Stambieji greitai nebesutilps

Publikuota: 2019-04-30
 Rasos Dževeckytės (VŽ) nuotr.
Rasos Dževeckytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvoje veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pastaruoju metu rinko gerą investicijų derlių, todėl laisvų plotų pasiūla vis mažėjo. Daugelis likusių plotų yra per maži – mūsų šalį renkasi stambios užsienio kompanijos, todėl auga didesnių plotų poreikis. Esant jų trūkumui pasigirsta siūlymas plėsti esamų LEZ ribas.

Kai kuriose didesnėse LEZ vis dažniau švenčiamos garsių tarptautinių kompanijų įkurtuvės. Ypač gausiai per keletą pastarųjų metų užderėjo investicijų Kauno LEZ – pernykštis investicijų augimas čia prilygo sprogimui: čia kuriasi tokie gigantai kaip „Hella“, „Continental“, „Hollister“, plėtrą šalia Vilniaus–Klaipėdos greitkelio pradėjo krovinių vežimo ir logistikos įmonių grupė „Hegelmann Transporte“ ir kt.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tyrimas: LEZ jau atsipirko, bet jų ateitis su klaustuku

Nedirvonuoja ir Klaipėdos LEZ plotai, pildosi kitos LEZ, pavyzdžiui, prieš kelias dienas Kėdainių LEZ darbą oficialiai pradėjo kanapių stiebelių perdirbimo gamykla „Natūralus pluoštas“, per metus pagaminsianti apie 8.000 t kanapių pluošto. Vakarų medienos grupė per artimiausius 5 metus į medžio drožlių plokščių ir baldų bei CLT plokščių fabrikus Akmenės LEZ užsibrėžusi investuoti maždaug 250–270 mln. Eur.

Skaičiuojama, kad bendros investicijos iki 2017 m. į šalyje veikiančias LEZ jau atsipirko: negauti mokesčiai, investicijos į infrastruktūrą ir paskatos įmonėms sudarė 132 mln. Eur, įmonių ir darbuotojų sumokėti mokesčiai siekė 356 mln. Eur. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (IL) atliktoje apžvalgoje „Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje 2019 m.“ skaičiuoja, kad 2002–2043 m. LEZ teigiamas poveikis viešiesiems finansams 6,6 karto pranoks viešąsias investicijas ir negautus mokesčius dėl taikomų lengvatų.

2017 m. Lietuvos LEZ ūkinę komercinę veiklą vykdė 52 įmonės, turinčios apie 5.000 darbuotojų. Tais metais LEZ įmonės bendrai sukūrė 172 mln. Eur pridėtinės vertės – 2,4% visos šalies apdirbamosios gamybos, o vienas LEZ darbuotojas vidutiniškai sukūrė 82.000 Eur pajamų tiesioginiams LEZ įmonių tiekėjams Lietuvoje. Palyginkime: pajamos vienam Lietuvos darbuotojui tais pačiais metais siekė 52.000 Eur.

„Taigi, galima teigti, kad 5 darbo vietos LEZ įmonėse vidutiniškai lemdavo papildomas 8 darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse“, – šiandien skaičiuoja IL atstovai. Įdomu ir tai, kad nors LEZ įkurtos regionuose, jose buvo didesnis vidutinis darbo užmokestis – jis 9% pranoko šį rodiklį visame šalies apdirbamosios gamybos sektoriuje, didesnis buvo ir darbuotojų našumas. Pridėjus derlingų 2018 m. statistiką, minėti rodikliai gali dar labiau suspindėti.

Mantas Katinas, IL generalinis direktorius, tarp LEZ pranašumų ateityje mini „plug & play“ sprendimą – vientisus sklypus su visomis reikalingomis komunikacijomis. Pasak jo, galimybė įsisteigti ir pradėti veiklą per rekordinį laiką būtų vienas neabejotinų pranašumų kovojant dėl užsienio investicijų. Regis, tokių ir panašių sprendimų išties prireiks artimiausioje ateityje, nes aplinkinės valstybės nesnaudžia, pavyzdžiui, Lenkija siekia sudaryti galimybę LEZ mokestiniu požiūriu nepririšti prie konkretaus geografinio taško – tai reiškia, kad bet kuris sklypas šalyje galėtų būti LEZ. Užsienio investuotojai pastaruoju metu atsižvelgia ne tik į darbo jėgos kainą – jie vertina darbo jėgos kiekį, jos kvalifikaciją, biurokratines procedūras, įsikūrimo greitį, infrastruktūrą, ekosistemą, galimybes ne tik gaminti, bet ir kurti, vystyti tiriamąją veiklą. Be to, į Lietuvą ateina vis daugiau užsienio kompanijų, kurioms reikia didesnių sklypų – kartais net 70–100 ha. O jų kaip tik ir trūksta.

VŽ nuomone, išaugus kai kuriuos investuotojams patrauklių laisvųjų ekonominių zonų „rūbus“, matyt, derėtų įsiklausyti į LEZ asociacijos vadovo Roko Krivonio pasiūlymą plėsti zonos ribas, įtraukiant reikiamo dydžio sklypus. O kadangi biurokratinės keitimo procedūros užims kažkiek laiko, tokius darbus reikėtų planuoti gerokai iš anksto. Nes investicijų medžiotojai kitose šalyse išradingumo stoka toli gražu nesiskundžia.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Estai priversti svarstyti marihuanos legalizavimą

Socialinė Estijos parlamento komisija lapkritį svarstys marihuanos įteisinimo klausimą. Nepaisant to, kad...

Pramonė
12:34
Lietuva ir Japonija pasirašė memorandumus energetikos ir IT srityse 

Lietuva ir Japonija dvišaliame verslo forume Tokijuje pasirašė du bendradarbiavimo memorandumus energetikos...

Per 9 mėnesius Lietuvos pramonė paaugo 4,8%

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 17,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
10:56
Laukiant eksporto į Japoniją proveržio, pirmų trejų metų skaičiuoti neverta Premium

Lietuvos maisto pramonės atstovai, su prezidentu Gitanu Nausėda išvykę į verslo forumą Japonijoje, teigia...

Pramonė
09:00
Lietuviai lazeriais ir ultragarsu apdirbs pačias trapiausias medžiagas

Bendrovės iš Vilniaus lazerinių technologijų klasterio TOOLAS baigia kurti ir netrukus pasiūlys pasaulinei...

Nustatyta „Humanos“ rinkos vertė, komercinė veikla perkelta į UAB Premium 1

Dėvėtų drabužių UAB „Humana LT“ rinkos vertė – 18,2 mln. Eur. Tokia suma įvertintą dėvėtų drabužių rūšiavimo,...

Pramonė
05:45
„Daumantai LT“ patirtis: nuo pigių kopijų iki savo prekės ženklų Premium

Kėdainių pagardų gamintoja „Daumantai LT“ pristatė naują prekės ženklą „Wow mama“, su kuriuo tikisi sumažinti...

Prekyba
2019.10.22
Seime daugėja siūlymų dėl žemdirbių dyzelino akcizo didinimo 1

Seime daugėja siūlymų dėl dyzelino žemdirbiams akcizo didinimo, kuris dabar siekia 56 eurus už 1.000 litrų.

Verslo aplinka
2019.10.22
Ūkininkai žemės mokestį gali mokėti ne nuo trečdalio, o pusės mokestinės vertės

Seimas antradienį priėmė svarstyti pateiktas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus žemės...

Finansai
2019.10.22
Ugniagesiai skelbia gaisro „Ekologistikoje“ pabaigą

Ugniagesiai antradienį praneša apie gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje pabaigą, prasideda padarinių...

Pramonė
2019.10.22
Panevėžys, nusprendęs tapti robotų sostine, jau skaičiuoja rezultatus Premium

Panevėžiečiai, prieš keletą metų pareiškę, kad pasirinko robotikos kryptį, šiandien jau turi kuo pasigirti.

Gazelė
2019.10.22
SBA apie modulinių namų gamyklą: su IKEA tiesiogiai nesusijus Premium

SBA grupei pranešus apie investicijas į modulinių namų gamybą, sektoriaus dalyviai svarsto, kad tai gali būti...

Pramonė
2019.10.22
Atšaukiamas draudimas netoli gaisravietės Alytuje esančioms įmonėms vykdyti veiklą

Alytaus miesto savivaldybė pirmadienį skelbia nuo antradienio atšaukianti draudimą vykdyti veiklą netoli...

Pramonė
2019.10.21
Ž. Vaičiūnas: rizikos prarasti ES finansavimą GIPL projektui kol kas nėra

Lietuvoje stringant Europos Sąjungos finansuojamo bendro su Lenkija magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos...

Pramonė
2019.10.21
Dėl gaisro Alytuje neveikiančios įmonės gali kreiptis force majeure pažymų

Dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje veiklą sustabdžiusios įmonės gali kreiptis į...

Pramonė
2019.10.21
Vidaus reikalų ministrė: Alytus gaus visą reikalingą pagalbą, kol bus užgesintas gaisras

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad Alytus gaus visą reikalingą pagalbą, kol bus užgesintas...

Verslo aplinka
2019.10.21
Barselonoje – transporto sutrikimai ir stabdoma pramonė 

Savaitę Barselonoje vykstantys protestai privertė sustabdyti šalia miesto esančią „Seat“ gamyklą, sistemingai...

Aplinkosauga: pažadus bendrovės dalija noriai, bet rezultatus pasiekia ne visada Premium 1

„Klimato kaita“, „aplinkosauga“, „socialinė atsakomybė“ – burtažodžiai, vis dažniau skambantys tiek...

Pramonė
2019.10.21
URM: JAV muitai paveiks 0,12% Lietuvos eksporto į JAV

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. USD vertės importui iš Europos...

Prekyba
2019.10.21
Ž. Vaičiūnas: SkGD terminalo išlaikymas turėtų pigti nuo sausio

Energetikos ministras tikisi, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo išlaikymo kaštus nuo...

Pramonė
2019.10.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau