Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį

Publikuota: 2019-04-17
Atnaujinta 2019-04-17 20:04
VŽ koliažas
VŽ koliažas

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų, savivaldybių ir pramonės sprendimams, susijusiems su taršos mažinimu, numatomos finansinės paskatos.

Aplinkos ministerijos parengtame plane numatoma sukurti mechanizmą, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai gautų lengvatų viešajam transportui arba 1.000 Eur finansinę paskatą mažiau taršiam automobiliui įsigyti. Šiam tikslui numatyta skirti 30 mln. Eur.

Taip pat bus teikiama 60 mln. Eur finansinė parama ir savivaldybėms, perkančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones. 

Penkių didžiausių miestų ir kurortų savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinu varomų transporto priemonių eismo ribojimo sistemas, ketinama skirti 20 mln. Eur.

Plane numatoma gyventojams skirti 50 mln. Eur kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, dar 20 mln. Eur – namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Paskatos pramonei, žemės ūkiui

Plane numatytos 20 mln. Eur finansinės paskatos gamybos modernizavimui (naftos perdirbimo pramonėje). Taip pat 20 mln. Eur (pramonės, viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriui) modernizuoti vidutinius (1-50 MW) kietąjį kurą deginančius įrenginius. 

Be to, nurodoma, kad, siekiant tinkamai valdyti žemės ūkio keliamą oro taršą, bus atnaujintas gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas, peržiūrimi su aplinkos apsauga susiję reikalavimai ūkinių gyvūnų laikymo vietoms, mėšlo tvarkymui, skatinama naudoti organines trąšas vietoj neorganinių, atnaujinti trąšų naudojimo technologijas.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, dalyvavęs šio plano svarstyme teigia, kad idėja yra reikalinga, tačiau Vyriausybė nuėjo lengviausiu — paskatų dalijimo kelių.

„Juolabiau, kad pirminė idėja buvo apmokestinti taršius naujus, o ne jau turimus automobilius“, — sakė p. Mauricas.  Tačiau pasirinktas ne apmokestinimo, o skatinimo būdas.

nuotrauka::1 right

Jo teigimu, geras sprendimas būtų pasakyti, kad kažkada ateityje nebus įsileidžiami taršūs automobiliai į miestus, kas beveik nieko nekainuoja, o poveikis būtų žymiai didesnis nei konkrečiai skatinti pereiti prie mažiau taršių transporto ar būstų šildymo priemonių. 

„Geriau jau žmogų priversti pagalvoti du kartus, ar verta pirkti standartų neatitinkantį euro-3 ar euro-4 automobilį, nei dalinti pinigus į kairę ir į dešinę, kai trūksta lėšų biudžete socialinei apsaugai ir kitoms reikmėms“, — sako ekonomistas.

Antra vertus, ekonomistas teigiamai vertina savivaldybėms numatytas lėšas pereiti prie ekologiškesnio viešojo transporto miestuose, kadangi galima konkrečiai paskaičiuoti, kiek viename eismo maršrute perėjus prie dujomis ar elektra varomų autobusų būtų sutaupyta CO2 emisijos. „Gi privatus automobilis gali būti mažiau taršus, bet nėra aišku kiek juo savininkas nuvažiuoja per metus, todėl kyla klausimas dėl tokios subsidijos efektyvumo", — sakė p. Mauricas.

VŽ jau rašė, kad Vyriausybė planuoja persodinti lietuvius į mažiau taršius automobilius. Pokyčiai bus skatinami taršių automobilių atsisakantiems gyventojams mokant 1.000 Eur kompensaciją naujai transporto priemonei įsigyti. Tačiau automobilių verslo atstovai sako, kad itin reikšmingų pokyčių tokia priemonė neduos.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įpareigota parengti ir įgyvendinti tokį strateginį dokumentą iki 2020 m. ir 2030 m. nustatytiems ES tikslams, mažinant į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį, pasiekti.

Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, teigia, kad nacionalinis oro taršos mažinimo planas – tai ne tik ES įpareigojimų vykdymas, jis svarbus ir kiekvienam šalies gyventojui.

„Mūsų šalies miestų oro tarša kelia vis daugiau nerimo, tampa viena opiausių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų. Planas turėtų padėti išspręsti bent dalį šių bėdų – sumažinti sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, neigiamą poveikį ekosistemoms“, — sako p. Mažeika.

ES pučia žaliąjį burbulą

VŽ taip pat rašė, kad norint pasiekti Paryžiuje sutartus 2030 m. ES tikslus, be to, 40% sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kasmet reikia bent 180 mlrd. Eur papildomų investicijų. Tokias siekiama pritraukti iš privataus sektoriaus.

Pastatų renovacija, transportas, mobilumo miestuose projektai, energetika, miškininkystė – tai į perspektyviausių žaliųjų investicijų ekonominių veiklų europinį sąrašą pateksiančios sritys. Į šias sritis Europos Sąjunga sieks pritraukti privačių investicijų ir suteiks paskatas.

Kovo pabaigoje Europos Parlamentas (EP) balsavo už Taksonomijos (klasifikavimo) direktyvą, kuri leis investuotojams lengviau atpažinti investicijas, atitinkančias žalumo kriterijus. 

Tvaraus finansavimo įstatymų paketu, kurio dalis yra Taksonomijos direktyva, siekiama klimato kaitos ir darnaus vystymosi tikslų. Pastarasis įsigalios etapais iki 2021 m.  

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuviai mokėtų daugiau mokesčių dėl sotesnės pensijos ir sveikatos  Premium

Politikams vis garsiau kalbant apie nacionalinį susitarimą, poreikį didinti surenkamų mokesčių pyragą ir kaip...

Finansai
05:45
Europarlamentarams maistą „pagardino“ belgišku PVM 2

Šiuo metu atostogaujantys Europos Parlamento (EP) nariai ir jų padėjėjai bus nemaloniai nustebinti, kai...

Finansai
2019.08.18
Bankai beveik pasiruošė savo klientų duomenų atvėrimui Premium 5

Lietuvoje mažiau nei po mėnesio įsigalios Atvirosios bankininkystės reikalavimai, kurie šalyje veikiančius...

Rinkos
2019.08.17
K. Kupšys: „PNB Banka“ žlugimas blogina Baltijos šalių bankų reputaciją 5

Paskelbus apie dar vieno Latvijos banko – „PNB Banka“ žlugimą, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“...

Finansai
2019.08.16
M. Zalatorius apie „PNB Banka“ žlugimą: Latvijos bankų sektorius tęsia apsivalymą 10

Latvijoje paskelbus apie dar vieno komercinio banko „PNB Banka“ žlugimą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA)...

Rinkos
2019.08.16
Po banko uždarymo latvių indėlių draudimo fondui – 297 mln. Eur sąskaita 1

Latvijoje uždarius šeštą pagal dydį banką „PNB Banka“ (buvęs „Nordik Banka“), šalies Indėlių garantijų fondas...

Rinkos
2019.08.16
Investicijos į naujus verslus stumtelėjo „Icor“ į nuostolius Premium 8

Viena stambiausių verslo grupių Lietuvoje „Icor“ pernai dirbo nuostolingai, rodo Registrų centrui pateikta...

Statyba ir NT
2019.08.16
Gyvenimas po 4.500 krizių, kurias įmonės patyrė per 5 metus Premium

Įmonės neturi stebuklingo mygtuko, kurį paspaudus būtų galima lyg kokonu apsiginti nuo išorės veiksnių –...

Finansai
2019.08.16
Uždaromas šeštas pagal dydį Latvijos bankas 14

Latvijos bankas „PNB Banka“ nuo ketvirtadienio vakaro nutraukia operacijas, Europos centriniam bankui (ECB)...

Rinkos
2019.08.15
Mažiausias algas mokančios statybos įmonės Premium 10

Statybos bendrovėms skundžiantis darbuotojų trūkumu ir sparčiai augančiais atlyginimais, dalyje stambiausių...

Statyba ir NT
2019.08.14
Estijos valdžia apsisprendė: jau kitąmet atrakina pensijų fondus  Premium 17

Estijos valdančiosios koalicijos partnerės šią savaitę apsisprendė nuo kitų metų įgyvendinti pensijų...

Finansai
2019.08.14
Kredito unija „Magnus” finansavo 3D spausdintuvo, kuriuo galima kurti kaulus, įsigijimą Verslo tribūna

Kredito unija „Magnus” suteikė finansavimą pirmojo Lietuvoje itin pažangaus 3D bio spausdintuvo įsigijimui.

Finansai
2019.08.14
„Pigu“ pardavimo scenarijai: vertė priklausys ir nuo banginių, tokių kaip „Amazon“, strategijų  Premium 8

Lenkijos fondo MCI artimiausiame planavimo horizonte, be abejonės, yra tikslas parduoti jam priklausančių e.

Prekyba
2019.08.14
Į mokyklą pilnai aprengti ir išleisti vaiką šiemet atsieis bent 260 Eur  8

Minimalus mokyklinių prekių krepšelis, palyginti su praėjusiais metais, atpigo apie 20%, iki 58 Eur, tačiau...

Finansai
2019.08.13
VMI nusitaikė į asmenines atostogas, nurašomas į įmonių sąnaudas Premium 18

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) akyliau stebi, ar įmonių vadovų ir darbuotojų asmeninės kelionės...

Finansai
2019.08.13
„Profitus“ peržengė 5 mln. Eur ribą, nusisamdė COO 12

Per metus veikiančią sutelktinio finansavimo platformą „Profitus“ į nekilnojamojo turto (NT) projektus...

Statyba ir NT
2019.08.12
„Fintech“ įkurtuvės: ne tik fanfarų lydimos 10

Lietuvos ryžtas tapti regioniniu finansinių technologijų („fintech“) centru nei prislopo, nei išgaravo – apie...

Finansai
2019.08.12
„Skonis ir kvapas“ laimėjo prieš VMI Europos Sąjungos teisme Premium 13

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad mokesčių administratorius negali plečiamai aiškinti...

Finansai
2019.08.12
Pensijų reforma padidino „Aviva Lietuvos“ įmokas, bet ne pelną Premium 1

Visos „Aviva Lietuvos“ gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokos augo 48% iki 89,2 mln. Eur, tačiau pelnas...

Finansai
2019.08.12
Ar valstybės kišenė – be dugno? 17

Prieš parlamentarų apetitą daugiau išlaidauti stojo finansų ministras Vilius Šapoka. Seimo kanceliarijos...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau