Inovacijos žemės ūkyje – būtinybė norint išgyventi

Publikuota: 2019-07-22

Aukštosios technologijos užkariauja ne tik finansų, energetikos ar medicinos sritis. Naujausios technologijos padeda viso pasaulio ūkininkams mokslu grįstais sprendimais didinti našumą ir derliaus apimtis.

Naujausi technologiniai sprendimai pristatyti ir išdiskutuoti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Žiedinės ekonomikos klasteriu, Lietuvos inovacijų centru ir Žemės ūkio rūmais organizuotame dviejų dienų tarptautiniame partnerių paieškos renginyje „Smart digital agriculture“. Renginyje dalyvavo atstovai iš Graikijos, Ispanijos, Italijos, Švedijos ir Lietuvos.

Renginio partnerių Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė žemės ūkio svarbą pasauliniame darnaus vystymosi kontekste. Pasak dr. A.Svitojaus, žemės ūkio sektorius yra stambiausias darbdavys pasaulyje, atstovaujantis didžiausiam bendros žemės naudotojui pasaulyje, keliantis grėsmę natūralioms gamtinėms ekosistemoms ir yra atsakingas beveik už vieną ketvirtadalį viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

„Žemės ūkis atlieka lemiamą vaidmenį aprūpinant pasaulio gyventojus maisto ištekliais ir yra jautrus ir pažeidžiamas dėl klimato kaitos. Žemės ūkio sektorius ir maisto pramonė – pagrindiniai ir didžiausi pasaulinės ekonomikos dalyviai, o investicijos į žemės ūkį yra laikomos pelningiausiomis ir darančiomis geriausią poveikį vystymuisi – ekonomikos augimui, apsirūpinimo maisto ištekliais ir kovai su skurdu. Inovacijos turi būti taikomos ir naudojamos ūkiuose, tai pagrindinis mūsų siekis“, — sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Lietuvos atstovų nenustebino inovacijos ir sprendimai, kurie buvo pristatyti kolegų iš užsienio. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos analitikai dar praėjusiais metais buvo atlikę ES šalių  žemės ūkio skaitmeninių sprendimų analizę. Viešoje erdvėje surasti gerieji pavyzdžiai buvo labai nišiniai, jų  generuojamos pajamos sudarė labai mažą procentinę dalį nuo visų šalies žemės ūkio pajamų.

Kiek įdomesni sprendimai dažniausiai buvo  idėjos ar prototipo stadijose. Be to, neretai stebino pasirinktų sprendimų  keistumas. Viena danų kompanija, kurianti robotą obuolių skynimui  nusprendė tobulinti ne patį robotą, bet medžius, kad jie  būtų patogūs robotui skinti.

„Renginys turėjo du pagrindinius tikslus – leisti įvertinti Lietuvą tarptautiniame kontekste bei supažindinti su naujovėmis žemės ūkio specialistus. Vienas iš sprendimų, kuris buvo aptartas – Lietuvos skaitmeninis inovacijų centras (AgroSpace DIH), dirbantis duomenų iš palydovų ar dronų paėmimo ir apdorojimo srityje“, — pasakoja renginį moderavęs Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Abu pašnekovai, sutaria, jog žemės ūkis juda inovacijų kūrimo ir diegimo kryptimi. Lemiamas proveržis gali įvykti, jei bus ratifikuota ES ir Lotynų Amerikos laisvos prekybos sutartis.

„Tai būtų didelis spyris visai Europai nebe judėti inovacijų kryptimi, o tiesiog 
skrieti. Jei mangai taps per pusę pigesni už obuolius, o batatai už 
bulves, per vieną naktį turėsime sugalvoti kaip išgyventi. Kita alternatyva –  neišgyventi. Nors Lietuva pagal sukuriamą pridėtinę vertę žemės ūkyje velkasi ES gale, tačiau turim didelį potencialą. Turime labai  modernių „salų“, kurias drąsiai galime rodyti kaip geriausius Europos pavyzdžius“, — teigia S.Besagirskas.

Dr. A. Svitojus pastebi pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos, precizinis tręšimas, kuris leidžia taupyti trąšas ir tręšti augalus pagal poreikį.

„Naujausios sumaniosios precizinio ūkininkavimo technologijos sudaro galimybes sudaryti tręšimo žemėlapius pagal skirtingas dirvožemio fizikines arba chemines savybes atskiriems dirvos paviršiaus ploteliams. Tręšimas pagal poreikį mažina sunaudojamų trąšų kiekius, nebelieka pertręšimo, taupomos lėšos, tausojama aplinka ir dirvožemis“, — teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Renginys „Smart digital agriculture“ finansuotas iš projekto „InoLink“ lėšų. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

nuotrauka::1 nocrop

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Estai priversti svarstyti marihuanos legalizavimą

Socialinė Estijos parlamento komisija lapkritį svarstys marihuanos įteisinimo klausimą. Nepaisant to, kad...

Pramonė
12:34
Lietuva ir Japonija pasirašė memorandumus energetikos ir IT srityse 

Lietuva ir Japonija dvišaliame verslo forume Tokijuje pasirašė du bendradarbiavimo memorandumus energetikos...

Per 9 mėnesius Lietuvos pramonė paaugo 4,8%

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 17,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
10:56
Laukiant eksporto į Japoniją proveržio, pirmų trejų metų skaičiuoti neverta Premium

Lietuvos maisto pramonės atstovai, su prezidentu Gitanu Nausėda išvykę į verslo forumą Japonijoje, teigia...

Pramonė
09:00
Lietuviai lazeriais ir ultragarsu apdirbs pačias trapiausias medžiagas

Bendrovės iš Vilniaus lazerinių technologijų klasterio TOOLAS baigia kurti ir netrukus pasiūlys pasaulinei...

Nustatyta „Humanos“ rinkos vertė, komercinė veikla perkelta į UAB Premium 1

Dėvėtų drabužių UAB „Humana LT“ rinkos vertė – 18,2 mln. Eur. Tokia suma įvertintą dėvėtų drabužių rūšiavimo,...

Pramonė
05:45
„Daumantai LT“ patirtis: nuo pigių kopijų iki savo prekės ženklų Premium

Kėdainių pagardų gamintoja „Daumantai LT“ pristatė naują prekės ženklą „Wow mama“, su kuriuo tikisi sumažinti...

Prekyba
2019.10.22
Seime daugėja siūlymų dėl žemdirbių dyzelino akcizo didinimo

Seime daugėja siūlymų dėl dyzelino žemdirbiams akcizo didinimo, kuris dabar siekia 56 eurus už 1.000 litrų.

Verslo aplinka
2019.10.22
Ūkininkai žemės mokestį gali mokėti ne nuo trečdalio, o pusės mokestinės vertės

Seimas antradienį priėmė svarstyti pateiktas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus žemės...

Finansai
2019.10.22
Ugniagesiai skelbia gaisro „Ekologistikoje“ pabaigą

Ugniagesiai antradienį praneša apie gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje pabaigą, prasideda padarinių...

Pramonė
2019.10.22
Panevėžys, nusprendęs tapti robotų sostine, jau skaičiuoja rezultatus Premium

Panevėžiečiai, prieš keletą metų pareiškę, kad pasirinko robotikos kryptį, šiandien jau turi kuo pasigirti.

Gazelė
2019.10.22
SBA apie modulinių namų gamyklą: su IKEA tiesiogiai nesusijus Premium

SBA grupei pranešus apie investicijas į modulinių namų gamybą, sektoriaus dalyviai svarsto, kad tai gali būti...

Pramonė
2019.10.22
Atšaukiamas draudimas netoli gaisravietės Alytuje esančioms įmonėms vykdyti veiklą

Alytaus miesto savivaldybė pirmadienį skelbia nuo antradienio atšaukianti draudimą vykdyti veiklą netoli...

Pramonė
2019.10.21
Ž. Vaičiūnas: rizikos prarasti ES finansavimą GIPL projektui kol kas nėra

Lietuvoje stringant Europos Sąjungos finansuojamo bendro su Lenkija magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos...

Pramonė
2019.10.21
Dėl gaisro Alytuje neveikiančios įmonės gali kreiptis force majeure pažymų

Dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje veiklą sustabdžiusios įmonės gali kreiptis į...

Pramonė
2019.10.21
Vidaus reikalų ministrė: Alytus gaus visą reikalingą pagalbą, kol bus užgesintas gaisras

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad Alytus gaus visą reikalingą pagalbą, kol bus užgesintas...

Verslo aplinka
2019.10.21
Barselonoje – transporto sutrikimai ir stabdoma pramonė 

Savaitę Barselonoje vykstantys protestai privertė sustabdyti šalia miesto esančią „Seat“ gamyklą, sistemingai...

Aplinkosauga: pažadus bendrovės dalija noriai, bet rezultatus pasiekia ne visada Premium 1

„Klimato kaita“, „aplinkosauga“, „socialinė atsakomybė“ – burtažodžiai, vis dažniau skambantys tiek...

Pramonė
2019.10.21
URM: JAV muitai paveiks 0,12% Lietuvos eksporto į JAV

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. USD vertės importui iš Europos...

Prekyba
2019.10.21
Ž. Vaičiūnas: SkGD terminalo išlaikymas turėtų pigti nuo sausio

Energetikos ministras tikisi, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo išlaikymo kaštus nuo...

Pramonė
2019.10.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau