Valstiečiai imasi miškų

Publikuota: 2019-07-23
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šiandien Seimas turi balsuoti už Miškų įstatymo pataisas, numatančias apriboti miško paskirties žemės įsigijimą. Normos riba – 1.500 ha. Investicijų valdytojai, privačių miškų savininkai, rinkos ekspertai tikina, kad tai prieštarautų ekonominei logikai ir pagrindinei urėdijų reformai, tačiau pataisas stumiantys valstiečiai baugina galima miškų ūkio paskirties žemės koncentracija.

Riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus užsimojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos vedamas valstiečių aštuntukas. Naujas saugiklis teikiamas balsavimui, nors šiam projektui neigiamas išvadas ir pastabas dėl keliamų grėsmių konkurencijai, palankių sąlygų korupcijai, prieštaravimo Konstitucijai ir kt. yra pateikusios kelios institucijos: Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija ir kt. Projektas prieštarautų Vyriausybės programai, jam nepritarė ir pagrindinis Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Tuomet jis buvo perduotas tvirtinti Kaimo reikalų komitetui, ir šis jam pritarė. Beje, svarstant pataisas jokių argumentų neprisireikė, o kiekvieną neparankią išvadą komitetas tiesiog atmetė be jokių paaiškinimų.

Tačiau šio ribojimo oponentai turi gausybę argumentų – pirmiausia jie remiasi pasauline patirtimi: konsolidacija prižiūrint miškus leidžia savininkams efektyviau užsiimti tvaria miškininkyste. Sukuriama klaidinga iliuzija, kad 1.500 ha miško pakanka tvariai ūkinei veiklai. Aiškinamajame rašte pataisų iniciatoriai aiškina: įstatymas turės teigiamos įtakos smulkiajam medienos perdirbimo verslui. Tačiau, matyt, „pamiršta“ pridurti, kad miško ūkio pramone užsiima ir valstybė, o projektų ribojimai būtų taikomi privatiems subjektams, bet netaikomi valstybei ir jos institucijoms. Todėl siūlomi ribojimai neproporcingai suvaržytų privačių miškų savininkų galimybę konkuruoti užsiimant miško ūkio pramone, o valstybė įgytų konkurencinį pranašumą užsiimdama identiška veikla. „Palyginti su valstybine urėdija, mes pastatome tūkstantį kartų didesnį konkurentą prieš privataus miško savininką ir norime, kad jie toliau lygiomis sąlygomis konkuruotų“, – stebisi parlamentaras Simonas Gentvilas. Jis siūlo pažvelgti į Konstitucijos 46 straipsnį, kuris sako: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.“

Teisininkas profesorius, habil. dr. Vytautas Nekrošius turi rimtų abejonių, ar įstatymo sąlygos atitiks minėtame straipsnyje įtvirtintą valstybės pareigą saugoti sąžiningą konkurenciją. „Įvestas ribojimas neleis augti įmonėms ar fiziniams asmenims didinant turimą miško žemės nuosavybę. Tai ribos konkurenciją stambių miško savininkų atžvilgiu ir galimai sukurs situaciją, keliančią rimtų abejonių dėl jos atitikties ne tik Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, bet ir 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui“, – perspėja jis.

Valstybė, konsoliduodama 42 urėdijas, motyvavo, kad konsolidacija yra ekonomiškai pagrįstas ir racionalus veiksmas. Seimas tam pritarė. Dabar tas pats Seimas mėgina įstatymu uždrausti konsolidaciją privačių miškų rinkoje. Beje, saugiklius sumanę valstiečiai nepateikia jokių argumentų, jokių skaičiavimų, kodėl pasirinkta būtent 1.500 ha riba. Specialistai tikina, kad tiek miško yra labai mažai: kitaip nei žemės ūkio paskirties žemė, kurioje kasmet galima nuimti derlių, miško apyvartumas yra labai mažas – iškirtus mišką, tenka laukti 50–80 metų, prieš tai investavus į atsodinimą ir priežiūrą. Todėl, norint vykdyti tvarią ūkinę veiklą, privalu turėti bent keliolika tūkstančių hektarų miško. Tik tokiu būdu bus užtikrintas nekenkiantis aplinkai ir ekonomiškai naudingas veiklos ciklas. Ploto ribojimas gali būti pavojingas ir tuo atveju, jei iki 1.500 ha miško turintys savininkai užsiims ūkine veikla ir nuosekliai nualins turimo miško plotą, mėgindami bet kokiomis priemonėmis užsidirbti.

Kaip ir garsiojo žemės ūkio paskirties žemės „saugiklių įstatymo“ atveju, siūlomos „miško pataisos“ įtvirtina status quo – didžiausi rinkos žaidėjai, gerokai viršijantys ribojimus, legitimizuojami ir įstatymu užtikrinama, kad lygiaverčių konkurentų jie tiesiog negali turėti. Miško plotų ribojimo nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Švedijoje galiojęs panašus ribojimas buvo atšauktas dar 1992 m. VŽ klausia – kam iš tiesų sugalvotos tos „miško pataisos“? Galbūt taip mėginama gausinti lygesnių už lygius asmenų būrelius, kaip kad atsitiko su žemės ūkio paskirties žeme? Vieniems – pagal įstatymo raidę, kitiems – keliasdešimt tūkstančių hektarų. „Galingieji“ tą raidę visada apeis. Likusiems – įstatyme sukabinti pančiai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus Vilniaus...

Paslaugos
2019.08.19
Baltijos šalių solidarumo išbandymas – Astravo elektra 5

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus...

Pramonė
2019.08.19
Ž. Vaičiūnas: latvių sprendimas dėl rusiškos elektros importo – moralinis Lietuvos pralaimėjimas 2

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę...

Pramonė
2019.08.19
V. Pranckietis sulaukė Latvijos premjero patikinimo, kad Astravo AE elektros nepirks 8

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį paskelbė sulaukęs Latvijos premjero Krišjanio Karinio...

Pramonė
2019.08.19
„Rūdupis“: jei reiktų dirbti tik Lietuvoje – mirtis Premium 3

Prienuose įsikūrusiai statybos ir langų gamybos UAB „Rūdupis“ po kelerių metų pastangų pavyko įsitvirtinti...

Statyba ir NT
2019.08.19
Energetikai planuoja saulės gamintojų proveržį 4

Kitų metų pabaigoje Lietuvoje bus mažiausiai 10.000 elektros energiją gaminančių vartotojų, prognozuoja...

Pramonė
2019.08.19
„Kopa“ su ministerija susiginčijo dėl ES pinigų spaustuvės grindims Premium 2

Uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė „Kopa“, baigusi įgyvendinti 6,8 mln. Eur projektą, teismuose...

Pramonė
2019.08.19
„Umega Group“ pernai išlaikė pajamas, patyrė nuostolių 

Utenos metalo apdirbimo ir gamybos bendrovė „Umega Group“ praėjusiais metais gavo 62,681 mln. Eur...

Pramonė
2019.08.19
Plastiko sektoriuje dera ir tvarumas, ir konkurencingumas Verslo tribūna

Lietuviškų plastikų eksportas auga, o kartu – ir juos gaminančių įmonių energijos vartojimas. Vis dėlto...

Verslo aplinka
2019.08.19
Kanapių pramonė nusitaikė į produktus augintiniams

Produktų su kanapėmis gamintojai ir gyvūnų ėdalo pramonė atranda naują nišą – produktus augintiniams su...

Pramonė
2019.08.18
Pieno gamintojai „griebsis šiaudo“ – žada blokuoti perdirbėjus 21

Pieno supirkimo kainoms krintant, karves auginantys ūkininkai pigiausiai pieną superkančius perdirbėjus...

Pramonė
2019.08.18
Šlepečių gamyba sugrįžta į Suomiją 3

Verslininkas Kare Tikka įsigijo bankrutavusį šlepečių fabriką Lieksoje ir grąžina gamybą iš Azijos į...

Pramonė
2019.08.18
JK gamintojai įspėja: po „Brexit“ šalyje gali pritrūks kai kurių produktų 5

Jungtinės Karalystės maisto ir gėrimų pramonės atstovai teigia, kad „kietojo Brexit“ atveju šalyje kelias...

Pramonė
2019.08.17
Grūdininkams šiemet vagonų turėtų užtekti 2

Lietuvoje baigiantis javapjūtei, grūdininkai ir vežėjai sako, kad grūdai eksportui per Klaipėdos uostą šiemet...

Pramonė
2019.08.17
Karinių robotų gamintojai iš Estijos įbrido į nuostolius 2

Estų bendrovė „Milrem“, užsiimanti karinės paskirties savavaldžių antžeminių transporto priemonių kūrimu,...

Pramonė
2019.08.17
Gintaro piramidės griūtis – kelios versijos

Prieš trejus metus sutartį su neįvardijama Kinijos įmone pasirašęs Kaliningrado gintaro kombinatas, gali...

Pramonė
2019.08.17
Latvijos ministras: lietuvių rūpestį suprantame, bet Latvijos interesai – svarbiausi 59

Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sako suprantantis Lietuvos rūpestį dėl Astravo atominės...

Pramonė
2019.08.16
„New energy group“ Telšių rajone planuoja 148 MW vėjo parką 4

Vėjo bei saulės jėgainių parkų vystytojos „New energy group“ valdoma bendrovė Telšių vėjo parkas planuoja...

Pramonė
2019.08.16
Prancūzijos energetikos grupė „Idex“ perka „Danpower Baltic“ 8

Vienos didžiausių Europos investicinių kompanijų „Antin“ valdoma Prancūzijos atsinaujinančios energetikos...

Pramonė
2019.08.16
„Lietuvos energija“ kūrybos partneriui skirs 1,2 mln. Eur 8

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, ruošdamasi esminių savo strategijos LE 2030 projektų...

Rinkodara
2019.08.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau