Duoną ir pyragus keps Saulė

Publikuota: 2019-07-03

Lietuvos maisto pramonės įmonės įgyvendina įvairius technologinius ir vartojimo įpročių keitimo sprendimus, kurie mažina energijos naudojimą arba energijai gaminti įdarbina atsinaujinančius šaltinius, pvz., Saulę. Štai „Biržų duonai“ visą reikalingą energiją šviesiausiomis dienomis netrukus galės pagaminti įrengiama moderni saulės jėgainė, o „Mantinga“ tokį planą svarsto.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai 2014 m. pasirašė klimato ir energijos vartojimo strategiją, kuri numato iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 40% palyginti su 1990 m. Pagal šį planą atskiroms ES šalims numatyti konkretūs tikslai – Lietuvai šioje strategijoje keliamas uždavinys iki 2030 m. sumažinti minimus taršos rodiklius 9% palyginti su 2005 m.

Siekiant mažinti elektros energijos vartojimą didžiausias dėmesys natūraliai skiriamas vartojimo efektyvumo didinimui pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriems tenka kiek daugiau nei 2/3 galutinės elektros energijos. Perkeldama ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, Lietuva 2016 m. įsipareigojo įdiegti priemonių paketą, kuris padėtų iki 2020 m. sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos – beveik tiek, kiek visa šalis sunaudoja per metus.

Antras žingsnis – įdarbinti Saulę

Andrius Kurganovas, UAB „Biržų duona“ vykdomasis direktorius, pasakoja, kad diegti energijos efektyvinimo sprendimus paskatino bendras vertybinis požiūris – atsakingai dirbančios kompanijos siekia prisidėti prie aplinkosaugos, diegti energiją taupančius sprendimus, kurie mažina ir energijos sąnaudas, ir taršą. Bendrovėje naudojamos ganėtinai modernios krosnys duonos produktams kepti, tačiau, anot vadovo, „per kaminą vis tiek išeina nemažai šilumos“. „Biržų duona“ per parą pasigamina ir sunaudoja apie 1.000–2.500 kW energijos. Todėl buvo nuspręsta „įdarbinti“ – akumuliuoti – išmetamą energiją ir ją panaudoti gamybos procese. Toks inovatyvus ir panašaus masto sprendimas tuo metu buvo naudojamas tik keliose Europos įmonėse.

„Nusižiūrėję pas partnerius Vokietijoje įdiegėme dvigubą akumuliacinę sistemą, kuri į gamybą grąžina ir perteklinę degimo šilumą, ir garą – taip pašildomas vanduo, kuris naudojamas tradicinės lietuviškos duonos kepimui, kai miltai plikomi karštu vandeniu, – pasakoja A. Kurganovas. – Pasiteisinus šiam energijos naudojimo efektyvumą didinančiam projektui pernai priėmėme sprendimą ir iki šios liepos pabaigos planuojame įsirengti 450 kW saulės elektrinę“.

Anot vadovo, tai bus vienas iš inovatyvesnių tokios energijos panaudojimo sprendimų Lietuvoje, nes moduliai Saulės energiją „gaudys“ sukdamiesi pagal jos judėjimą ir ant vertikalios, ir ant horizontalios ašių. Skaičiuojama, kad šviesiausiu metų laiku „Biržų duonai“ visiškai užteks elektros energijos, kurią pagamins moderni saulės elektrinė.

„Nors maisto pramonė, ypač duonos produktų kepimas, nėra tarši, pvz., mes šilumą gaminame degindami gamtines dujas, bet tobulėjant technologijoms galima rasti sprendimų dar efektyviau panaudoti energetinius resursus“, – teigia „Biržų duonos“ vadovas.

Siekdama sumažinti gamybos kaštus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, „Biržų duona“ atliko energijos vartojimo auditą įmonės gamybiniuose procesuose, pagal kurio rekomendacijas numatyta diegti 450 kW galios saulės jėgainę. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinamas projektas „UAB „Biržų duona“ energetinių sąnaudų optimizavimas diegiant AEI“ pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Projekto tikslas – sumažinti energijos vartojimą įmonėje didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą. Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, jo įgyvendinimui skirta daugiau kaip 240.000 Eur parama. Įgyvendinus projektą bus prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo ir klimato kaitos mažinimo.

Sprendimas įmonėje – indėlis pasauliui

Mindaugas Viselga, UAB „Mantinga“ vyr. energetikas, teigia, kad įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo sprendimus pradėjo nuo procesų, kurių metu į atmosferą išmetami didžiausi energijos kiekiai.

nuotrauka::1 left

„Kai pradėjau dirbti įmonėje „Mantinga“, jau buvo įrengtas šilumos įsisavinimo įrenginys šaltį gaminančioje kompresorinėje. Kasdien šilumos poreikis didėjo, o vietos katilinei statyti nebuvo. Ieškojome sprendimų, vienas jų – įsisavinti šilumą iš kepimo pečių, – pasakojo M. Viselga. – Pradėję ieškoti būdų, kaip būtų galima surinkti šilumą iš kepimo pečių, radome įrenginį, kuris šilumą surenka iš pečių išmetamų dujų. Įsigijome pirmus šilumokaičius, sukūrėme sistemą ir pradėjome naudoti. Tai buvo tik pradžia. Kai atėjo laikas atnaujinti technologinę įrangą, rinkomės tokią, kurioje jau buvo integruota įrenginių visuma. Tai įranga, kuri technologinio proceso metu surenka savo išmetamą šilumą ir apskaito surinktą energiją.“

Kitas „Mantingos“ specialistų žingsnis – elektros energijos vartojimo mažinimas. „Iš visų galimybių rinkomės tas, kurios greičiausiai atsiperka – apšvietimo modernizavimas ir dažnio keitiklių naudojimas. Kai atsirado galimybė – pasinaudojome ESCO modeliu. Apskritai, tokių darbų imtis skatino sąmoningumas“, – apibendrina „Mantingos“ vyr. energetikas. Jis atkreipia dėmesį, kad ir ateityje ieškos galimybės pasinaudoti ESCO modeliu.

„Įdiegtų sprendimų naudą pirmiausiai pradėčiau matuoti nuo įsipareigojimų ES: sumažinti energijos vartojimą ir anglies dvideginio išmetimo į atmosferą kiekį, – sako specialistas. – Tokių tikslų siekimas – didžiulis indėlis į ateities pasaulį. Kalbant apie matuojamą naudą, taupydami energiją perkame mažiau – išleidžiame mažiau, o tai didina konkurencingumą rinkoje.“

Energijos vartojimo efektyvumo sprendimus „Mantinga“ planuoja diegti ir ateityje. „Svajonių yra daug. Šiuo metu ieškome sprendimų, kaip panaudoti saulės energiją, išvengti trikdžių iš elektros tinklų, kurie mums sukelia nemažai problemų. Suradus tris sprendinius: projektuotoją, įrangos gamintoją ir finansavimą – svajonė tampa tikslu ir ateities planu“, – teigia „Mantingos“ vyr. energetikas.

Finansavimo galimybių daugėja

Energinio efektyvumo projektams įgyvendinti siūloma ir daugiau priemonių. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsteigė KŪB „Energijos efektyvumo finansavimo platforma“ (EEFP), kurios pagrindinis tikslas – finansuoti energijos vartojimo efektyvumą didinančius projektus ir priemones, kurių poveikis yra galutinės energijos suvartojimo sumažinimas. Ši finansinė priemonė skirta ūkio subjektams, siekiantiems įsidiegti energinio efektyvumo priemones ar saulės elektrinę. EEFP numato teikti ilgalaikes paskolas iki 10 m. viešiesiems ir privatiems juridiniams asmenimis, taip pat ir ūkininkams, kurie siekia didinti energijos vartojimo efektyvumą. Finansavimas teikiamas įrangos ir technologijų įsidiegimui (įskaitant ir pastatų energetinių savybių gerinimą) bei saulės elektrinėms, kurios atitiktų gaminantiems vartotojams nustatomus reikalavimus.

Kita EEFP finansinė priemonė skirta tik juridiniams asmenims, kurie diegia energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir jau įgyvendina energijos vartojimo audituose pateiktas rekomendacijas bei vysto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus energijai imliose įmonėse. Paskolą šių projektų įgyvendinimui gali gauti kiekvienas juridinis asmuo, atitinkantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Paskolos iš EEFP suteikiamos iki 10 m. laikotarpiui ir išmokamos dalimis už įgyvendintus projektus. Kiekvieno juridinio asmens pateikta paraiška bus individualiai vertinama ir nustatoma galima tikslinė siektinų įgyvendinti energinio efektyvumo projektų paskolos suma bei konkreti palūkanų norma, kuri gali svyruoti tarp 4–8%.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Startuoliui „Ligence“ COVID-19 pandemija padėjo pritraukti finansavimą

„Ligence“ komanda, plėtojanti vystanti automatizuotą širdies ultragarsinės diagnostikos sprendimą, nutarė...

Paslaugos
07:44
Rado išeičių, kaip taupyti įkuriant darbo vietas Premium

Daugelis įmonių stengiasi kuo mažiau įsigyti nuosavo turto ir jį nuomotis. Dabartinėmis sąlygomis, kai...

Gazelė
05:45
„Airbnb“ vadovas: koronaviruso pandemija tarptautinį turizmą pakeis iš esmės

Trumpalaikės būsto nuomos platformos „Airbnb“ vienas įkūrėjų ir vadovas prognozuoja, jog koronaviruso...

Paslaugos
2020.06.30
„Novaturas“ šiemet dividendų nemokės

Lietuvos kelionių organizatorius „Novaturas“, pernai uždirbęs 5,846 mln. Eur grynojo pelno, šiemet dividendų...

Paslaugos
2020.06.30
KTU sukurtą išmaniąją apyrankę gamins „Teltonika“ Premium

„Teltonikos“ grupės bendrovė „Teltonika Telemedic“ ketvirtadienį turėtų pasirašyti licencinę sutartį su Kauno...

Technologijos
2020.06.30
Lietuvos paslaugų eksportas augo greičiau nei importas

Lietuvos paslaugų eksportas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 2,8 mlrd. Eur – 9,9% daugiau nei prieš metus.

Paslaugos
2020.06.30
„Luminor“ klientų perkėlimas į naują sistemą neapsiėjo be trikdžių 13

Lietuvos „Luminor“ banko, į kurį susijungė „Nordea“ ir DNB bankai, klientų perkėlimas į vieningą sistemą...

Rinkos
2020.06.30
„Discontract“ žengia į Kauną ir atsiveria verslui

Balandį veiklą pradėjęs lietuvių startuolis „Discontract“ plečiasi į Kauną. Be to, nuo šiol meistrų...

Paslaugos
2020.06.30
Startuolis „Ziticity“ pritraukė 2,2 mln. Eur investiciją Premium 4

Vadinamąsias paskutinės mylios logistikos paslaugas teikiantis startuolis „Ziticity“, kurį valdo UAB „Miesto...

Paslaugos
2020.06.30
Paskolos turizmui: daliai įmonių pavėluotų pinigų nebereikia Premium

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad nuo koronaviruso nukentėjusios Lietuvos turizmo,...

Paslaugos
2020.06.30
„Invaldos“ ambicijos atliekų srityje: per penkmetį padvigubinti įmonę Premium

Fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ aplinkos tvarkymo bendrovės „Eco Baltia“ įsigijimą derino dvejus metus,...

Rinkos
2020.06.30
„INVL Baltic Sea Growth Fund“ fondas įgijo kontrolinį „Eco Baltia“ akcijų paketą 1

Didžiausias privataus kapitalo investicinis fondas Baltijos šalyse „INVL Baltic Sea Growth Fund“ užbaigė...

Rinkos
2020.06.30
Smulkioji verslininkė: gyvename XXI amžiuje, o elektros galios padidinti neprisiprašome Premium 6

Kai kurie smulkieji verslininkai, dirbantys kaimo vietovėse, tvirtina, jog negali plėsti verslo dėl to, kad...

Gazelė
2020.06.30
COVID-19: ES įsileis 14 šalių piliečius 1

Europos Sąjunga (ES) įvardijo 14 šalių, kurių piliečius, atsižvelgiant į situaciją dėl naujojo koronaviruso,...

Paslaugos
2020.06.29
Į Graikiją keliaujantys turistai turės pildyti anketas

Turistai, keliaujantys į Graikiją, nuo trečiadienio likus 48 valandoms iki kelionės privalės užpildyti...

Paslaugos
2020.06.29
Frankfurto oro uoste keleiviams pasiūlyta galimybė atlikti greituosius koronaviruso testus  1

Frankfurto oro uostas pirmadienį atidarė tyrimų centrą, kuriame keleiviai gali susimokėti už koronaviruso...

Leidimus pavėžėtojams ir taksistams išduos LTSA  2

Centralizuota sistema pateiks tikslų išduotų leidimų skaičių, prašantiems nebereikės pateikti atitikimą...

Kuriamas įrankis, kuris padės paskolą gauti ir jaunam verslui

IT bendrovė „Fintegry“ kartu su startuoliu „Abalt“ kuria įmonių kredito rizikos vertinimo sistemą pagal...

Gazelė
2020.06.29
Kelionių organizatorių įvaizdis – žemyn, prekybininkų – aukštyn Premium 1

Komunikacijos įtakos rodiklio analizė rodo, kad per pandemiją labiausiai krito kelionių organizatorių...

Rinkodara
2020.06.29
Kaimo turizmo verslas pamažu atsigauna

Per karantiną beveik visiškai sustojęs kaimo turizmo verslas vasarą sparčiai atsigauna, todėl šie metai...

Paslaugos
2020.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus