Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį

Publikuota: 2019-04-17
VŽ koliažas
VŽ koliažas

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų, savivaldybių ir pramonės sprendimams, susijusiems su taršos mažinimu, numatomos finansinės paskatos.

Aplinkos ministerijos parengtame plane numatoma sukurti mechanizmą, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai gautų lengvatų viešajam transportui arba 1.000 Eur finansinę paskatą mažiau taršiam automobiliui įsigyti. Šiam tikslui numatyta skirti 30 mln. Eur.

Taip pat bus teikiama 60 mln. Eur finansinė parama ir savivaldybėms, perkančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones. 

Penkių didžiausių miestų ir kurortų savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinu varomų transporto priemonių eismo ribojimo sistemas, ketinama skirti 20 mln. Eur.

Plane numatoma gyventojams skirti 50 mln. Eur kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, dar 20 mln. Eur – namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Paskatos pramonei, žemės ūkiui

Plane numatytos 20 mln. Eur finansinės paskatos gamybos modernizavimui (naftos perdirbimo pramonėje). Taip pat 20 mln. Eur (pramonės, viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriui) modernizuoti vidutinius (1-50 MW) kietąjį kurą deginančius įrenginius. 

Be to, nurodoma, kad, siekiant tinkamai valdyti žemės ūkio keliamą oro taršą, bus atnaujintas gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas, peržiūrimi su aplinkos apsauga susiję reikalavimai ūkinių gyvūnų laikymo vietoms, mėšlo tvarkymui, skatinama naudoti organines trąšas vietoj neorganinių, atnaujinti trąšų naudojimo technologijas.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, dalyvavęs šio plano svarstyme teigia, kad idėja yra reikalinga, tačiau Vyriausybė nuėjo lengviausiu — paskatų dalijimo kelių.

„Juolabiau, kad pirminė idėja buvo apmokestinti taršius naujus, o ne jau turimus automobilius“, — sakė p. Mauricas.  Tačiau pasirinktas ne apmokestinimo, o skatinimo būdas.

nuotrauka::1 right

Jo teigimu, geras sprendimas būtų pasakyti, kad kažkada ateityje nebus įsileidžiami taršūs automobiliai į miestus, kas beveik nieko nekainuoja, o poveikis būtų žymiai didesnis nei konkrečiai skatinti pereiti prie mažiau taršių transporto ar būstų šildymo priemonių. 

„Geriau jau žmogų priversti pagalvoti du kartus, ar verta pirkti standartų neatitinkantį euro-3 ar euro-4 automobilį, nei dalinti pinigus į kairę ir į dešinę, kai trūksta lėšų biudžete socialinei apsaugai ir kitoms reikmėms“, — sako ekonomistas.

Antra vertus, ekonomistas teigiamai vertina savivaldybėms numatytas lėšas pereiti prie ekologiškesnio viešojo transporto miestuose, kadangi galima konkrečiai paskaičiuoti, kiek viename eismo maršrute perėjus prie dujomis ar elektra varomų autobusų būtų sutaupyta CO2 emisijos. „Gi privatus automobilis gali būti mažiau taršus, bet nėra aišku kiek juo savininkas nuvažiuoja per metus, todėl kyla klausimas dėl tokios subsidijos efektyvumo", — sakė p. Mauricas.

VŽ jau rašė, kad Vyriausybė planuoja persodinti lietuvius į mažiau taršius automobilius. Pokyčiai bus skatinami taršių automobilių atsisakantiems gyventojams mokant 1.000 Eur kompensaciją naujai transporto priemonei įsigyti. Tačiau automobilių verslo atstovai sako, kad itin reikšmingų pokyčių tokia priemonė neduos.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įpareigota parengti ir įgyvendinti tokį strateginį dokumentą iki 2020 m. ir 2030 m. nustatytiems ES tikslams, mažinant į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį, pasiekti.

Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, teigia, kad nacionalinis oro taršos mažinimo planas – tai ne tik ES įpareigojimų vykdymas, jis svarbus ir kiekvienam šalies gyventojui.

„Mūsų šalies miestų oro tarša kelia vis daugiau nerimo, tampa viena opiausių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų. Planas turėtų padėti išspręsti bent dalį šių bėdų – sumažinti sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, neigiamą poveikį ekosistemoms“, — sako p. Mažeika.

ES pučia žaliąjį burbulą

VŽ taip pat rašė, kad norint pasiekti Paryžiuje sutartus 2030 m. ES tikslus, be to, 40% sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kasmet reikia bent 180 mlrd. Eur papildomų investicijų. Tokias siekiama pritraukti iš privataus sektoriaus.

Pastatų renovacija, transportas, mobilumo miestuose projektai, energetika, miškininkystė – tai į perspektyviausių žaliųjų investicijų ekonominių veiklų europinį sąrašą pateksiančios sritys. Į šias sritis Europos Sąjunga sieks pritraukti privačių investicijų ir suteiks paskatas.

Kovo pabaigoje Europos Parlamentas (EP) balsavo už Taksonomijos (klasifikavimo) direktyvą, kuri leis investuotojams lengviau atpažinti investicijas, atitinkančias žalumo kriterijus. 

Tvaraus finansavimo įstatymų paketu, kurio dalis yra Taksonomijos direktyva, siekiama klimato kaitos ir darnaus vystymosi tikslų. Pastarasis įsigalios etapais iki 2021 m.  

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Citadele“ tapo ketvirtu banku Lietuvoje, siūlančiu mokėjimus ištisą parą

„Citadele“ banko filialo Lietuvoje klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus eurais, t. y.

Finansai
13:01
Pasaulyje pirmaujančių FinTech inovatorių reitinge - vienintelė Lietuvos įmonė Verslo tribūna 4

Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG kartu su rizikos kapitalo investicijų fondu...

Finansai
06:00
Bankai grynųjų paslaugas vis labiau patiki savitarnai

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų...

Finansai
2019.11.17
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium 1

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
V. Šapoka: valstybinio banko steigimas – brangus ir rizikingas 2

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog...

Finansai
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 8

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
2019.11.15
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
2019.11.15
Kai rūpesčiai – skirtingi 4

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus...

Verslo aplinka
2019.11.15
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium 1

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
2019.11.15
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 4

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
2019.11.15
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 14

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Pensijų anuitetų centralizavimą „Sodroje“ atideda pusmečiui iki 2020 m. liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos...

Finansai
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„General Financing“ vadovas – N. Crameris 

Pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrovės „General Financing“ vadovu tapo įmonės...

Finansai
2019.11.14
ES ekonomikos augimas ilgam gulasi į L formos kreivę Premium

Europos Sąjungos (ES) ekonomika įžengia į mažų skaičių laikotarpį – mažo augimo, mažos infliacijos ir mažų...

Finansai
2019.11.14
Vertybė – ne NPD, o įstatymų stabilumas 1

Prognozuojami įstatymai, ekonomikos stabilumas ir lūkesčiai, kad verslo reguliavimas nesikeis, verslui yra...

Finansai
2019.11.14
Estijos ministras: Rusija naudojosi „Swedbank“, kad darytų poveikį šalims

Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi trijose Baltijos šalyse veikiančiu Švedijos banku „Swedbank“,...

Finansai
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau