Yra dėl ko pasukti galvą

Publikuota: 2019-03-14
Thomas Kienzle (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Thomas Kienzle (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Europos Centrinis bankas, bent iki šių metų pabaigos pagrindines palūkanų normas palikęs rekordinėse žemumose, pasak ekonomistų, deda minkštą pagalvę lėtėjančiai euro zonos ekonomikai. Viena iš prastesnių žinių – apsukas mažina Vokietija, didžiausia ES ekonomika, klestėjusi pastarąjį dešimtmetį. Tai signalas ir Lietuvai, nes ši šalis yra viena svarbiausių mūsų eksporto rinkų.

Vokietijos ekonomikos augimas lėtėjo jau ir pernai – 2018 m. paskutinį ketvirtį ši šalis vos išvengė techninės recesijos, ekonomika jau buvo užfiksavusi -0,2% kritimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos ekonomika 2018-ųjų pabaigoje augo lėčiausiai nuo 2013 m. – tik 1,5%. Pagrindinis veiksnys, tempęs žemyn šalies BVP augimą trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, buvo automobilių sektoriaus kritimas. Metų pabaigoje jis stabilizavosi, tačiau, kaip rašoma „Swedbank“ akcijų apžvalgoje, kritimas tęsėsi ir šių metų pradžioje. Smūgį automobilių pramonei sudavė vadinamasis „dyzelgeito“ skandalas, neapibrėžtumo pridėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai pradėti taikyti ES importo muitus bei siekis tiekimo grandines nukreipti į nacionalinę ekonomiką, taip pat politiniai neramumai gretimose valstybėse, pirmieji pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo ženklai. Visa tai, pasak Eglės Aleknavičiūtės, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės, lėmė, kad šiemet Vokietijos gamintojų pasitikėjimo rodikliai smarkia sumenko, o išankstiniai rodikliai rodo dar didesnį galimą ekonomikos augimo lėtėjimą.

Vokietijos pramonėje ima ryškėti nauja tendencija, kurią galima apibūdinti dviem terminais: „reshoring“ – gamybos grąžinimo į tėvynę skatinimas, ir „nearshoring“, – kuris byloja apie gamybos perkėlimą arčiau užsakovo. Portalas „dw.com“ rašo, kad masinis gamybos perkėlimas į Kiniją baigėsi: dėl „Pramonė 4.0“ įvyko lūžis ir gamyba grįžta į Vokietiją. Technologinė pažanga užtikrina tokį aukštą automatizuotų gamybos sistemų sąveikos lygį, kad pigios darbo jėgos veiksnys praranda savo ankstesnę reikšmę. Be to, grįžimo priežastimi įmonės įvardija ir nepakankamą kokybę – pernelyg dažnai tekdavo išbrokuoti iš Kinijos atgabentus gaminius.

Vokietijos ekonomikos „sveikata“ yra ir Lietuvos eksportuotojų galvos skausmas. Pernai ši šalis buvo antra didžiausia lietuviškos kilmės prekių importuotoja (po Lenkijos), o 2017 m. – net pirma. Į Vokietiją iš Lietuvos daugiausia keliauja žemės ūkio ir maisto produktai, medienos, chemijos gaminiai bei mašinos ir įrenginiai. Bendras paslaugų eksportas į Vokietiją per metus padidėjo beveik 30%, didžiausią jo dalį sudarė transporto paslaugos (73%). Šių paslaugų eksportas sudaro beveik dešimtadalį Lietuvos BVP, šiame sektoriuje dirba daugiau nei 10% šalies užimtųjų. Jei tokių paslaugų paklausa iš Vokietijos sumažėtų, Lietuvos eksporto statistikoje atsirastų kur kas prastesni skaičiai.

LB ekonomistė perspėja, kad Vokietijos ekonomikos augimo lėtėjimas gali neigiamai paveikti ir investicijas Lietuvoje – mat ši šalis yra penkta didžiausia tiesioginė investuotoja. Daugiausia investicijų pritraukta į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą bei nekilnojamojo turto operacijas. Vis dėlto optimistinės prognozės visiškai nedingsta – nepaisant vis egzistuojančio neapibrėžtumo dėl „Brexit“ ir iššūkių, kuriuos Vokietijos eksportuotojai patiria dėl prekybos karų ir minėto „dyzelgeito“ skandalo, tikimasi, kad sulėtėjęs šios šalies ekonomikos augimas yra laikinas.

VŽ nuomone, vertėtų įsiklausyti į ekonomistų ir rinkos analitikų patarimus, į kuriuos, beje, ne kartą atkreipė dėmesį ir VŽ: norint tapti mažiau priklausomai nuo pagrindinių prekybos partnerių, tapti konkurencingesnei ir atsparesnei išorės veiksniams, Lietuvai svarbu dar labiau diversifikuoti užsienio prekybos rinkas, investuoti į BVP potencialo didinimą, kurti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto bazę etc.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kuo toliau nuo didmiesčių, tuo sunkiau parduoti ekologiškus produktus

Sveikos gyvensenos bumas labiausiai juntamas didmiesčiuose. Tačiau ir atokesniuose miestuose ekologiškų...

Gazelė
2019.05.18
„Lietuvos energijos“ pajamos šiemet augo penktadaliu iki 429 mln. Eur 2

 energetikos grupės „Lietuvos energija“ konsoliduotosios pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 429,3...

Pramonė
2019.05.17
Lietuvoje savaitgalį – dalinis elektros sistemos bandymas 1

Lietuvos elektros tinkle šeštadienį ir sekmadienį bus atliekamas dalinis sistemos bandymas. Perdavimo tinklo...

Pramonė
2019.05.17
Jungiantis su Europos tinklais Lietuva už 75 mln. Eur statys 3 kompensatorius 1

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio...

Pramonė
2019.05.17
Dujų kaina gyventojams nuo liepos nesikeis

Gamtinių dujų kaina gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams nuo liepos...

Pramonė
2019.05.17
Įvesdama naują prekės ženklą „Mantinga“ bėgo nuo klišių 13

Marijampolės „Mantinga“ įveda naują sumuštinių prekės ženklą „Food on Foot“.

Rinkodara
2019.05.17
„Raguvos baldai ir ko“: „Brexit“ poveikį pavyko suvaldyti Premium 1

Vonios baldų gamybos UAB „Raguvos baldai ir ko“ bei jos antrinės įmonės UAB „Kamė“ finansinius rezul­tatus...

Pramonė
2019.05.17
Ekspertai siūlo SkGD terminalą naudoti elektros ir šilumos gamybai 4

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą galima būtų panaudoti plačiau, pavyzdžiui, gaminti...

Pramonė
2019.05.16
Panevėžyje atidaryta „Roquette“ analitinių tyrimų laboratorija

Panevėžyje atidaryta augalinės kilmės ingredientų ir baltymų pradininkės „Roquette“ mokslinių tyrimų...

Pramonė
2019.05.16
Šiaulių „Artilux NMF“: rimtai deramės su „Philips“ Premium

Šiaulių „NMF Holding“ ir švedų „Artilux Aktiebolag“ valdoma elektros prietaisų gamybos UAB „Artilux NMF“...

Pramonė
2019.05.16
Nešvari rusiška nafta ieško kelių į Lietuvą Premium 4

„Orlen Lietuva“ išsiuntė atgal du nešvarią rusišką naftą gabenusius tanklaivius. Chloro junginiais užteršta...

Pramonė
2019.05.16
„Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, skolos kreditoriams – beveik 52 mln. Eur Premium

Verslininko Vidmanto Kučinsko kontroliuojamai Marijampolės trąšų gamintojai UAB „Arvi fertis“ iškelta...

Pramonė
2019.05.16
Naujos „Bayer“ negandos: 2 mlrd. USD bauda, tyrimas dėl poveikio darymo, akcijų krytis Premium 2

Agrochemijos gigantei „Bayer“, neseniai susijungusiai su „Monsanto“, – nauja šūsnis problemų: dėl „Roundup“...

Pramonė
2019.05.16
Druskininkų SGD stotelę įrengs „MT Group“

Nuolatinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) stotelę Druskininkuose už beveik 3 mln. Eur įrengs konkursą...

Pramonė
2019.05.15
„Klaipėdos nafta“ tikisi nuo liepos sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ tikisi artimiausiu metu...

Pramonė
2019.05.15
Vyriausybė pritarė sinchronizavimo sąlygoms

Vyriausybė trečiadienį pritarė elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa dokumentui – prisijungimo...

Pramonė
2019.05.15
ES Teisingumo Teismas: Lietuvos VIAP schema turėjo valstybės pagalbos požymių

Lietuvoje 2014 m. galiojusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) schema turėjo valstybės...

Pramonė
2019.05.15
Naują gamyklą atidariusi „Glass LT“ dar mokosi dirbti su naujomis technologijomis Premium

Praėjusių metų pabaigoje investicinį projektą pabaigusi ir naują gamyklą atidariusi stiklo paketus gaminanti...

Pramonė
2019.05.15
Lietuva rizikuoja prarasti 300 mln. Eur investicijų į kanapių perdirbimo gamyklas 6

Dėl nesugebėjimo įstatymuose nubrėžti aiškios takoskyros tarp daugybės tradicinių ir inovatyvių produktų...

Pramonė
2019.05.15
G. Surplys Kinijoje sieks paspartinti lietuviškų grūdų eksportą 4

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys trečiadienį lankosi Kinijoje, kur sieks paspartinti lietuviškų grūdų...

Pramonė
2019.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau