Galvojant apie švaresnį pasaulį

Europinė direktyva įpareigoja, kad 2025 m. gaminant PET butelį jame būtų 25% antrinės, t. y. perdirbtos, žaliavos, o 2030 m. jos kiekis pakuotėse turės pasiekti 30%. Pramonės investicijų pareikalaus dar viena direktyvos nuostata – nuo 2024 m. prie PET butelių turės būti pritvirtinti kamšteliai.

Kol Europoje neišsisklaidė lengvos panikos aidai dėl antrinės žaliavos trūkumo (per mažai surenkama PET pakuočių atliekų), Lietuvoje veikiančios įmonės pasiryžusios įnešti savo indėlį į plastiko pramonės revoliuciją: kuriama žiedinė PET vertės grandinė.

„Mūsų grupė yra aktyvi šios transformacijos dalyvė, ieškome naujų sprendimų, investicijos į inovacijas siekia dešimtis milijonų eurų“, – VŽ pasakoja Jitendras Kumaras Malikas, Klaipėdos LEZ įsikūrusios PET granulių gamintojos „Orion Global Pet“ generalinis direktorius. Ši įmonė priklauso vienai didžiausių PET plastiko grupių pasaulyje – Tailando kapitalo įmonių grupei „Indorama Ventures Limited“ (IVL), turinčiai 19-a PET žaliavos gamyklų 11-oje pasaulio šalių. Nors plastikų direktyvos reikalavimai dėl perdirbtos žaliavos galioja tik ES šalims, IVL užsibrėžė pasauliniu mastu didinti antrinės žaliavos naudojimą.

Gamintojai aptaria du galimus PET plastiko perdirbimo būdus: plačiai taikomą mechaninį perdirbimą, kai panaudotas PET susmulkinamas ir grąžinamas naujos produkcijos gamybai; antras – cheminis perdirbimas. Būtent su šiuo būdu PET pramonė sieja ateitį – mat, naudojant šį būdą, beveik neprarandami resursai: chemiškai suardžius polimerų struktūrą, plastikas grįžta į pirminę monomerų stadiją ir tampa iš principo tokia pačia žaliava, kokia išgaunama iš naftos. Taip panaudoto plastiko grąžinimas į gamybą gali tęstis be galo – pasak J. K. Maliko, tai procesas, iki galo atitinkantis žiedinės ekonomikos principus.

Dabar pasaulinės PET pramonės, naftos chemijos grupės su partneriais intensyviai kuria kelias skirtingas PET cheminio perdirbimo technologijas, bet komerciškai nė viena dar neveikia. Pasak IVL vadovo, jei Nyderlandų gamykloje, kur planuojama perdirbti apie 50.000 t žaliavos per metus, procesai bus sėkmingi, 2020–2021 m. cheminio perdirbimo pajėgumų atsiras ir Klaipėdos „Orion Global Pet“. Čia grupė numato investuoti 5–10 mln. Eur.

Technologinių naujovių ieško ir kita Klaipėdos LEZ įsikūrusi PET granulių gamintoja „Neo Group“, priklausanti RETAL įmonių grupei. Bendrovė dalyvauja įdomiame eksperimente – kartu su mados grupe H&M, Danijos universitetu, pramonės ir technologijos įmonėmis. Klasterio dalyviai siekia surinktą plastiką chemiškai depolimerizuoti ir gauti žaliavą, kuri būtų beveik identiška pirminei. Tikinama, kad tai būtų unikali pasaulyje inovacija – cheminis sprendimas tinka ne tik panaudotiems PET buteliams, bet ir poliesteriui, kurio yra pakuotėse ar drabužiuose – pastarųjų perdirbimas itin komplikuotas, nes savo sudėtyje turi ir medvilnės. Jei DEMETO projekto partneriams pavyks, nauja technologija keliaus į gamybą.

Gamintojai rengiasi ir reikalavimui, kad prie PET butelių būtų pritvirtinti kamšteliai. Kol kas varžomasi dėl dizaino, funkcionalumo, patogumo vartotojams, ne mažiau svarbu, kad visa tai per daug nepadidintų sąnaudų gamintojams. Preliminariai skaičiuojama, kad, pereinant nuo įprastinio prie naujojo, pritvirtinto, kamštelio, Europos pramonės investicijos gali siekti 4–14 mlrd. Eur.

VŽ nuomone, tendencija akivaizdi – pasauliui vis labiau pradeda rūpėti planetos ateitis, ekologija, žmogui draugiška aplinka ir pan. Todėl investicijos į technologinį atsinaujinimą tampa neišvengiamos. Regis, Lietuvos gamintojams europinė direktyva nebuvo netikėta, dabar belieka galvoti, kaip naujų reikalavimų užduotį išspręsti mažiausiomis sąnaudomis. Galbūt Ekonomikos ir inovacijų ministerija galėtų pagalvoti apie paskatas, padedančias ekonomikai prisitaikyti prie naujų reikalavimų.