Duoną ir pyragus keps Saulė

Publikuota: 2019-07-03

Lietuvos maisto pramonės įmonės įgyvendina įvairius technologinius ir vartojimo įpročių keitimo sprendimus, kurie mažina energijos naudojimą arba energijai gaminti įdarbina atsinaujinančius šaltinius, pvz., Saulę. Štai „Biržų duonai“ visą reikalingą energiją šviesiausiomis dienomis netrukus galės pagaminti įrengiama moderni saulės jėgainė, o „Mantinga“ tokį planą svarsto.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai 2014 m. pasirašė klimato ir energijos vartojimo strategiją, kuri numato iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 40% palyginti su 1990 m. Pagal šį planą atskiroms ES šalims numatyti konkretūs tikslai – Lietuvai šioje strategijoje keliamas uždavinys iki 2030 m. sumažinti minimus taršos rodiklius 9% palyginti su 2005 m.

Siekiant mažinti elektros energijos vartojimą didžiausias dėmesys natūraliai skiriamas vartojimo efektyvumo didinimui pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriems tenka kiek daugiau nei 2/3 galutinės elektros energijos. Perkeldama ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, Lietuva 2016 m. įsipareigojo įdiegti priemonių paketą, kuris padėtų iki 2020 m. sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos – beveik tiek, kiek visa šalis sunaudoja per metus.

Antras žingsnis – įdarbinti Saulę

Andrius Kurganovas, UAB „Biržų duona“ vykdomasis direktorius, pasakoja, kad diegti energijos efektyvinimo sprendimus paskatino bendras vertybinis požiūris – atsakingai dirbančios kompanijos siekia prisidėti prie aplinkosaugos, diegti energiją taupančius sprendimus, kurie mažina ir energijos sąnaudas, ir taršą. Bendrovėje naudojamos ganėtinai modernios krosnys duonos produktams kepti, tačiau, anot vadovo, „per kaminą vis tiek išeina nemažai šilumos“. „Biržų duona“ per parą pasigamina ir sunaudoja apie 1.000–2.500 kW energijos. Todėl buvo nuspręsta „įdarbinti“ – akumuliuoti – išmetamą energiją ir ją panaudoti gamybos procese. Toks inovatyvus ir panašaus masto sprendimas tuo metu buvo naudojamas tik keliose Europos įmonėse.

„Nusižiūrėję pas partnerius Vokietijoje įdiegėme dvigubą akumuliacinę sistemą, kuri į gamybą grąžina ir perteklinę degimo šilumą, ir garą – taip pašildomas vanduo, kuris naudojamas tradicinės lietuviškos duonos kepimui, kai miltai plikomi karštu vandeniu, – pasakoja A. Kurganovas. – Pasiteisinus šiam energijos naudojimo efektyvumą didinančiam projektui pernai priėmėme sprendimą ir iki šios liepos pabaigos planuojame įsirengti 450 kW saulės elektrinę“.

Anot vadovo, tai bus vienas iš inovatyvesnių tokios energijos panaudojimo sprendimų Lietuvoje, nes moduliai Saulės energiją „gaudys“ sukdamiesi pagal jos judėjimą ir ant vertikalios, ir ant horizontalios ašių. Skaičiuojama, kad šviesiausiu metų laiku „Biržų duonai“ visiškai užteks elektros energijos, kurią pagamins moderni saulės elektrinė.

„Nors maisto pramonė, ypač duonos produktų kepimas, nėra tarši, pvz., mes šilumą gaminame degindami gamtines dujas, bet tobulėjant technologijoms galima rasti sprendimų dar efektyviau panaudoti energetinius resursus“, – teigia „Biržų duonos“ vadovas.

Siekdama sumažinti gamybos kaštus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, „Biržų duona“ atliko energijos vartojimo auditą įmonės gamybiniuose procesuose, pagal kurio rekomendacijas numatyta diegti 450 kW galios saulės jėgainę. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinamas projektas „UAB „Biržų duona“ energetinių sąnaudų optimizavimas diegiant AEI“ pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Projekto tikslas – sumažinti energijos vartojimą įmonėje didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą. Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, jo įgyvendinimui skirta daugiau kaip 240.000 Eur parama. Įgyvendinus projektą bus prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo ir klimato kaitos mažinimo.

Sprendimas įmonėje – indėlis pasauliui

Mindaugas Viselga, UAB „Mantinga“ vyr. energetikas, teigia, kad įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo sprendimus pradėjo nuo procesų, kurių metu į atmosferą išmetami didžiausi energijos kiekiai.

nuotrauka::1 left

„Kai pradėjau dirbti įmonėje „Mantinga“, jau buvo įrengtas šilumos įsisavinimo įrenginys šaltį gaminančioje kompresorinėje. Kasdien šilumos poreikis didėjo, o vietos katilinei statyti nebuvo. Ieškojome sprendimų, vienas jų – įsisavinti šilumą iš kepimo pečių, – pasakojo M. Viselga. – Pradėję ieškoti būdų, kaip būtų galima surinkti šilumą iš kepimo pečių, radome įrenginį, kuris šilumą surenka iš pečių išmetamų dujų. Įsigijome pirmus šilumokaičius, sukūrėme sistemą ir pradėjome naudoti. Tai buvo tik pradžia. Kai atėjo laikas atnaujinti technologinę įrangą, rinkomės tokią, kurioje jau buvo integruota įrenginių visuma. Tai įranga, kuri technologinio proceso metu surenka savo išmetamą šilumą ir apskaito surinktą energiją.“

Kitas „Mantingos“ specialistų žingsnis – elektros energijos vartojimo mažinimas. „Iš visų galimybių rinkomės tas, kurios greičiausiai atsiperka – apšvietimo modernizavimas ir dažnio keitiklių naudojimas. Kai atsirado galimybė – pasinaudojome ESCO modeliu. Apskritai, tokių darbų imtis skatino sąmoningumas“, – apibendrina „Mantingos“ vyr. energetikas. Jis atkreipia dėmesį, kad ir ateityje ieškos galimybės pasinaudoti ESCO modeliu.

„Įdiegtų sprendimų naudą pirmiausiai pradėčiau matuoti nuo įsipareigojimų ES: sumažinti energijos vartojimą ir anglies dvideginio išmetimo į atmosferą kiekį, – sako specialistas. – Tokių tikslų siekimas – didžiulis indėlis į ateities pasaulį. Kalbant apie matuojamą naudą, taupydami energiją perkame mažiau – išleidžiame mažiau, o tai didina konkurencingumą rinkoje.“

Energijos vartojimo efektyvumo sprendimus „Mantinga“ planuoja diegti ir ateityje. „Svajonių yra daug. Šiuo metu ieškome sprendimų, kaip panaudoti saulės energiją, išvengti trikdžių iš elektros tinklų, kurie mums sukelia nemažai problemų. Suradus tris sprendinius: projektuotoją, įrangos gamintoją ir finansavimą – svajonė tampa tikslu ir ateities planu“, – teigia „Mantingos“ vyr. energetikas.

Finansavimo galimybių daugėja

Energinio efektyvumo projektams įgyvendinti siūloma ir daugiau priemonių. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsteigė KŪB „Energijos efektyvumo finansavimo platforma“ (EEFP), kurios pagrindinis tikslas – finansuoti energijos vartojimo efektyvumą didinančius projektus ir priemones, kurių poveikis yra galutinės energijos suvartojimo sumažinimas. Ši finansinė priemonė skirta ūkio subjektams, siekiantiems įsidiegti energinio efektyvumo priemones ar saulės elektrinę. EEFP numato teikti ilgalaikes paskolas iki 10 m. viešiesiems ir privatiems juridiniams asmenimis, taip pat ir ūkininkams, kurie siekia didinti energijos vartojimo efektyvumą. Finansavimas teikiamas įrangos ir technologijų įsidiegimui (įskaitant ir pastatų energetinių savybių gerinimą) bei saulės elektrinėms, kurios atitiktų gaminantiems vartotojams nustatomus reikalavimus.

Kita EEFP finansinė priemonė skirta tik juridiniams asmenims, kurie diegia energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir jau įgyvendina energijos vartojimo audituose pateiktas rekomendacijas bei vysto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus energijai imliose įmonėse. Paskolą šių projektų įgyvendinimui gali gauti kiekvienas juridinis asmuo, atitinkantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Paskolos iš EEFP suteikiamos iki 10 m. laikotarpiui ir išmokamos dalimis už įgyvendintus projektus. Kiekvieno juridinio asmens pateikta paraiška bus individualiai vertinama ir nustatoma galima tikslinė siektinų įgyvendinti energinio efektyvumo projektų paskolos suma bei konkreti palūkanų norma, kuri gali svyruoti tarp 4–8%.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Garso technikos paroda stebina lietuviškais gaminiais Premium

Lapkričio 22–24 d. Vilniuje, „Radisson Blu Hotel Lietuva“, rengiamoje IX tarptautinėje Hi-Fi garso technikos...

Laisvalaikis
11:45
Turkija įveda mokestį. Ar brangs kelionės Lietuvos turistams? Premium

Turkijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, numatančiam viešbučiuose apsistojusius turistus apmokestinti...

Paslaugos
08:20
Automobilių nuoma, kuri nustebina: premium paslauga už ekonominę kainą Verslo tribūna

Iš lėktuvo – į naują, švarų ir komfortišką automobilį, iki kurio – vos keletas minučių pėsčiomis. Greta oro...

Statistikos grimasų kaina

Oficialioji statistika, išvedusi Lietuvą į ES lyderes pagal plastiko pakuočių perdirbimo rezultatus, gali...

Seimas parlamentarams iš „Telios“ nupirko 180 „prekybos terminalų“ Premium 2

Beveik tris Seimo kadencijas atlaikiusius posėdžių salės „IBM ThinkPad X60“ kompiuterius „Telia“, kuri...

Paslaugos
05:45
„Google“ griežtina politinės reklamos sąlygas Premium

JAV kompanija „Google“ nusprendė įvesti apribojimus tikslinei politinei reklamai – reklamdaviai nebegalės...

Verslo aplinka
2019.11.21
„Novaturas“ ramina: tai neturi įtakos mūsų darbui Premium 1

Likvidumu nepasižyminčios „Novaturo“ akcijos ketvirtadienį tapo Baltijos biržos aktyviausiai prekiaujamais...

Rinkos
2019.11.21
Biurų darbuotojus sportuoti skatinantis „OnePass“ pritraukė 160.000 Eur investiciją 1

Viena narystė – visi sporto klubai. Tokią idėją siekiantis įgyvendinti startuolis „OnePass“ (UAB „Sporto...

Paslaugos
2019.11.21
Vertinimai: už „Novaturo“ akcijas instituciniai investuotojai turi pagrindo prašyti dviženklės nuolaidos Premium

„Novaturo“ pagrindinis akcininkas pasirinko paplitusį būdą parduoti didesnį kiekį akcijų ir taip nusistatyti...

Rinkos
2019.11.21
Konkurencija toliau smukdo tinklinių viešbučių rodiklius Premium 1

Vilniuje smarkiai išaugusi naujų kambarių pasiūla toliau mažėjimo linkme koreguoja tarptautiniams tinklams...

Paslaugos
2019.11.21
Vilniaus Perkūnkiemyje darželiui statyti perimama privati žemė

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradeda procedūras, reikalingas visuomenės poreikiams perimti privačius žemės...

Statyba ir NT
2019.11.21
Lietuvos lazerių įmonės žengia gilyn į pramonės sektorių Premium 2

Pastarosiomis dienomis kelios Lietuvos lazerių bendrovės pranešė apie bebaigiamus pramoninių inovacijų...

Technologijos
2019.11.21
„15min“ registruoja naują prekės ženklą ir siūlys mokamą turinį Premium 2

Portalas „15min“ registruoja naują prekės ženklą „15MAX“, kuris skirtas nuo gruodžio startuosiančiam mokamam...

Rinkodara
2019.11.21
Buvęs „Novaturo“ Estijoje vadovas bendrovei turės atlyginti per 230.000 Eur 1

Estijos Harju apygardos teismas priėmė nutartį, kad buvęs AB „Novaturo“ padalinio Estijoje vadovas Andree...

Paslaugos
2019.11.21
„Novaturo“ pagrindinis akcininkas siekia išsigryninti investicijų dalį 2

Pagrindinis kelionių organizatoriaus „Novaturo“ akcininkas „Central European Tour Operator S.a.r.l.1“ rinkai...

Rinkos
2019.11.20
Vilniaus universitete bus dėstoma kibernetinė sauga

Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Izraelio kibernetinio saugumo bendrove „Check Point“,...

Paslaugos
2019.11.20
Vilniuje gruodį veiklą pradės nauji moduliniai darželiai 2

Vilniuje, Pašilaičių rajone, duris atvers naujas lopšelio-darželio „Gabijėlė“ modulinis priestatas, kurį nuo...

Paslaugos
2019.11.20
„Caffeine“ laimėjo konkursą ir įsikūrė Oslo ligoninėje Premium 3

Lietuviškas kavinių tinklas „Caffeine“, kurį šių metų pradžioje įsigijo Norvegijos bendrovė „Reitan...

Prekyba
2019.11.20
„Alibaba“ Honkongo biržoje gali pritraukti iki 12,9 mlrd. USD

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ per akcijų platinimą Honkongo vertybinių popierių biržoje...

Rinkos
2019.11.20
Apžvalga: Lietuvos startuolių ekosistema auga sparčiau už latvių ir estų

Tarp 3 Baltijos šalių Lietuvoje rizikos kapitalo investicijų augimas yra didžiausias – Estiją lenkiame 47%, o...

Paslaugos
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau