Duoną ir pyragus keps Saulė

Publikuota: 2019-07-03

Lietuvos maisto pramonės įmonės įgyvendina įvairius technologinius ir vartojimo įpročių keitimo sprendimus, kurie mažina energijos naudojimą arba energijai gaminti įdarbina atsinaujinančius šaltinius, pvz., Saulę. Štai „Biržų duonai“ visą reikalingą energiją šviesiausiomis dienomis netrukus galės pagaminti įrengiama moderni saulės jėgainė, o „Mantinga“ tokį planą svarsto.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai 2014 m. pasirašė klimato ir energijos vartojimo strategiją, kuri numato iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 40% palyginti su 1990 m. Pagal šį planą atskiroms ES šalims numatyti konkretūs tikslai – Lietuvai šioje strategijoje keliamas uždavinys iki 2030 m. sumažinti minimus taršos rodiklius 9% palyginti su 2005 m.

Siekiant mažinti elektros energijos vartojimą didžiausias dėmesys natūraliai skiriamas vartojimo efektyvumo didinimui pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriems tenka kiek daugiau nei 2/3 galutinės elektros energijos. Perkeldama ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, Lietuva 2016 m. įsipareigojo įdiegti priemonių paketą, kuris padėtų iki 2020 m. sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos – beveik tiek, kiek visa šalis sunaudoja per metus.

Antras žingsnis – įdarbinti Saulę

Andrius Kurganovas, UAB „Biržų duona“ vykdomasis direktorius, pasakoja, kad diegti energijos efektyvinimo sprendimus paskatino bendras vertybinis požiūris – atsakingai dirbančios kompanijos siekia prisidėti prie aplinkosaugos, diegti energiją taupančius sprendimus, kurie mažina ir energijos sąnaudas, ir taršą. Bendrovėje naudojamos ganėtinai modernios krosnys duonos produktams kepti, tačiau, anot vadovo, „per kaminą vis tiek išeina nemažai šilumos“. „Biržų duona“ per parą pasigamina ir sunaudoja apie 1.000–2.500 kW energijos. Todėl buvo nuspręsta „įdarbinti“ – akumuliuoti – išmetamą energiją ir ją panaudoti gamybos procese. Toks inovatyvus ir panašaus masto sprendimas tuo metu buvo naudojamas tik keliose Europos įmonėse.

„Nusižiūrėję pas partnerius Vokietijoje įdiegėme dvigubą akumuliacinę sistemą, kuri į gamybą grąžina ir perteklinę degimo šilumą, ir garą – taip pašildomas vanduo, kuris naudojamas tradicinės lietuviškos duonos kepimui, kai miltai plikomi karštu vandeniu, – pasakoja A. Kurganovas. – Pasiteisinus šiam energijos naudojimo efektyvumą didinančiam projektui pernai priėmėme sprendimą ir iki šios liepos pabaigos planuojame įsirengti 450 kW saulės elektrinę“.

Anot vadovo, tai bus vienas iš inovatyvesnių tokios energijos panaudojimo sprendimų Lietuvoje, nes moduliai Saulės energiją „gaudys“ sukdamiesi pagal jos judėjimą ir ant vertikalios, ir ant horizontalios ašių. Skaičiuojama, kad šviesiausiu metų laiku „Biržų duonai“ visiškai užteks elektros energijos, kurią pagamins moderni saulės elektrinė.

„Nors maisto pramonė, ypač duonos produktų kepimas, nėra tarši, pvz., mes šilumą gaminame degindami gamtines dujas, bet tobulėjant technologijoms galima rasti sprendimų dar efektyviau panaudoti energetinius resursus“, – teigia „Biržų duonos“ vadovas.

Siekdama sumažinti gamybos kaštus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, „Biržų duona“ atliko energijos vartojimo auditą įmonės gamybiniuose procesuose, pagal kurio rekomendacijas numatyta diegti 450 kW galios saulės jėgainę. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinamas projektas „UAB „Biržų duona“ energetinių sąnaudų optimizavimas diegiant AEI“ pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Projekto tikslas – sumažinti energijos vartojimą įmonėje didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą. Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, jo įgyvendinimui skirta daugiau kaip 240.000 Eur parama. Įgyvendinus projektą bus prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo ir klimato kaitos mažinimo.

Sprendimas įmonėje – indėlis pasauliui

Mindaugas Viselga, UAB „Mantinga“ vyr. energetikas, teigia, kad įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo sprendimus pradėjo nuo procesų, kurių metu į atmosferą išmetami didžiausi energijos kiekiai.

nuotrauka::1 left

„Kai pradėjau dirbti įmonėje „Mantinga“, jau buvo įrengtas šilumos įsisavinimo įrenginys šaltį gaminančioje kompresorinėje. Kasdien šilumos poreikis didėjo, o vietos katilinei statyti nebuvo. Ieškojome sprendimų, vienas jų – įsisavinti šilumą iš kepimo pečių, – pasakojo M. Viselga. – Pradėję ieškoti būdų, kaip būtų galima surinkti šilumą iš kepimo pečių, radome įrenginį, kuris šilumą surenka iš pečių išmetamų dujų. Įsigijome pirmus šilumokaičius, sukūrėme sistemą ir pradėjome naudoti. Tai buvo tik pradžia. Kai atėjo laikas atnaujinti technologinę įrangą, rinkomės tokią, kurioje jau buvo integruota įrenginių visuma. Tai įranga, kuri technologinio proceso metu surenka savo išmetamą šilumą ir apskaito surinktą energiją.“

Kitas „Mantingos“ specialistų žingsnis – elektros energijos vartojimo mažinimas. „Iš visų galimybių rinkomės tas, kurios greičiausiai atsiperka – apšvietimo modernizavimas ir dažnio keitiklių naudojimas. Kai atsirado galimybė – pasinaudojome ESCO modeliu. Apskritai, tokių darbų imtis skatino sąmoningumas“, – apibendrina „Mantingos“ vyr. energetikas. Jis atkreipia dėmesį, kad ir ateityje ieškos galimybės pasinaudoti ESCO modeliu.

„Įdiegtų sprendimų naudą pirmiausiai pradėčiau matuoti nuo įsipareigojimų ES: sumažinti energijos vartojimą ir anglies dvideginio išmetimo į atmosferą kiekį, – sako specialistas. – Tokių tikslų siekimas – didžiulis indėlis į ateities pasaulį. Kalbant apie matuojamą naudą, taupydami energiją perkame mažiau – išleidžiame mažiau, o tai didina konkurencingumą rinkoje.“

Energijos vartojimo efektyvumo sprendimus „Mantinga“ planuoja diegti ir ateityje. „Svajonių yra daug. Šiuo metu ieškome sprendimų, kaip panaudoti saulės energiją, išvengti trikdžių iš elektros tinklų, kurie mums sukelia nemažai problemų. Suradus tris sprendinius: projektuotoją, įrangos gamintoją ir finansavimą – svajonė tampa tikslu ir ateities planu“, – teigia „Mantingos“ vyr. energetikas.

Finansavimo galimybių daugėja

Energinio efektyvumo projektams įgyvendinti siūloma ir daugiau priemonių. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsteigė KŪB „Energijos efektyvumo finansavimo platforma“ (EEFP), kurios pagrindinis tikslas – finansuoti energijos vartojimo efektyvumą didinančius projektus ir priemones, kurių poveikis yra galutinės energijos suvartojimo sumažinimas. Ši finansinė priemonė skirta ūkio subjektams, siekiantiems įsidiegti energinio efektyvumo priemones ar saulės elektrinę. EEFP numato teikti ilgalaikes paskolas iki 10 m. viešiesiems ir privatiems juridiniams asmenimis, taip pat ir ūkininkams, kurie siekia didinti energijos vartojimo efektyvumą. Finansavimas teikiamas įrangos ir technologijų įsidiegimui (įskaitant ir pastatų energetinių savybių gerinimą) bei saulės elektrinėms, kurios atitiktų gaminantiems vartotojams nustatomus reikalavimus.

Kita EEFP finansinė priemonė skirta tik juridiniams asmenims, kurie diegia energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir jau įgyvendina energijos vartojimo audituose pateiktas rekomendacijas bei vysto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus energijai imliose įmonėse. Paskolą šių projektų įgyvendinimui gali gauti kiekvienas juridinis asmuo, atitinkantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Paskolos iš EEFP suteikiamos iki 10 m. laikotarpiui ir išmokamos dalimis už įgyvendintus projektus. Kiekvieno juridinio asmens pateikta paraiška bus individualiai vertinama ir nustatoma galima tikslinė siektinų įgyvendinti energinio efektyvumo projektų paskolos suma bei konkreti palūkanų norma, kuri gali svyruoti tarp 4–8%.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Steigiamas Lietuvos kosmoso biuras  5

Siekiant stiprinti Lietuvos kosmoso sektorių bei padėti pasiruošti Lietuvos narystei Europos kosmoso...

Paslaugos
11:02
IT grėsmės verslui: kaip jų išvengti Verslo tribūna

Jungtinės Karalystės gamintojus vienijančios organizacijos „Make UK“ tyrimai atskleidė, kad net 48% gamybos...

Paslaugos
06:00
Trijose Kupiškio rajono vandenvietėse – didesnis nei leistina arseno kiekis

Trijose Kupiškio rajono vandenvietėse nustatytas didesnis už leidžiamą arseno kiekis, ketvirtadienį pranešė...

Paslaugos
10:43
Regionuose 0,5 mln. Eur investicija į modernų viešbutį – ne riba Premium

Regionų verslininkai, matydami, kad keliautojai jų miestą aplenkia vien dėl to, jog čia nėra kur apsistoti,...

Gazelė
08:57
„Amazon Go“ sukurto formato kelią Europoje mina Lietuvos bendrovė: parduotuvė be kasų – jau Vilniuje Premium 5

Vienos pirmųjų Europoje parduotuvių be kasų – tokios yra tik „Amazon Go“ JAV – gali veikti su Lietuvos...

Gazelė
05:45
Susipažinkite su „Libra“ – naująja „Facebook“ skaitmenine valiuta Premium

Bendrovės „Facebook“ naujas skaitmeninės valiutos „Libra“ projektas dar yra ankstyvame etape, bet kompanija...

Paslaugos
05:45
Duoną ir pyragus keps Saulė Verslo tribūna

Lietuvos maisto pramonės įmonės įgyvendina įvairius technologinius ir vartojimo įpročių keitimo sprendimus,...

Paslaugos
2019.07.03
Galingiausių pasų indeksas: Lietuva – 9-a pasaulyje 10

Lietuvos piliečius be vizų įsileidžia vis daugiau šalių. Naujausiame konsultacijų kompanijos „Henley &...

Paslaugos
2019.07.03
Spaudos rėmimą priglobs Kultūros ministerija 2

Valstybės lėšas žiniasklaidai remti skirstantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bus panaikintas.

Rinkodara
2019.07.03
Kodėl žlugo „Payseros“ STO: atviras įkūrėjo pasakojimas 18

Daugiau nei prieš mėnesį pranešėme apie „Paysera“ vertybinių popierių platinimo atšaukimą. Sprendimas buvo...

Rinkos
2019.07.03
Leido parduoti „Lietuvos ryto“ televiziją 4

Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį davė leidimą vykdyti UAB „Lietuvos ryto“ televizijos...

Paslaugos
2019.07.03
Latvijoje dalis „Triniti“ komandos perėjo į „TGS Baltic“ 1

Liepos 1 d. dalis Latvijoje veikiančios advokatų kontoros„Triniti Latvia“ komandos prisijungė prie Latvijos...

Paslaugos
2019.07.03
Ryšių rinką augina interneto prekyba ir interneto tiekimas

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad Lietuvos ryšių sektoriaus, kurį sudaro elektroninių ryšių ir...

Paslaugos
2019.07.03
Viešasis sektorius, nors ir vėluodamas, atsiveria startuoliams Premium

Lietuvoje netrukus pradės veikti „GovTech“ laboratorija, kuri padės spręsti viešojo sektoriaus problemas...

Paslaugos
2019.07.03
„Tez Tour“ tapo franšizės davėja, turės savo kelionių agentūras

Viena didžiausių šalies kelionių organizatorių „Tez Tour“ plečia veiklą ir pradeda dirbti pagal franšizės...

Paslaugos
2019.07.03
„OnePlus“ didina apsukas ES, ieško atstovų Lietuvoje Premium 28

Jauna Kinijos mobiliųjų technologijų bendrovė „OnePlus“ neseniai Helsinkyje atidarė pirmą klientų aptarnavimo...

Paslaugos
2019.07.03
Latvijoje ir Estijoje – „CityBee“ elektriniai paspirtukai  3

Bendrovė „CityBee“ praneša trumpalaikės elektrinių paspirtukų nuomos paslaugą pasiūliusi dar dviejose...

„Swedbank“ baigia programėlės bandymus, diegia mokėjimus apyrankėmis 21

„Swedbank“ skelbia baigiantis programėlės „Swedbank 2019“ viešus bandymus (angl. beta testing). Tiesa, senoji...

Paslaugos
2019.07.02
Medikai koncentruojasi: „Affidea Lietuva“ įsigijo „Medicinos paslaugų grupę“ Premium

Radiologinės diagnostikos paslaugų teikėja UAB „Affidea Lietuva“ už neįvardijamą sumą įsigijimo keturias...

Paslaugos
2019.07.02
SEB bankas diegiasi naują IT platformą 15

SEB bankas Lietuvoje 2020 m. pirmą ketvirtį planuoja diegti naują IT platformą, kuria valdoma dauguma banko...

Paslaugos
2019.07.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau