Pramonė 4.0 – sudėtingesnė nei tik kelių robotų sistema

Publikuota: 2019-06-18

Naujoji Pramonė 4.0, kitaip nei prieš tai klestėjusioji, orientuojasi ne tik į robotiką ir kitų informacinių technologijų naudojimą. Ketvirtoji pramonės revoliucija yra koncepcija, kuri sako, kad verslo skaitmenizacijos pagalba turėtume kurti naujus veiklos modelius. Pagrindinis revoliucijos akcentas – įrengimų, IT sistemų ir žmonių integravimas į vieningą realiu laiku veikiančią centralizuotą sistemą. Jei įmonė įsigijo robotą, bet iš esmės nepakeitė norimo proceso ir nepatobulino veiklos, tai dar nėra jos revoliucija.

Darbuotojo pakeitimas į robotą dar nėra pramonės revoliucija

IT paslaugas teikiančios įmonės „GK Proact“ („Gamybos kodo technologijos”) vadovo Andriaus Vilčiausko praktika rodo, kad dažnai verslo subjektai, nors ir norėtų vadintis pažangiais, vis dar tebėra pasilikę Pramonės 3.2 etape. Jau dabar Lietuvoje suvokiama, kad naujoji pramonės revoliucija pasiekiama, tačiau stinga praktikos, patirties ir žinių, nuo ko pradėti ir kaip realizuoti, nes roboto pastatymas gamyboje ir dviejų darbuotojų atleidimas – dar nėra Pramonė 4.0.

„Naujoji revoliucija įgalina svarstyti, kaip įmonė, naudojant skaitmenizuotus verslo modelius, gali pakeisti savo veiklą, kad taptų efektyvesne ir konkurencingesne rinkoje. Verslo procesų skaitmenizavimas leidžia įdiegti geriausias gamybos praktikas paprasčiau ir greičiau. Vienas iš tokių pavyzdžių, mūsų kliento „Baltik Vairas“ įmonėje įdiegtas gamybos valdymo principas Just in time (liet. pačiu laiku). Rankiniu būdu tokiame fabrike įdiegti tokį principą užtruktų daug metų, o gal ir visai nepavyktų. Su mūsų sistemos pagalba „Baltik Vairas“ sugebėjo įdiegti šiuos principus per metus,“ – pasakoja vadovas.

Anot p. Vilčiausko, įmonės transformacija, skaitmenizacija, veiklos modelio kitimas užtrunka nuo trijų iki penkių metų. Jeigu šiandieną įmonė atsiduria už rinkos ribų ir galiausiai nusprendžia keistis – rezultato po trijų mėnesių tikėtis neverta. Grįžtamojo ryšio iš rinkos tenka laukti kelerius metus, todėl įmonė negali į procesų tobulinimą ir stabilizavimą žiūrėti kaip į vienkartinį, greitą projektą. Nepakanka tik įsigyti išmanųjį įrenginį, reikia mokėti jį integruoti į visą gamybos sistemą, kad jis pilnai pasiteisintų.

IT sistemose nėra atsakymų, kaip įmonė turi dirbti

Pirmas žingsnis sėkmingos skaitmenizacijos link – įmonės užsispyrimas imtis pokyčių iš pagrindų. A. Vilčiauskas sako, kad sėkmingiausi jo verslo projektai buvo tie, kurių užsakovai nepabijojo pakeisti esminių veiklos principų.

„Mūsų darbe dažnai geri rezultatai sutampa su kliento ambicija keistis. Todėl vienais iš sėkmingiausių laikytume įmonės „DIAB“, “Vilnikos” ir minėtojo „Baltik Vairo“ atvejus. Šios, įdiegdamos mūsų gamybos valdymo sistemą, keitė ir tobulino tiek gamybos valdymo, tiek pačios gamybos principus,“ – akcentuoja p. Vilčiauskas.

Kalbant apie gamybos valdymą ir informacinių technologijų taikymą gamyklos valdyme, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra daugiau nesėkmės nei sėkmės pavyzdžių. „GK Proact“ vadovas pasakoja, kad dažnai gamybininkai į bet kokius pažadus IT pagalba pagerinti gamybos produktyvumą žiūri pakankamai skeptiškai, o kartais atvirai išsako nepasitikėjimą.

„Nepasitikėjimas dažnai paremtas nepasisekusių projektu patirtimi. Projekto sėkmei trukdo ir galvojimas, kad, įmonei įsigijus gamybos valdymo sistemą, problemos išsispręs pačios savaime. Įmonėje, kuri neturi susisteminusi savo darbo principų ir procesų, neįmanoma įdiegti jokios IT sistemos. Ir pačiose IT sistemose nėra atsakymų, kaip reikia dirbti, todėl turi būti paruošta tam tikra dirva peržiūrint įmonės procesus ir tikslus, sutvarkant gamybos valdymą,“ – sako p. Vilčiauskas.

Galimybė užgesinti gaisrą prieš jam įsiplieskiant

Anot „GK Proact“ vadovo, šiandien įprasta, kad išmanaus telefono pagalba galime dalintis bet kokiais savo gyvenimo įvykiais tiesiogiai iš bet kurios pasaulio vietos, tačiau gamykloje, nepaisant to, kad gyvename XXI a., dažnai duomenų perdavimas vyksta tuos duomenis pieštuku ar tušinuku užsirašinėjant ant lapelių.

„Neretai pasitaiko, kad įmonės gamybos atsargos valdomos MS Excel’io lentelėmis arba visų gerbiamo ir mylimo sandėlininko atminties pagalba ir pačių darbuotojų ar vadovo sugalvotais metodais. Tokie sprendimai neapima gerųjų valdymo praktikų – šiuolaikinės logistikos standartų taikymo ar visuotinai pripažintų gamybos valdymo metodų, tokių kaip LEAN, Apribojimų teorija, QRM ir pan.,“ – dėsto p. Vilčiauskas.

Dauguma gamybos įmonių naudoja gamybos valdymo sistemas, kurios yra universalaus pobūdžio, o jų pagrindinis akcentas – visų įmonės procesų apjungimas ir planavimas. Tuo tarpu, specializuota gamybos sistema prisitaiko prie gamybos įmonės poreikių ir suteikia galimybę savo veiklos procesus stebėti ir valdyti realiu laiku.

„Mes esame vienos srities ekspertai ir nebandome būti visų sričių specialistais. Paprastai, dauguma verslo valdymo sistemų teigia, kad planavimas ir procesų integravimas gamybos įmonėse sukurs didesnį produktyvumą, tačiau patirtis rodo, kad nemažai tokių projektų neduoda apčiuopiamų rezultatų. Mūsų sistemos akcentas – gamybos užduočių ir sandėlio procesų valdymas realiu laiku, aktyviai panaudojant mobilias technologijas. Paprasčiau kalbant, mes manome, kad daug svarbiau suprasti ir matyti, kas šiuo metu vyksta gamykloje – kokias atsargas įmonė turi čia ir dabar, ką šiuo metu daro įmonės darbuotojai. Sistema leidžia matyti problemas, kai tik jos kyla, nelaukiant, kol jos pridarys daugiau žalos. Tai yra galimybė užgesinti gaisrą prieš jam įsiplieskiant,“ – pabrėžia p. Vilčiauskas.

Pasitikėjimo įmone rodiklį sumažina ir neefektyvus darbas

Nors paprastai verslo valdymo sistemų diegimas reikalauja nemažai laiko ir kaštų, specializuotos gamybos valdymo sistemos integracija įvyksta greičiau ir kainuoja kelis kartus pigiau. Kai kuriems mūsų klientams sistemos diegimas atsipirko per keletą mėnesių. Pasak „GK Proact“ vadovo, tokių sistemų diegimas priklauso nuo konkrečių įmonių požiūrio ir jų situacijos.

„Viskas priklauso nuo to, kokia įmonės problematika ir kiek tos problemos turi įmonėje paslėptų kaštų. Tai taip pat ir įmonės patikimumo klausimas, susijęs su dviejų tipų kaštais – tiesioginiais ir netiesioginiais. Tiesioginius galima nesunkiai pamatuoti, jei žmonės nedirbo arba nepasiekė tam tikrų nustatytų planų. Tačiau egzistuoja ir netiesioginiai kaštai, pavyzdžiui, klientų pasitikėjimo praradimas ir dėl to nebegauti užsakymai,“ – sako vadovas.

Žinoma, anot p. Vilčiausko, geriausiai minėtus sistemos privalumus paliudyti ar išskirti jos minusus gali tik patys vartotojai. Patirtis rodo, kad verslo valdymo sistemos įdiegimas sukelia perversmus įmonėse ir tai geriausiai iliustruoja kuriamo produkto vertę.

Rolandas Jackevičius, UAB „Vilnika“ vadovas: diegimo priežastis – „Juodos dėžės“ fenomenas

Diegti verslo valdymo sistemą siuvimo įmonę „Vilnika“ paskatino susidūrimas su „Juodos dėžės“ fenomenu – visi darbuotojai, atrodytų, dirba gerai, tačiau neįvykdžius užsakymo, priežastys klientui lieka neaiškios.

„Laiku negalėdavome sureaguoti į sumažėjusį darbo efektyvumą/sustojimus/gedimus, nekalbant apie prevencinius veiksmus ar tobulėjimo planą. Asmeniniai darbuotojų darbo rezultatai tampa prieinami tik mėnesio pabaigoje dėl rankinio rezultatų vedimo į popierines paskyras ir excel‘io lenteles. Duomenų patikimumas dažnai keldavo klausimų dėl žmoniškų klaidų suvedinėjant duomenis. Plano/užsakymo vykdymas buvo neaiškus dėl didelio užsakymų kiekio vykdymo vienu metu. Savalaikis užduočių/užsakymų paskirstymas strigdavo, atsirasdavo prastovos, dėl laiku nepristatytų darbų,“ – problemas vardina „Vilnikos“ vadovas Rolandas Jackevičius.

Anot p. Jackevičiaus, įdiegus sistemą daugelis problemų buvo išspręstos arba ji suteikė tinkamus įrankius joms spręsti. Iš pamatuojamų rodiklių sistemos pagalba darbo efektyvumas pakilo apie 6 proc., darbų atidėjimų skaičius sumažėjo 3 kartus, sustojimų skaičius sumažėjo 2 kartus, o trukmė sumažėjo 30 proc. Ji taip pat leido atsisakyti nepatikimo rankinio duomenų vedimo tiek gamyboje, tiek finansų skyriuje. O svarbiausia, kad duomenys tapo prieinami realiu laiku.

„Siuvėja stebi užsakymui skirtą ir likusį vykdymui laiką, dienos pabaigoje mato dirbtas minutes ir savo atlygį už jas. Galime tiksliai pamatuoti kiekvienos darbo vietos efektyvumą, užsakymui sugaištą laiką ir daug online statistikos, kuri leidžia veikti iškart. Gamybos valdymo sistema įgalino tiksliai ir laiku identifikuoti problemas gamyboje ir imtis tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių veiklos gerinimo veiksmų,“ – rezultatais dalinasi p. Jackevičius.

Viską apskaičiavus, vadovas neslepia, kad gaunama nauda pilnai padengia diegimo ir aptarnavimo išlaidas. Duomenų patikimumo ir reakcijos į pasikeitimus atžvilgiu, įmonė operuoja visai kitu lygmeniu, o tai įgalina gerinti konkurencingumą. Kad būtų išnaudoti visi sistemos teikiami privalumai, pagrindine užduotimi „Vilnikai“ liko tinkamai apmokyti personalą. 

Žilvinas Dubosas, UAB „Baltik vairas“ vadovas: sistemos privalumų pilnai išnaudoti neleidžia specialistų stygius

P. Jackevičiui apie verslo valdymo sistemos teikiamas galimybes antrina dviračių gamintojo „Baltic vairas“ vadovas Žilvinas Dubosas. Tačiau jis neslepia, kad nauja praktika paskatino atsirasti dar vienai problemai.

„Mūsų atveju, nebuvo sandėlio valdymo sistemos ir gamybos procesų matomumo, turėjome ne tik IT, bet ir paties proceso problemų. „GK Proact“ sistema užtvirtina procesus ir neleidžia nuo jų nukrypti, bet koks nukrypimas fiksuojamas realiu laiku ir mes galime reaguoti ir jį stabilizuoti. Žinoma, gamybos valdymo sistema pati visko neišsprendžia, reikia įdėti darbo ir žinių trukdžiams pašalinti,“ – akcentuoja p. Dubosas.

Dabar vadovui ant kulnų lipa jau kita problema – žmogiškųjų išteklių, kurie geba analizuoti ir priimti teisingus sprendimus, stoka. Duomenų kiekis didesnis nei galimybės juos apdoroti ir imtis veiksmų. Apie tai, anot p. Duboso, turėtų kalbėti ir Švietimo ministerija, kad būtų rengiami specialistai, kurie gebėtų analizuoti tokius duomenis ir į juos reaguoti.

Marius Balvočius, UAB „DIAB“ vadovas: sisteminis valdymas paskatino plėtrą

Sėkmingiau sistemos sukurtą perversmą įmonėje pavyko suvaldyti įmonės „DIAB“ vadovui Mariui Balvočiui.

„Ko gero, esame plačiausiai gamybos valdymo sistemos galimybes naudojantys klientai – esame pilnai susisteminę visą gamybos ciklą. Tai padėjo išspręsti didžiąją dalį problemų. O didžiausiu mūsų pasiekimu ir lūkesčiu vadinčiau tai, kad mes galėjome kurti, o „GK Proact“ reflektavo į mūsų poreikius. Bediegiant sistemą kraustėmės į naujas patalpas, tačiau nepraradome žaliavų kontrolės, visi procesai buvo adaptuoti ir lankstūs. Daugelį įdiegtų procesų mes patys sugalvojome ir tobulinome pritaikydami savo reikmėms, o „GK Proact“ specialistai sugebėjo tai užtikrinti. Dabar mes galim planuoti įvairius gaminius gaminti vienu metu, ko nedaro nei mūsų konkurentai, nei mūsų giminingos įmonės. Įsidiegusi gamybos valdymo sistemą, įmonė išaugo maždaug 3 kartus,“ – pasakoja p. Balvočius.

Visų trijų įmonių patirtys iliustruoja tikruosius Pramonės 4.0 iššūkius ir galimybes. Tikroji gamybos įmonės pažanga – tai sugebėjimas integruoti žmogiškuosius, gamybinius ir skaitmeninius išteklius į bendrą darniai ir efektyviai veikiančią sistemą.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Traksėdžių durpyne likviduojami pavieniai ugnies židiniai

Traksėdžių durpyne sekmadienį tęsiami gaisro gesinimo darbai. Pasak ugniagesių atstovų, gaisras kol kas dar...

Verslo aplinka
2019.06.30
Naftos gavybos ribojimo sutartį ketinama pratęsti

Rusija ir Saudo Arabija susitarė pratęsti naftą eksportuojančių šalių (OPEC) susitarimą dėl naftos gavybos...

Rinkos
2019.06.30
Šilutės rajone dega 12 hektarų durpyno: gesinti padeda latviai 12

Šilutės rajone penktadienio popietę užsidegus 12 hektarų Traksėdžių durpyno, telkiama ugniagesių technika iš...

Verslo aplinka
2019.06.28
„Lietuvos energijos“ pajamos augo 22,6%, EBITDA – 5,2% 2

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ pajamos 2019 m. sausio – gegužės mėn. buvo 655 mln.

Pramonė
2019.06.28
„Achemos grupė“ kritikuoja SGD terminalo veiklos pertvarką 6

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos pertvarkai pasipriešinusi „Klaipėdos naftos“ smulkioji...

Pramonė
2019.06.28
„Baltic Agro“ pelnas mažėjo 29% iki 1,9 mln. Eur  

Danijos kapitalo žemės ūkio produkcijos prekybos bendrovė „Baltic Agro“ praėjusiais metais uždirbo 1,910 mln.

Pramonė
2019.06.28
„Dojaus“ grupės pelnas augo 64% iki 4,3 mln. Eur   

Dailidžių šeimos valdoma žemės ūkio technikos prekybos bendrovė „Dojus“ praėjusiais metais uždirbo 4,303 mln.

Pramonė
2019.06.28
Lietuvoje įrengs eksperimentinę baterijų energijos kaupimo sistemą 6

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuvoje paskelbtas tarptautinis...

Pramonė
2019.06.28
J. Dastikas apie fosfogipso kalnus Kėdainiuose ir perdirbimo technologiją Premium

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė prieš kelis mėnesius paskelbė radusi būdą, kaip...

Pramonė
2019.06.28
K. Mažeika: 5% mokesčio nemokės smulkūs miškų savininkai ir įsipareigoję nekirsti miško   6

Smulkiausi miškų savininkai ir naudos iš savo miškų negaunantys asmenys neturės mokėti privataus miško...

Finansai
2019.06.27
„Klaipėdos nafta“: SGD dedamosios sumažinimas nuo liepos 1 d. – nerealus

Ketvirtadienį nesusirinkus AB „Klaipėdos nafta“ (KN) akcininkų kvorumui, nebuvo priimti sprendimai dėl KN...

Pramonė
2019.06.27
Įmonių įspūdžiai iš parodos: visiems prireikė lietuviškų lazerių Premium 8

Lietuvos lazerių sektoriaus bendrovės, dalyvaujančios Miunchene vykstančioje didžiausioje ir svarbiausioje...

Paslaugos
2019.06.27
„Inhus“ Vilniuje pasistatė biurą 3

Vienos stambiausių gelžbetonio gamintojų Baltijos šalyse „Concretus grupės“ įmonės įsikūrė naujame biure...

Statyba ir NT
2019.06.27
Už draugiškus santykius viešuosiuose pirkimuose – beveik 1 mln. Eur baudų

Dėl draudžiamų susitarimų Konkurencijos taryba 4 infrastruktūros ir statybos bendroves apdalijo baudomis.

Statyba ir NT
2019.06.27
Prezidentė pasirašė sinchronizavimo įstatymą 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtus įstatymus, užtikrinsiančius sklandų Lietuvos elektros...

Pramonė
2019.06.27
„Putokšnis“ augino apyvartą 29% iki 55 mln. Eur

PET ruošinius ir butelius gaminanti Šiaulių įmonė „Putokšnis“ praėjusiais metais gavo 54,867 mln. Eur pajamų...

Pramonė
2019.06.27
Latvijos premjeras: Estija sutinka, kad Baltijos šalys derintų alkoholio akcizus 4

Latvijos vyriausybės vadovas Krisjanis Karinis po pokalbio su Estijos premjeru Juri Ratu pareiškė, jog...

Pramonė
2019.06.26
Vamzdžius Lietuvos–Lenkijos dujotiekiui tieks Lenkijos „Izostal“ 2

Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybai reikalingus plieninius vamzdžius tieks Lenkijos bendrovė...

Pramonė
2019.06.26
Medienos perdirbėjai ir eksportuotojai palaiko Vyriausybės reformas 3

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija teigia palaikanti Vyriausybės reformas...

Pramonė
2019.06.26
Galvasopė dėl tekstilės atraižų Premium

Europos Sąjungos valstybės yra įpareigotos, kad nuo 2025 m. būtų surenkamos tekstilės atliekos, o Europos...

Pramonė
2019.06.26
ERROR: Script GetRssFeed.vbs is missing!
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau