Didesnis darbo našumas – koziris konkuruojant

Lietuvos darbo našumas buvo vertinamas pirmą kartą – tai atliko Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Pasak ministro Virginijaus Sinkevičiaus, tokį augimą lėmė keletas priežasčių: pirmiausia ES investicijos leido įmonėms atnaujinti technologijas – pakeisti turimas efektyvesnėmis, našesnėmis, sudarė galimybę skaitmeninti procesus. „Verslo aplinkos gerinimo iniciatyvos padėjo pritraukti į Lietuvą aukštą pridėtinę vertę kuriančių užsienio kapitalo įmonių ir palengvino inovatyvių startuolių steigimąsi bei plėtrą“, – aiškina V. Sinkevičius.

2017 m. Pasaulio banko ataskaitoje išskirtos trys pagal darbo našumo augimą ES valstybių grupės: mažėjančio, stagnuojančio ir augančio darbo našumo. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis, Vengrija, Vokietija, Liuksemburgu, Airija, Rumunija ir Slovakija priklauso augančio darbo našumo valstybių grupei.

Minėtame vertinime buvo nagrinėjamas tik apdirbamosios pramonės darbo našumas, nes ši veikla sukuria didžiausią pridėtinę vertę: ji siekia beveik 24% visos Lietuvos pridėtinės vertės. Darbo našumo augimui didžiausią įtaką turėjo modernių technologijų taikymas pramonėje. Tyrimo autoriai pabrėžia glaudų darbo našumo ir eksporto ryšį, kuris yra aktualus, kai priimami sprendimai formuojant ekonomikos politiką. Pagrindinėms eksporto veikloms ir pagal darbo našumą lyderiaujančioms apdirbamosios gamybos įmonėms būdingas didesnis darbo našumas, aukštesnė pelno marža ir žemesnė darbo išlaidų marža.

Darbo užmokestis 2009–2017 m. apdirbamosios gamybos veiklose sparčiai augo – beveik 49,2%, arba 5,5% kasmet. Nuo 2015 m. darbo užmokesčio augimas Lietuvoje viršija darbo našumo augimą. Ekonomistai pažymi, kad darbo užmokesčio augimas trumpuoju laikotarpiu nedaro didelės įtakos Lietuvos konkurencingumui – rizika kyla, jei darbo užmokesčio augimas, viršijantis darbo našumo augimą, taps ilgalaike tendencija.

Vienas būdų, galinčių daryti įtaką darbo našumo augimui ateityje, – didesnės investicijos į įrangą, technologijas ir gebėjimus. Esant mažai ir atvirai ekonomikai, kokia yra Lietuva, išorės paklausa yra svarbus eksporto ir darbo našumo augimo veiksnys, kurį, pasak ministerijos atstovų, paspartinti galėtų ir veiksmai, padedantys verslui patekti į naujas rinkas, ir konkurenciją didinanti ekonominė politika.

VŽ mano, kad ir tie ministerijos minimi veiksmai, galintys padėti verslui, ir ekonominė politika – tai yra realus valdžios veiklos laukas. Juolab kad tai atspindi ir EIM rekomendacijos, siūlančios formuoti fiskalinę politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, stiprinti verslo apmokestinimo sąsajas su pajamomis peržiūrint mokesčių ir lengvatų politiką, didinti perspektyvių ir aukštesniųjų technologijų veiklų pridėtinę vertę apdirbamojoje gamyboje skatinant investicijas į gebėjimus, technologijas ir įrangą, plėtoti eksporto skatinimo iniciatyvas, orientuotas į Lietuvos eksportuotojų pridėtinės vertės augimą ir kt. O įmonės į savo strateginius planus turėtų įsirašyti svarbias darbo našumo didinimo užduotis.