Valstiečiai imasi miškų

Publikuota: 2019-07-23
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šiandien Seimas turi balsuoti už Miškų įstatymo pataisas, numatančias apriboti miško paskirties žemės įsigijimą. Normos riba – 1.500 ha. Investicijų valdytojai, privačių miškų savininkai, rinkos ekspertai tikina, kad tai prieštarautų ekonominei logikai ir pagrindinei urėdijų reformai, tačiau pataisas stumiantys valstiečiai baugina galima miškų ūkio paskirties žemės koncentracija.

Riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus užsimojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos vedamas valstiečių aštuntukas. Naujas saugiklis teikiamas balsavimui, nors šiam projektui neigiamas išvadas ir pastabas dėl keliamų grėsmių konkurencijai, palankių sąlygų korupcijai, prieštaravimo Konstitucijai ir kt. yra pateikusios kelios institucijos: Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija ir kt. Projektas prieštarautų Vyriausybės programai, jam nepritarė ir pagrindinis Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Tuomet jis buvo perduotas tvirtinti Kaimo reikalų komitetui, ir šis jam pritarė. Beje, svarstant pataisas jokių argumentų neprisireikė, o kiekvieną neparankią išvadą komitetas tiesiog atmetė be jokių paaiškinimų.

Tačiau šio ribojimo oponentai turi gausybę argumentų – pirmiausia jie remiasi pasauline patirtimi: konsolidacija prižiūrint miškus leidžia savininkams efektyviau užsiimti tvaria miškininkyste. Sukuriama klaidinga iliuzija, kad 1.500 ha miško pakanka tvariai ūkinei veiklai. Aiškinamajame rašte pataisų iniciatoriai aiškina: įstatymas turės teigiamos įtakos smulkiajam medienos perdirbimo verslui. Tačiau, matyt, „pamiršta“ pridurti, kad miško ūkio pramone užsiima ir valstybė, o projektų ribojimai būtų taikomi privatiems subjektams, bet netaikomi valstybei ir jos institucijoms. Todėl siūlomi ribojimai neproporcingai suvaržytų privačių miškų savininkų galimybę konkuruoti užsiimant miško ūkio pramone, o valstybė įgytų konkurencinį pranašumą užsiimdama identiška veikla. „Palyginti su valstybine urėdija, mes pastatome tūkstantį kartų didesnį konkurentą prieš privataus miško savininką ir norime, kad jie toliau lygiomis sąlygomis konkuruotų“, – stebisi parlamentaras Simonas Gentvilas. Jis siūlo pažvelgti į Konstitucijos 46 straipsnį, kuris sako: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.“

Teisininkas profesorius, habil. dr. Vytautas Nekrošius turi rimtų abejonių, ar įstatymo sąlygos atitiks minėtame straipsnyje įtvirtintą valstybės pareigą saugoti sąžiningą konkurenciją. „Įvestas ribojimas neleis augti įmonėms ar fiziniams asmenims didinant turimą miško žemės nuosavybę. Tai ribos konkurenciją stambių miško savininkų atžvilgiu ir galimai sukurs situaciją, keliančią rimtų abejonių dėl jos atitikties ne tik Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, bet ir 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui“, – perspėja jis.

Valstybė, konsoliduodama 42 urėdijas, motyvavo, kad konsolidacija yra ekonomiškai pagrįstas ir racionalus veiksmas. Seimas tam pritarė. Dabar tas pats Seimas mėgina įstatymu uždrausti konsolidaciją privačių miškų rinkoje. Beje, saugiklius sumanę valstiečiai nepateikia jokių argumentų, jokių skaičiavimų, kodėl pasirinkta būtent 1.500 ha riba. Specialistai tikina, kad tiek miško yra labai mažai: kitaip nei žemės ūkio paskirties žemė, kurioje kasmet galima nuimti derlių, miško apyvartumas yra labai mažas – iškirtus mišką, tenka laukti 50–80 metų, prieš tai investavus į atsodinimą ir priežiūrą. Todėl, norint vykdyti tvarią ūkinę veiklą, privalu turėti bent keliolika tūkstančių hektarų miško. Tik tokiu būdu bus užtikrintas nekenkiantis aplinkai ir ekonomiškai naudingas veiklos ciklas. Ploto ribojimas gali būti pavojingas ir tuo atveju, jei iki 1.500 ha miško turintys savininkai užsiims ūkine veikla ir nuosekliai nualins turimo miško plotą, mėgindami bet kokiomis priemonėmis užsidirbti.

Kaip ir garsiojo žemės ūkio paskirties žemės „saugiklių įstatymo“ atveju, siūlomos „miško pataisos“ įtvirtina status quo – didžiausi rinkos žaidėjai, gerokai viršijantys ribojimus, legitimizuojami ir įstatymu užtikrinama, kad lygiaverčių konkurentų jie tiesiog negali turėti. Miško plotų ribojimo nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Švedijoje galiojęs panašus ribojimas buvo atšauktas dar 1992 m. VŽ klausia – kam iš tiesų sugalvotos tos „miško pataisos“? Galbūt taip mėginama gausinti lygesnių už lygius asmenų būrelius, kaip kad atsitiko su žemės ūkio paskirties žeme? Vieniems – pagal įstatymo raidę, kitiems – keliasdešimt tūkstančių hektarų. „Galingieji“ tą raidę visada apeis. Likusiems – įstatyme sukabinti pančiai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Agrokoncerno“ grupės pelnas per metus mažėjo beveik septynis kartus

Lietuvos žemės ūkio grupė „Agrokoncernas“ 2018-2019 finansiniais metais uždirbo 501.000 Eur konsoliduoto...

Pramonė
13:45
2019 m. pritraukti 47 TUI projektai, sukurta 4.600 darbo vietų 

2019 m. į Lietuvą buvo pritraukti 47 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai. Per šiuos projektus iš...

Finansai
13:27
„Amber Grid“ savo reikmėms įsirengs 1,4 MW saulės jėgainių

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ suplanavo iki 2021 m. įsirengti 1,4 MW galios saulės...

Pramonė
12:00
Latviai mokosi iš žaliosios ekonomikos užsidirbti  Premium

Europai užsimojus per artimiausią dešimtmetį kovai su klimato kaita išleisti 1 trilijoną Eur, netgi...

Pramonė
11:49
„Green Genius“ užsitikrino 30 mln. Eur injekciją žaliosios energetikos projektams

„Modus Group“ priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ pasirašė sutartį su...

„Industrial Heroes“: nuotekų tvarkymas – pelninga investicija Verslo tribūna

Po to, kai „Grigeo Klaipėda“ buvo apkaltinta leidusi neišvalytas nuotekas į marias, visuomenėje kilo itin...

„Grigeo Klaipėdos“ skandalas išpūtė reikalavimus kitų įmonių plėtrai  Premium

Po taršos skandalo įmonėje „Grigeo Klaipėda“ gamybos plėtros projektą rengianti Klaipėdos LEZ bendrovė „Orion...

Pramonė
05:45
Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos

Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos, kurios pirmoji siunta buvo atplukdytą į...

Pramonė
2020.01.26
Būsimos „Tesla“ gamyklos vietoje Vokietijoje sunaikintos septynios karo laikų bombos

Vokietijos policija sekmadienį pranešė, kad specialistai saugiai sunaikino septynias Antrojo pasaulinio karo...

Pramonė
2020.01.26
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
„Ignitis gamyba“ nuotoliniams vartotojams įrengs 3 MW galios saulės elektrinę

AB „Ignitis gamyba“ pasirašė sutartį su įmone „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Nafta iš Klaipėdos link Baltarusijos pajudės vidurnaktį

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienį ryte atplaukus laivui su Baltarusijai skirta norvegiška nafta, pirmasis...

Pramonė
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
„Grigeo“ viešins informaciją apie nuotekų, oro ir vandens būklę  3

Grigiškėse įsikūrusi AB „Grigeo“ ketina diegti viešas stebėsenos platformas, kuriose bus galima sekti...

Pramonė
2020.01.24
Moderni gamyba ir sustyguota logistika augina „Rivonos“ produkcijos pranašumą Verslo tribūna

„Rivonos“, pagrindinės „Norfos“ tinklo tiekėjos, gamybiniuose padaliniuose vyksta nenutrūkstamas...

Vilniaus rajone gamins variklius elektromobiliams „Kia“ ir „Hyundai“: bendrovę perka britų vienaragis Premium 6

Vienas brangiausių britų startuolių „Arrival Ltd“ perka elektros variklių, pavarų dėžių ir baterijų modulių...

Pramonė
2020.01.24
Europa SkGD importavo vietinės dujų gavybos sąskaita

Europa praėjusiais metais prisidėjo prie perteklinės tarptautiniu mastu suskystintų gamtinių dujų (SkGD)...

Pramonė
2020.01.23
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau