Stambieji greitai nebesutilps

Publikuota: 2019-04-30
 Rasos Dževeckytės (VŽ) nuotr.
Rasos Dževeckytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvoje veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pastaruoju metu rinko gerą investicijų derlių, todėl laisvų plotų pasiūla vis mažėjo. Daugelis likusių plotų yra per maži – mūsų šalį renkasi stambios užsienio kompanijos, todėl auga didesnių plotų poreikis. Esant jų trūkumui pasigirsta siūlymas plėsti esamų LEZ ribas.

Kai kuriose didesnėse LEZ vis dažniau švenčiamos garsių tarptautinių kompanijų įkurtuvės. Ypač gausiai per keletą pastarųjų metų užderėjo investicijų Kauno LEZ – pernykštis investicijų augimas čia prilygo sprogimui: čia kuriasi tokie gigantai kaip „Hella“, „Continental“, „Hollister“, plėtrą šalia Vilniaus–Klaipėdos greitkelio pradėjo krovinių vežimo ir logistikos įmonių grupė „Hegelmann Transporte“ ir kt.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tyrimas: LEZ jau atsipirko, bet jų ateitis su klaustuku

Nedirvonuoja ir Klaipėdos LEZ plotai, pildosi kitos LEZ, pavyzdžiui, prieš kelias dienas Kėdainių LEZ darbą oficialiai pradėjo kanapių stiebelių perdirbimo gamykla „Natūralus pluoštas“, per metus pagaminsianti apie 8.000 t kanapių pluošto. Vakarų medienos grupė per artimiausius 5 metus į medžio drožlių plokščių ir baldų bei CLT plokščių fabrikus Akmenės LEZ užsibrėžusi investuoti maždaug 250–270 mln. Eur.

Skaičiuojama, kad bendros investicijos iki 2017 m. į šalyje veikiančias LEZ jau atsipirko: negauti mokesčiai, investicijos į infrastruktūrą ir paskatos įmonėms sudarė 132 mln. Eur, įmonių ir darbuotojų sumokėti mokesčiai siekė 356 mln. Eur. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (IL) atliktoje apžvalgoje „Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje 2019 m.“ skaičiuoja, kad 2002–2043 m. LEZ teigiamas poveikis viešiesiems finansams 6,6 karto pranoks viešąsias investicijas ir negautus mokesčius dėl taikomų lengvatų.

2017 m. Lietuvos LEZ ūkinę komercinę veiklą vykdė 52 įmonės, turinčios apie 5.000 darbuotojų. Tais metais LEZ įmonės bendrai sukūrė 172 mln. Eur pridėtinės vertės – 2,4% visos šalies apdirbamosios gamybos, o vienas LEZ darbuotojas vidutiniškai sukūrė 82.000 Eur pajamų tiesioginiams LEZ įmonių tiekėjams Lietuvoje. Palyginkime: pajamos vienam Lietuvos darbuotojui tais pačiais metais siekė 52.000 Eur.

„Taigi, galima teigti, kad 5 darbo vietos LEZ įmonėse vidutiniškai lemdavo papildomas 8 darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse“, – šiandien skaičiuoja IL atstovai. Įdomu ir tai, kad nors LEZ įkurtos regionuose, jose buvo didesnis vidutinis darbo užmokestis – jis 9% pranoko šį rodiklį visame šalies apdirbamosios gamybos sektoriuje, didesnis buvo ir darbuotojų našumas. Pridėjus derlingų 2018 m. statistiką, minėti rodikliai gali dar labiau suspindėti.

Mantas Katinas, IL generalinis direktorius, tarp LEZ pranašumų ateityje mini „plug & play“ sprendimą – vientisus sklypus su visomis reikalingomis komunikacijomis. Pasak jo, galimybė įsisteigti ir pradėti veiklą per rekordinį laiką būtų vienas neabejotinų pranašumų kovojant dėl užsienio investicijų. Regis, tokių ir panašių sprendimų išties prireiks artimiausioje ateityje, nes aplinkinės valstybės nesnaudžia, pavyzdžiui, Lenkija siekia sudaryti galimybę LEZ mokestiniu požiūriu nepririšti prie konkretaus geografinio taško – tai reiškia, kad bet kuris sklypas šalyje galėtų būti LEZ. Užsienio investuotojai pastaruoju metu atsižvelgia ne tik į darbo jėgos kainą – jie vertina darbo jėgos kiekį, jos kvalifikaciją, biurokratines procedūras, įsikūrimo greitį, infrastruktūrą, ekosistemą, galimybes ne tik gaminti, bet ir kurti, vystyti tiriamąją veiklą. Be to, į Lietuvą ateina vis daugiau užsienio kompanijų, kurioms reikia didesnių sklypų – kartais net 70–100 ha. O jų kaip tik ir trūksta.

VŽ nuomone, išaugus kai kuriuos investuotojams patrauklių laisvųjų ekonominių zonų „rūbus“, matyt, derėtų įsiklausyti į LEZ asociacijos vadovo Roko Krivonio pasiūlymą plėsti zonos ribas, įtraukiant reikiamo dydžio sklypus. O kadangi biurokratinės keitimo procedūros užims kažkiek laiko, tokius darbus reikėtų planuoti gerokai iš anksto. Nes investicijų medžiotojai kitose šalyse išradingumo stoka toli gražu nesiskundžia.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nemokama saulės jėgainė: sužinokite, ar jį būtų naudinga jūsų įmonei Verslo tribūna

Dalis stambių Lietuvos bendrovių gali pasinaudoti pasiūlymu nemokamai, be jokių nuosavų investicijų, ant savo...

Pramonė
06:00
Balandį pramonė pagamino mažiau

2019 m. balandžio mėn. visos pramonės produkcijos vertė to meto kainomis sudarė 1,9 mlrd. Eur ir, palyginti...

Pramonė
10:06
Spekuliacinė statyba pramonei: galima išlošti, bet tinka ne visiems Premium

Spekuliacinė statyba, kai pirma pastatomas pastatas, o vėliau ieškoma, kas jame įsikurs, gali paskatinti...

Pramonė
08:59
„British Steel“ ir 5.000 bendrovės darbuotojų ateitis pakibo ant plauko Premium

Jungtinės Karalystės (JK) plieno gamintojo „British Steel“ ir 5.000 bendrovės darbuotojų ateitis pakibo ant...

Pramonė
05:45
EK siūlo didinti kainų skaidrumą maisto produktų grandinėje

Europos Komisija (EK) pristato savo trečią nuo tada, kai uždraudė nesąžiningos prekybos praktiką ir pagerino...

Pramonė
2019.05.22
Karaliaučius bando savo elektros sistemą Premium 2

Karaliaučiuje trečiadienį prasidėjo elektros perdavimo sistemos izoliuoto darbo bandymas. Lietuvos elektros...

Pramonė
2019.05.22
Kauno „Kitron“ pajamos pernai augo 15% iki 100 mln. Eur

Norvegijos kapitalo Kauno elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonė „Kitron“ pernai uždirbo 7,164...

Pramonė
2019.05.22
Jauniesiems ūkininkams įsikurti – 13 mln. Eur 2

Jaunieji ūkininkai nuo birželio 3 d. iki liepos 31 d. bus kviečiami teikti paraiškas iki 40.000 Eur paramai...

Pramonė
2019.05.22
Lietuva prisijungė prie dirbtinio intelekto standartų, Kinija, Rusija jį kurs be taisyklių 1

Lietuva ir dar 41 valstybė šiandien sutarė laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos...

Vadyba
2019.05.22
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
„Statkorpo“ apyvartą į viršų iškėlė „EnePRO“ pasitraukimas Premium

Elektromontavimo ir statybos AB „Statkorpas“ praėjusių metų pardavimo pajamas augino daugiau nei 80%. Kita...

Statyba ir NT
2019.05.22
Ekspertai: ką turime žinoti apie grūdų kenkėjų naikinimą? Verslo tribūna

Nors Lietuvoje vyravo pavasario sausra, baigiantis šiam metų laikui ūkininkai jau suka galvą, kaip paruošti...

Pramonė
2019.05.22
Ledų gamintojai vasarą žvalgosi į termometrą, kai šalčiau – į eksporto rinkas Premium

Šiaurės ir Vakarų Europos gyventojams ledus kremtant ištisus metus, Lietuvos gamintojai vis dar žvalgosi į...

Pramonė
2019.05.22
G. Surplys atleido NMA vadovą E. Bėrontą 4

Valstybės saugumo departamentui (VSD) balandį pareiškus, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas...

Pramonė
2019.05.21
„Litgrid“ pasirašė sinchronizavimui svarbią prisijungimo sutartį

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ antradienį pasirašė Baltijos šalių sinchronizavimo su...

Pramonė
2019.05.21
„Orlen“ atstovas: „Orlen“ ir „Lotos“ susijungimas sustiprins Lenkijos ekonomiką

Antros pagal dydį Lenkijos naftos įmonės „Lotos“ perėmimas, kurį planuoja įgyvendinti didžiausias šalies...

Pramonė
2019.05.21
Elektros energijos rinka keičiasi: kiek laiko turi Lietuva? Verslo tribūna 6

Be konkurencingos aplinkos elektros energijos rinka negali vystytis bei užtikrinti geriausių sąlygų ir...

Pramonė
2019.05.21
„Kalvis“: neįvertinti pokyčių rinkoje buvo klaida Premium 3

Šiaulių kietojo kuro buitinių ir pramoninių šildymo katilų gamintoja UAB „Kalvis“, neatkreipusi deramo...

Pramonė
2019.05.21
Siūlo pagalbą gamtai ir įmonėms: sprendžia putplasčio atliekų problemą Verslo tribūna

Vienintelė Baltijos šalyse putplasčio perdirbimo bendrovė „R&R Ideas“ siūlo įmonėms ir fiziniams asmenims...

Pramonė
2019.05.21
„Novameta“ persikėlė į 3 kartus didesnę gamyklą Kaune 3

Viena didžiausių nerūdijančio plieno virtuvės įrangos gamintojų Lietuvoje ir Europoje UAB „Novameta“...

Pramonė
2019.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau