Yra dėl ko pasukti galvą
Europos Centrinis bankas, bent iki šių metų pabaigos pagrindines palūkanų normas palikęs rekordinėse žemumose, pasak ekonomistų, deda minkštą pagalvę lėtėjančiai euro zonos ekonomikai. Viena iš prastesnių žinių apsukas mažina Vokietija, didžiausia ES ekonomika, klestėjusi pastarąjį dešimtmetį. Tai signalas ir Lietuvai, nes ši šalis yra viena svarbiausių mūsų eksporto rinkų.
Vokietijos ekonomikos augimas lėtėjo jau ir pernai 2018 m. paskutinį ketvirtį ši šalis vos išvengė techninės recesijos, ekonomika jau buvo užfiksavusi -0,2% kritimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos ekonomika 2018-ųjų pabaigoje augo lėčiausiai nuo 2013 m. tik 1,5%. Pagrindinis veiksnys, tempęs žemyn šalies BVP augimą trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, buvo automobilių sektoriaus kritimas. Metų pabaigoje jis stabilizavosi, tačiau, kaip rašoma Swedbank akcijų apžvalgoje, kritimas tęsėsi ir šių metų pradžioje. Smūgį automobilių pramonei sudavė vadinamasis dyzelgeito skandalas, neapibrėžtumo pridėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai pradėti taikyti ES importo muitus bei siekis tiekimo grandines nukreipti į nacionalinę ekonomiką, taip pat politiniai neramumai gretimose valstybėse, pirmieji pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo ženklai. Visa tai, pasak Eglės Aleknavičiūtės, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės, lėmė, kad šiemet Vokietijos gamintojų pasitikėjimo rodikliai smarkia sumenko, o išankstiniai rodikliai rodo dar didesnį galimą ekonomikos augimo lėtėjimą.
Vokietijos pramonėje ima ryškėti nauja tendencija, kurią galima apibūdinti dviem terminais: reshoring gamybos grąžinimo į tėvynę skatinimas, ir nearshoring, kuris byloja apie gamybos perkėlimą arčiau užsakovo. Portalas dw.com rašo, kad masinis gamybos perkėlimas į Kiniją baigėsi: dėl Pramonė 4.0 įvyko lūžis ir gamyba grįžta į Vokietiją. Technologinė pažanga užtikrina tokį aukštą automatizuotų gamybos sistemų sąveikos lygį, kad pigios darbo jėgos veiksnys praranda savo ankstesnę reikšmę. Be to, grįžimo priežastimi įmonės įvardija ir nepakankamą kokybę pernelyg dažnai tekdavo išbrokuoti iš Kinijos atgabentus gaminius.
Vokietijos ekonomikos sveikata yra ir Lietuvos eksportuotojų galvos skausmas. Pernai ši šalis buvo antra didžiausia lietuviškos kilmės prekių importuotoja (po Lenkijos), o 2017 m. net pirma. Į Vokietiją iš Lietuvos daugiausia keliauja žemės ūkio ir maisto produktai, medienos, chemijos gaminiai bei mašinos ir įrenginiai. Bendras paslaugų eksportas į Vokietiją per metus padidėjo beveik 30%, didžiausią jo dalį sudarė transporto paslaugos (73%). Šių paslaugų eksportas sudaro beveik dešimtadalį Lietuvos BVP, šiame sektoriuje dirba daugiau nei 10% šalies užimtųjų. Jei tokių paslaugų paklausa iš Vokietijos sumažėtų, Lietuvos eksporto statistikoje atsirastų kur kas prastesni skaičiai.
LB ekonomistė perspėja, kad Vokietijos ekonomikos augimo lėtėjimas gali neigiamai paveikti ir investicijas Lietuvoje mat ši šalis yra penkta didžiausia tiesioginė investuotoja. Daugiausia investicijų pritraukta į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą bei nekilnojamojo turto operacijas. Vis dėlto optimistinės prognozės visiškai nedingsta nepaisant vis egzistuojančio neapibrėžtumo dėl Brexit ir iššūkių, kuriuos Vokietijos eksportuotojai patiria dėl prekybos karų ir minėto dyzelgeito skandalo, tikimasi, kad sulėtėjęs šios šalies ekonomikos augimas yra laikinas.
VŽ nuomone, vertėtų įsiklausyti į ekonomistų ir rinkos analitikų patarimus, į kuriuos, beje, ne kartą atkreipė dėmesį ir VŽ: norint tapti mažiau priklausomai nuo pagrindinių prekybos partnerių, tapti konkurencingesnei ir atsparesnei išorės veiksniams, Lietuvai svarbu dar labiau diversifikuoti užsienio prekybos rinkas, investuoti į BVP potencialo didinimą, kurti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto bazę etc.
Rašyti komentarą