Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį

Publikuota: 2019-04-17
Atnaujinta 2019-04-17 20:04
VŽ koliažas
VŽ koliažas

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų, savivaldybių ir pramonės sprendimams, susijusiems su taršos mažinimu, numatomos finansinės paskatos.

Aplinkos ministerijos parengtame plane numatoma sukurti mechanizmą, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai gautų lengvatų viešajam transportui arba 1.000 Eur finansinę paskatą mažiau taršiam automobiliui įsigyti. Šiam tikslui numatyta skirti 30 mln. Eur.

Taip pat bus teikiama 60 mln. Eur finansinė parama ir savivaldybėms, perkančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones. 

Penkių didžiausių miestų ir kurortų savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinu varomų transporto priemonių eismo ribojimo sistemas, ketinama skirti 20 mln. Eur.

Plane numatoma gyventojams skirti 50 mln. Eur kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, dar 20 mln. Eur – namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Paskatos pramonei, žemės ūkiui

Plane numatytos 20 mln. Eur finansinės paskatos gamybos modernizavimui (naftos perdirbimo pramonėje). Taip pat 20 mln. Eur (pramonės, viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriui) modernizuoti vidutinius (1-50 MW) kietąjį kurą deginančius įrenginius. 

Be to, nurodoma, kad, siekiant tinkamai valdyti žemės ūkio keliamą oro taršą, bus atnaujintas gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas, peržiūrimi su aplinkos apsauga susiję reikalavimai ūkinių gyvūnų laikymo vietoms, mėšlo tvarkymui, skatinama naudoti organines trąšas vietoj neorganinių, atnaujinti trąšų naudojimo technologijas.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, dalyvavęs šio plano svarstyme teigia, kad idėja yra reikalinga, tačiau Vyriausybė nuėjo lengviausiu — paskatų dalijimo kelių.

„Juolabiau, kad pirminė idėja buvo apmokestinti taršius naujus, o ne jau turimus automobilius“, — sakė p. Mauricas.  Tačiau pasirinktas ne apmokestinimo, o skatinimo būdas.

nuotrauka::1 right

Jo teigimu, geras sprendimas būtų pasakyti, kad kažkada ateityje nebus įsileidžiami taršūs automobiliai į miestus, kas beveik nieko nekainuoja, o poveikis būtų žymiai didesnis nei konkrečiai skatinti pereiti prie mažiau taršių transporto ar būstų šildymo priemonių. 

„Geriau jau žmogų priversti pagalvoti du kartus, ar verta pirkti standartų neatitinkantį euro-3 ar euro-4 automobilį, nei dalinti pinigus į kairę ir į dešinę, kai trūksta lėšų biudžete socialinei apsaugai ir kitoms reikmėms“, — sako ekonomistas.

Antra vertus, ekonomistas teigiamai vertina savivaldybėms numatytas lėšas pereiti prie ekologiškesnio viešojo transporto miestuose, kadangi galima konkrečiai paskaičiuoti, kiek viename eismo maršrute perėjus prie dujomis ar elektra varomų autobusų būtų sutaupyta CO2 emisijos. „Gi privatus automobilis gali būti mažiau taršus, bet nėra aišku kiek juo savininkas nuvažiuoja per metus, todėl kyla klausimas dėl tokios subsidijos efektyvumo", — sakė p. Mauricas.

VŽ jau rašė, kad Vyriausybė planuoja persodinti lietuvius į mažiau taršius automobilius. Pokyčiai bus skatinami taršių automobilių atsisakantiems gyventojams mokant 1.000 Eur kompensaciją naujai transporto priemonei įsigyti. Tačiau automobilių verslo atstovai sako, kad itin reikšmingų pokyčių tokia priemonė neduos.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įpareigota parengti ir įgyvendinti tokį strateginį dokumentą iki 2020 m. ir 2030 m. nustatytiems ES tikslams, mažinant į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį, pasiekti.

Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, teigia, kad nacionalinis oro taršos mažinimo planas – tai ne tik ES įpareigojimų vykdymas, jis svarbus ir kiekvienam šalies gyventojui.

„Mūsų šalies miestų oro tarša kelia vis daugiau nerimo, tampa viena opiausių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų. Planas turėtų padėti išspręsti bent dalį šių bėdų – sumažinti sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, neigiamą poveikį ekosistemoms“, — sako p. Mažeika.

ES pučia žaliąjį burbulą

VŽ taip pat rašė, kad norint pasiekti Paryžiuje sutartus 2030 m. ES tikslus, be to, 40% sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kasmet reikia bent 180 mlrd. Eur papildomų investicijų. Tokias siekiama pritraukti iš privataus sektoriaus.

Pastatų renovacija, transportas, mobilumo miestuose projektai, energetika, miškininkystė – tai į perspektyviausių žaliųjų investicijų ekonominių veiklų europinį sąrašą pateksiančios sritys. Į šias sritis Europos Sąjunga sieks pritraukti privačių investicijų ir suteiks paskatas.

Kovo pabaigoje Europos Parlamentas (EP) balsavo už Taksonomijos (klasifikavimo) direktyvą, kuri leis investuotojams lengviau atpažinti investicijas, atitinkančias žalumo kriterijus. 

Tvaraus finansavimo įstatymų paketu, kurio dalis yra Taksonomijos direktyva, siekiama klimato kaitos ir darnaus vystymosi tikslų. Pastarasis įsigalios etapais iki 2021 m.  

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Pardavimų valanda „Lietuvos draudime“: kuo mažiau klausimų, tuo daugiau naudos Premium

Augti daugiau, nei auga rinka, padeda naujovių taikymas – tiek pardavimų procese, tiek kuriant vertės...

Pardavimai
2019.05.24
Surinkimas iš šešėlio atsilieka nuo plano: kokios priežastys?  Premium 19

Daugiau pajamų į valstybės iždą 2018 m. didžiąja dalimi buvo surinkta ne dėl administravimo gerinimo...

Finansai
2019.05.24
ESTT Lietuvoje atveria 780 mln. Eur vertės rinką Premium

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. savivaldybės turėjo nutraukti sutartis su savo bendrovėmis, jeigu jos neatitinka...

Finansai
2019.05.23
Iki ataskaitų pateikimo liko savaitė, bet to dar nepadarė 60% bendrovių

Juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas...

Finansai
2019.05.23
Startuoja mokesčių mokėtojų patikrinimai nuotoliniu būdu 4

Ketvirtadienį vartotojams atveriamas Standartizuotų buhalterinės apskaitos duomenų kaupimo ir tvarkymo...

Finansai
2019.05.23
„Darnu Group“ iš „Luminor“ skolinasi 34,5 mln. Eur 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Darnu Group“ būstų ir biurų projektui Vilniuje vystyti skolinasi 34,5...

Statyba ir NT
2019.05.23
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 13

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
VMI ir „Sodros" konsultacijos vienu skambučiu 1

Nuo šiol mokesčių informacijos centro telefonu 1882 asmeninių konsultacijų pageidaujantys gyventojai ir...

Finansai
2019.05.22
D. Trumpo mokesčiai ir prekybos karai smukdo užsienio investicijas Premium

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas 2018 m. sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, kai Donaldas...

Finansai
2019.05.22
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Ataskaitų teikimas: RC atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

VĮ Registrų centras (RC) pateikia šešis populiariausius klausimus, į kuriuos atsakymus RC konsultantai...

Finansai
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 36

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau