Yra dėl ko pasukti galvą

Publikuota: 2019-03-14
Thomas Kienzle (AFP / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Thomas Kienzle (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Europos Centrinis bankas, bent iki šių metų pabaigos pagrindines palūkanų normas palikęs rekordinėse žemumose, pasak ekonomistų, deda minkštą pagalvę lėtėjančiai euro zonos ekonomikai. Viena iš prastesnių žinių – apsukas mažina Vokietija, didžiausia ES ekonomika, klestėjusi pastarąjį dešimtmetį. Tai signalas ir Lietuvai, nes ši šalis yra viena svarbiausių mūsų eksporto rinkų.

Vokietijos ekonomikos augimas lėtėjo jau ir pernai – 2018 m. paskutinį ketvirtį ši šalis vos išvengė techninės recesijos, ekonomika jau buvo užfiksavusi -0,2% kritimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos ekonomika 2018-ųjų pabaigoje augo lėčiausiai nuo 2013 m. – tik 1,5%. Pagrindinis veiksnys, tempęs žemyn šalies BVP augimą trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, buvo automobilių sektoriaus kritimas. Metų pabaigoje jis stabilizavosi, tačiau, kaip rašoma „Swedbank“ akcijų apžvalgoje, kritimas tęsėsi ir šių metų pradžioje. Smūgį automobilių pramonei sudavė vadinamasis „dyzelgeito“ skandalas, neapibrėžtumo pridėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai pradėti taikyti ES importo muitus bei siekis tiekimo grandines nukreipti į nacionalinę ekonomiką, taip pat politiniai neramumai gretimose valstybėse, pirmieji pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo ženklai. Visa tai, pasak Eglės Aleknavičiūtės, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės, lėmė, kad šiemet Vokietijos gamintojų pasitikėjimo rodikliai smarkia sumenko, o išankstiniai rodikliai rodo dar didesnį galimą ekonomikos augimo lėtėjimą.

Vokietijos pramonėje ima ryškėti nauja tendencija, kurią galima apibūdinti dviem terminais: „reshoring“ – gamybos grąžinimo į tėvynę skatinimas, ir „nearshoring“, – kuris byloja apie gamybos perkėlimą arčiau užsakovo. Portalas „dw.com“ rašo, kad masinis gamybos perkėlimas į Kiniją baigėsi: dėl „Pramonė 4.0“ įvyko lūžis ir gamyba grįžta į Vokietiją. Technologinė pažanga užtikrina tokį aukštą automatizuotų gamybos sistemų sąveikos lygį, kad pigios darbo jėgos veiksnys praranda savo ankstesnę reikšmę. Be to, grįžimo priežastimi įmonės įvardija ir nepakankamą kokybę – pernelyg dažnai tekdavo išbrokuoti iš Kinijos atgabentus gaminius.

Vokietijos ekonomikos „sveikata“ yra ir Lietuvos eksportuotojų galvos skausmas. Pernai ši šalis buvo antra didžiausia lietuviškos kilmės prekių importuotoja (po Lenkijos), o 2017 m. – net pirma. Į Vokietiją iš Lietuvos daugiausia keliauja žemės ūkio ir maisto produktai, medienos, chemijos gaminiai bei mašinos ir įrenginiai. Bendras paslaugų eksportas į Vokietiją per metus padidėjo beveik 30%, didžiausią jo dalį sudarė transporto paslaugos (73%). Šių paslaugų eksportas sudaro beveik dešimtadalį Lietuvos BVP, šiame sektoriuje dirba daugiau nei 10% šalies užimtųjų. Jei tokių paslaugų paklausa iš Vokietijos sumažėtų, Lietuvos eksporto statistikoje atsirastų kur kas prastesni skaičiai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

LB ekonomistė perspėja, kad Vokietijos ekonomikos augimo lėtėjimas gali neigiamai paveikti ir investicijas Lietuvoje – mat ši šalis yra penkta didžiausia tiesioginė investuotoja. Daugiausia investicijų pritraukta į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą bei nekilnojamojo turto operacijas. Vis dėlto optimistinės prognozės visiškai nedingsta – nepaisant vis egzistuojančio neapibrėžtumo dėl „Brexit“ ir iššūkių, kuriuos Vokietijos eksportuotojai patiria dėl prekybos karų ir minėto „dyzelgeito“ skandalo, tikimasi, kad sulėtėjęs šios šalies ekonomikos augimas yra laikinas.

VŽ nuomone, vertėtų įsiklausyti į ekonomistų ir rinkos analitikų patarimus, į kuriuos, beje, ne kartą atkreipė dėmesį ir VŽ: norint tapti mažiau priklausomai nuo pagrindinių prekybos partnerių, tapti konkurencingesnei ir atsparesnei išorės veiksniams, Lietuvai svarbu dar labiau diversifikuoti užsienio prekybos rinkas, investuoti į BVP potencialo didinimą, kurti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto bazę etc.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Turkija optimistiškai vertina Ukrainos grūdų eksporto galimybes

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius...

Verslo aplinka
2022.06.29
Turtingiausių strateginių įmonių vadovų TOP 10 – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas

Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 m. turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos...

Vadyba
2022.06.29
Skirti pirmieji 5 mln. Eur įmonių atsinaujinančiai energetikai

Vyriausybė suteikė startą įmonių konversijos projektams – persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro...

Pramonė
2022.06.29
Ekonomistai netiki, kad Rusijai pavyks pakeisti importą vietos gaminiais

Suomijos banko Kylančių ekonomikų instituto atlikto tyrimo duomenimis, pirmieji Rusijos importo pakeitimo...

Pramonė
2022.06.29
Įtariant taršos duomenų klastojimą, „Hyundai“ ir „Kia“ biuruose Vokietijoje surengti reidai

Vokietijos prokurorai surengė reidus Pietų Korėjos automobilių koncerno „Hyundai“ ir jam priklausančio „Kia“,...

Automobiliai
2022.06.29
Ledai plonėja, kad neplonintų pirkėjų piniginės

Grįžta per praėjusią krizę išpopuliarėjusi tendencija – kad per stipriai nebūtų keliama produkto kaina,...

Pramonė
2022.06.29
Lietuvoje pradedama 109 mln. Eur vertės elektros kaupiklių statyba

Lietuvoje pradedama keturių bendros 109 mln. Eur vertės 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba.

Pramonė
2022.06.29
„Lifosa“ prieš „Finance Guru“: suabejojo administratoriaus kompetencija Premium 1

Kėdainių trąšų gamybos AB „Lifosa“, kuriai pritaikius sankcijas buvo paskirtas laikinasis administratorius,...

Pramonė
2022.06.29
Vilniaus ginčas su „Veolia“ Stokholmo arbitraže – išnagrinėtas

Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį...

Pramonė
2022.06.29
Neįtikėtini paralelinio importo nuotykiai Rusijoje Premium

Nutrūkus logistikos grandinėms tarp Rusijos ir Vakarų, šalies vyriausybė leido paralelinį importą – įvežti...

Pramonė
2022.06.29
Vokietija: žaliosios elektros lenktynės su dujomis ir atomu Premium

Vokietijoje nėra tiek saulėtų dienų kiek Pietų Europoje, tačiau vasarą saulės elektrinės lenkia dujomis...

Pramonė
2022.06.28
Seimas lengvina vėjo ir saulės jėgainių statybą 4

Seimas antradienį pritarė spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą numatančiam įstatymų pataisų –...

Pramonė
2022.06.28
Teismas vėl atmetė 240 mln. Eur vertės Lietuvos ieškinį „Veolia“

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį dar kartą atmetė daugiau nei 240 mln. Eur vertės valstybės ieškinį...

Pramonė
2022.06.28
VVĮ grynasis pelnas pernai smuko 19%, už 2021 m. išmokėta 183,7 mln. Eur dividendų

47 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grynasis pelnas pernai susitraukė 19%, iki 280 mln. Eur, kai 2020 metais...

Finansai
2022.06.28
Seimas uždraudė rusiškų dujų importą į Lietuvą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą

Lietuva įstatymu uždraudė į šalį importuoti rusiškas gamtines dujas, išskyrus jų tranzitą į Kaliningrado...

Pramonė
2022.06.28
Stogų dangų gamintoja „BMI Group“ atidaro paslaugų centrą Vilniuje

Didžiausia Europoje stogų dangų gamintoja „BMI Group“ Lietuvoje atidaro globalių paslaugų centrą.

Pramonė
2022.06.28
Europos Komisija ragina ES šalis ruoštis tolesniems dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimams

Europos Sąjungos valstybės narės, ruošdamosi artėjančiai žiemai, turėtų atsižvelgti į galimus tolesnius...

Pramonė
2022.06.28
ŽŪM: Lietuva rudenį į Taivaną galės vežti kiaušinius, pieno ir žuvininkystės produktus

Lietuva rudenį į Taivaną galės vežti kiaušinius, pieno ir žuvininkystės produktus, teigia Žemės ūkio...

Pramonė
2022.06.27
JAV: G7 juda į priekį derybose dėl rusiškos naftos kainų „lubų“

Didžiojo septyneto (G7) šalys pirmadienį tariasi dėl ekonominio spaudimo Maskvai didinimo, siekdamos...

Pramonė
2022.06.27
Rusiškų dujų tiekimas apribotas arba nutrauktas 12 iš 27 ES narių 1

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra...

Pramonė
2022.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku