Inovacijos žemės ūkyje – būtinybė norint išgyventi

Publikuota: 2019-07-22

Aukštosios technologijos užkariauja ne tik finansų, energetikos ar medicinos sritis. Naujausios technologijos padeda viso pasaulio ūkininkams mokslu grįstais sprendimais didinti našumą ir derliaus apimtis.

Naujausi technologiniai sprendimai pristatyti ir išdiskutuoti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Žiedinės ekonomikos klasteriu, Lietuvos inovacijų centru ir Žemės ūkio rūmais organizuotame dviejų dienų tarptautiniame partnerių paieškos renginyje „Smart digital agriculture“. Renginyje dalyvavo atstovai iš Graikijos, Ispanijos, Italijos, Švedijos ir Lietuvos.

Renginio partnerių Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė žemės ūkio svarbą pasauliniame darnaus vystymosi kontekste. Pasak dr. A.Svitojaus, žemės ūkio sektorius yra stambiausias darbdavys pasaulyje, atstovaujantis didžiausiam bendros žemės naudotojui pasaulyje, keliantis grėsmę natūralioms gamtinėms ekosistemoms ir yra atsakingas beveik už vieną ketvirtadalį viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

„Žemės ūkis atlieka lemiamą vaidmenį aprūpinant pasaulio gyventojus maisto ištekliais ir yra jautrus ir pažeidžiamas dėl klimato kaitos. Žemės ūkio sektorius ir maisto pramonė – pagrindiniai ir didžiausi pasaulinės ekonomikos dalyviai, o investicijos į žemės ūkį yra laikomos pelningiausiomis ir darančiomis geriausią poveikį vystymuisi – ekonomikos augimui, apsirūpinimo maisto ištekliais ir kovai su skurdu. Inovacijos turi būti taikomos ir naudojamos ūkiuose, tai pagrindinis mūsų siekis“, — sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Lietuvos atstovų nenustebino inovacijos ir sprendimai, kurie buvo pristatyti kolegų iš užsienio. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos analitikai dar praėjusiais metais buvo atlikę ES šalių  žemės ūkio skaitmeninių sprendimų analizę. Viešoje erdvėje surasti gerieji pavyzdžiai buvo labai nišiniai, jų  generuojamos pajamos sudarė labai mažą procentinę dalį nuo visų šalies žemės ūkio pajamų.

Kiek įdomesni sprendimai dažniausiai buvo  idėjos ar prototipo stadijose. Be to, neretai stebino pasirinktų sprendimų  keistumas. Viena danų kompanija, kurianti robotą obuolių skynimui  nusprendė tobulinti ne patį robotą, bet medžius, kad jie  būtų patogūs robotui skinti.

„Renginys turėjo du pagrindinius tikslus – leisti įvertinti Lietuvą tarptautiniame kontekste bei supažindinti su naujovėmis žemės ūkio specialistus. Vienas iš sprendimų, kuris buvo aptartas – Lietuvos skaitmeninis inovacijų centras (AgroSpace DIH), dirbantis duomenų iš palydovų ar dronų paėmimo ir apdorojimo srityje“, — pasakoja renginį moderavęs Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Abu pašnekovai, sutaria, jog žemės ūkis juda inovacijų kūrimo ir diegimo kryptimi. Lemiamas proveržis gali įvykti, jei bus ratifikuota ES ir Lotynų Amerikos laisvos prekybos sutartis.

„Tai būtų didelis spyris visai Europai nebe judėti inovacijų kryptimi, o tiesiog 
skrieti. Jei mangai taps per pusę pigesni už obuolius, o batatai už 
bulves, per vieną naktį turėsime sugalvoti kaip išgyventi. Kita alternatyva –  neišgyventi. Nors Lietuva pagal sukuriamą pridėtinę vertę žemės ūkyje velkasi ES gale, tačiau turim didelį potencialą. Turime labai  modernių „salų“, kurias drąsiai galime rodyti kaip geriausius Europos pavyzdžius“, — teigia S.Besagirskas.

Dr. A. Svitojus pastebi pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos, precizinis tręšimas, kuris leidžia taupyti trąšas ir tręšti augalus pagal poreikį.

„Naujausios sumaniosios precizinio ūkininkavimo technologijos sudaro galimybes sudaryti tręšimo žemėlapius pagal skirtingas dirvožemio fizikines arba chemines savybes atskiriems dirvos paviršiaus ploteliams. Tręšimas pagal poreikį mažina sunaudojamų trąšų kiekius, nebelieka pertręšimo, taupomos lėšos, tausojama aplinka ir dirvožemis“, — teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Renginys „Smart digital agriculture“ finansuotas iš projekto „InoLink“ lėšų. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

nuotrauka::1 nocrop

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vyriausybė apsisprendė, kokių sričių inovacijas skatins

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atnaujintai Sumanios specializacijos programai.

Pramonė
14:34
Suomijos pramonės mašinų lyderė „Metso“ steigia paslaugų centrą Vilniuje 1

Suomijos pramonės mašinų bendrovė „Metso“ nusprendė savo naująjį paslaugų centrą „Metso Business Services“...

Pramonė
11:56
Vokietijos pramonininkų būklė – silpniausia per 7 metus 1

Vokietijos pramonės sektoriaus aktyvumas pasiekė žemiausią lygį per 7 metus, siųsdamas signalus dėl galimos...

Rinkos
11:51
JAV stiprina plieno gamintojus, ES kalbama apie egzistencinę sektoriaus krizę  Premium 4

Europos Sąjungos (ES) plieno sektorius kalba apie krizę: pasiūlai neaugant ir toliau didėjant importui iš...

Pramonė
11:17
IKEA investuoja į vertikalias fermas – pritraukė dar 100 mln. USD

Vertikalios žemdirbystės startuolis „AeroFarm“, siekdamas plėsti savo sandėlius, kuriuos augina daržoves, bei...

Pramonė
09:56
„Stevilos“ plėtra Ukrainoje – dėl specialistų ir dėl ginkluotės pramonės Premium 1

Marijampolės metalo apdirbimo UAB „Stevila“, turinti antrinių bendrovių Vokietijoje ir Lenkijoje, Kijeve...

Pramonė
05:45
Interviu su „Ryternos“ savininku V. Rinkevičium – apie tai, kaip pretenduoti į didesnę maržą, investicijas Premium 5

Vytautas Rinkevičius, „Ryternos“ savininkas, – apie tai, kaip įsitvirtinti „premium“ segmente ir pretenduoti...

Pramonė
08:50
Vyriausybė svarstys „Amber Grid“ saugumo planą

Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti strateginį dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos projektą...

Pramonė
07:52
Iki metų galo uždrausta komercinė menkių žvejyba Baltijos jūroje 

Europos Komisija (EK) paskelbė apie neatidėliotinas priemones, kuriomis siekiama išsaugoti rytinės Baltijos...

Pramonė
2019.07.23
„Bayer“ už 585 mln. USD pardavė pėdų priežiūros prekės ženklą „Dr. Scholl‘s“

Agrochemijos bendrovė „Bayer“ pardavė antrą savo asmeninės higienos prekės ženklą – pėdų priežiūros „Dr.

Pramonė
2019.07.23
„Neo Group“ pelnas augo 117% iki 31,6 mln. Eur 1

Ukrainos verslininko Anatolijaus Martynovo netiesiogiai valdoma PET žaliavą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje...

Pramonė
2019.07.23
Teismas sustabdė skolos išieškojimą iš Kauno LEZ

Britų karūnai priklausančioje Džersio saloje registruota bendrovė „Channel Hotels and Properties“ kol kas...

Pramonė
2019.07.23
Pirmąjį pusmetį pramonės pardavimai pasiekė 11,5 mlrd. Eur

Per pirmąjį šių metų pusmetį visa pramonės produkcija sudarė 11,5 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su...

Pramonė
2019.07.23
SBA į baldų fabriką šalia Klaipėdos investuoja 15 mln. Eur 1

Šiemet baigsiantis statyti logistikos centrą Klaipėdos rajone, koncernas SBA patvirtino antrojo etapo...

Pramonė
2019.07.23
Seimas apribojo investicijas į mišką 16

Seimas antradienį priėmė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys...

Rinkos
2019.07.23
Geidžiamiausias metų darbdavys: jei įmonei sekasi, ji turi savo gėriu dalytis Premium 1

Šių metų geidžiamiausia darbdave išrinktos lazerių gamybos bendrovės „Light Conversion“ vadovas Martynas...

Vadyba
2019.07.23
„INVL Baltic Farmland“ pusmečio pelnas - 137.000 Eur

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ pajamos per šių metų pirmąjį...

Pramonė
2019.07.23
„Maas Aviation“ įmonė Kaune dažys „Airbus“ ir „Boeing“ Premium 1

Airijos UAB „Maas Aviation“ Kauno oro uosto teritorijoje pradeda statyti orlaivių dažymo angarą, kuriame...

Pramonė
2019.07.23
Valstiečiai imasi miškų 9

Šiandien Seimas turi balsuoti už Miškų įstatymo pataisas, numatančias apriboti miško paskirties žemės...

Pramonė
2019.07.23
4 įmonės negali prekiauti naftos produktais 4

Įsiskolinusios valstybei bendrovės „Singora“, „Energijos kodas“, „Sunergus“ ir „Jumps“ nebegali prekiauti...

Prekyba
2019.07.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau