Yra dėl ko pasukti galvą

Publikuota: 2019-03-14
Thomas Kienzle (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Thomas Kienzle (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Europos Centrinis bankas, bent iki šių metų pabaigos pagrindines palūkanų normas palikęs rekordinėse žemumose, pasak ekonomistų, deda minkštą pagalvę lėtėjančiai euro zonos ekonomikai. Viena iš prastesnių žinių – apsukas mažina Vokietija, didžiausia ES ekonomika, klestėjusi pastarąjį dešimtmetį. Tai signalas ir Lietuvai, nes ši šalis yra viena svarbiausių mūsų eksporto rinkų.

Vokietijos ekonomikos augimas lėtėjo jau ir pernai – 2018 m. paskutinį ketvirtį ši šalis vos išvengė techninės recesijos, ekonomika jau buvo užfiksavusi -0,2% kritimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos ekonomika 2018-ųjų pabaigoje augo lėčiausiai nuo 2013 m. – tik 1,5%. Pagrindinis veiksnys, tempęs žemyn šalies BVP augimą trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, buvo automobilių sektoriaus kritimas. Metų pabaigoje jis stabilizavosi, tačiau, kaip rašoma „Swedbank“ akcijų apžvalgoje, kritimas tęsėsi ir šių metų pradžioje. Smūgį automobilių pramonei sudavė vadinamasis „dyzelgeito“ skandalas, neapibrėžtumo pridėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai pradėti taikyti ES importo muitus bei siekis tiekimo grandines nukreipti į nacionalinę ekonomiką, taip pat politiniai neramumai gretimose valstybėse, pirmieji pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo ženklai. Visa tai, pasak Eglės Aleknavičiūtės, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės, lėmė, kad šiemet Vokietijos gamintojų pasitikėjimo rodikliai smarkia sumenko, o išankstiniai rodikliai rodo dar didesnį galimą ekonomikos augimo lėtėjimą.

Vokietijos pramonėje ima ryškėti nauja tendencija, kurią galima apibūdinti dviem terminais: „reshoring“ – gamybos grąžinimo į tėvynę skatinimas, ir „nearshoring“, – kuris byloja apie gamybos perkėlimą arčiau užsakovo. Portalas „dw.com“ rašo, kad masinis gamybos perkėlimas į Kiniją baigėsi: dėl „Pramonė 4.0“ įvyko lūžis ir gamyba grįžta į Vokietiją. Technologinė pažanga užtikrina tokį aukštą automatizuotų gamybos sistemų sąveikos lygį, kad pigios darbo jėgos veiksnys praranda savo ankstesnę reikšmę. Be to, grįžimo priežastimi įmonės įvardija ir nepakankamą kokybę – pernelyg dažnai tekdavo išbrokuoti iš Kinijos atgabentus gaminius.

Vokietijos ekonomikos „sveikata“ yra ir Lietuvos eksportuotojų galvos skausmas. Pernai ši šalis buvo antra didžiausia lietuviškos kilmės prekių importuotoja (po Lenkijos), o 2017 m. – net pirma. Į Vokietiją iš Lietuvos daugiausia keliauja žemės ūkio ir maisto produktai, medienos, chemijos gaminiai bei mašinos ir įrenginiai. Bendras paslaugų eksportas į Vokietiją per metus padidėjo beveik 30%, didžiausią jo dalį sudarė transporto paslaugos (73%). Šių paslaugų eksportas sudaro beveik dešimtadalį Lietuvos BVP, šiame sektoriuje dirba daugiau nei 10% šalies užimtųjų. Jei tokių paslaugų paklausa iš Vokietijos sumažėtų, Lietuvos eksporto statistikoje atsirastų kur kas prastesni skaičiai.

LB ekonomistė perspėja, kad Vokietijos ekonomikos augimo lėtėjimas gali neigiamai paveikti ir investicijas Lietuvoje – mat ši šalis yra penkta didžiausia tiesioginė investuotoja. Daugiausia investicijų pritraukta į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą bei nekilnojamojo turto operacijas. Vis dėlto optimistinės prognozės visiškai nedingsta – nepaisant vis egzistuojančio neapibrėžtumo dėl „Brexit“ ir iššūkių, kuriuos Vokietijos eksportuotojai patiria dėl prekybos karų ir minėto „dyzelgeito“ skandalo, tikimasi, kad sulėtėjęs šios šalies ekonomikos augimas yra laikinas.

VŽ nuomone, vertėtų įsiklausyti į ekonomistų ir rinkos analitikų patarimus, į kuriuos, beje, ne kartą atkreipė dėmesį ir VŽ: norint tapti mažiau priklausomai nuo pagrindinių prekybos partnerių, tapti konkurencingesnei ir atsparesnei išorės veiksniams, Lietuvai svarbu dar labiau diversifikuoti užsienio prekybos rinkas, investuoti į BVP potencialo didinimą, kurti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto bazę etc.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Žiniasklaida: Latvijos „Spectrum Baltic“ planai Lietuvoje užminė mįslių 2

Teisę importuoti elektrą iš Kaliningrado ir Baltarusijos į Lietuvą gavusi Latvijos įmonė „Spectrum Baltic“...

Pramonė
15:28
Klaipėdoje – naujas didelis SkGD krovinys „Achemai“ 1

Į Klaipėdą antradienio vakarą atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš...

Pramonė
12:37
Galimas pirmasis prezidento fiasko Seime – dėl investicijų į miškus  Premium 1

Seimas gali atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl miško žemės įsigijimo ribojimo. Tai būtų pirmasis...

„Fonterra“ atsisako dalies partnerysčių, bet su lietuviais planuoja plėtrą Premium

Didžiausia pasaulyje pieno eksportuotoja Naujosios Zelandijos „Fonterra“ praneša apie didžiausius nuostolius...

Pramonė
09:34
Lietuvoje verslų pirkėjai recesijų nebijo – rinka auga 50% greičiu Premium 1

Pasaulinėje sandorių rinkoje nuotaikoms jau apniukus, Lietuvoje verslų pirkėjai ir pardavėjai nemažina rankų...

Rinkos
05:45
Dar vienas „Narbuto“ plėtros etapas leis pardavimus išauginti dukart, iki 200 mln. Eur Premium 4

Sparčiai pardavimus didinanti biuro baldų gamybos ir prekybos įmonių grupė „Narbutas“, praėjusiais metais...

Pramonė
05:45
Pasaulinės tendencijos nepalankios: „Achema“ turės investuoti arba išnyks Premium 5

Šalyse, kuriose nėra pigių energijos išteklių, trąšų gamyklos arba bus uždarytos, arba modernizuojamos,...

Pramonė
05:45
„Tesla“ Europoje fotovoltinius čerpių stogus nuomos už 50 Eur/mėn. Premium 18

„Tesla“ gaivina savo saulės energijos verslą – JAV, o nuo kitų metų ir Europoje bendrovė siūlo įsigyti ar...

Pramonė
2019.08.20
A. Palionis – prieš javų purškimą chemikalais su glifosatu 1

Lietuvoje kol kas nebus skubama uždrausti chemikalų, kurių sudėtyje yra prieštaringai vertinamo herbicido...

Pramonė
2019.08.20
Seimas iš naujo svarstys pataisas dėl miško žemės pirkimo 

Seimas iš naujo svarstys prezidento Gitano Nausėdos vetuotą įstatymą dėl miško žemės įsigijimo ribojimo. 

Pramonė
2019.08.20
 G. Nausėda siūlo ES koordinatorių Baltijos šalių sinchronizacijai

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį per vizitą Estijoje pasiūlė steigti specialų Europos Sąjungos...

Pramonė
2019.08.20
S. Skvernelis su Latvijos premjeru aptars šios šalies poziciją dėl Astravo AE

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad penktadienį su Latvijos ministru pirmininku Krišjanu Kariniu aptars...

Verslo aplinka
2019.08.20
Investicijų fronte Lietuva išlaikė 4-ą vietą, o Latvija sublizgėjo  Premium 1

Narystės ES siekianti Serbija po metų pertraukos susigrąžino taikliausios plyno lauko investicijų medžiotojos...

Finansai
2019.08.20
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus Vilniaus...

Paslaugos
2019.08.19
Baltijos šalių solidarumo išbandymas – Astravo elektra 8

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus...

Pramonė
2019.08.19
Ž. Vaičiūnas: latvių sprendimas dėl rusiškos elektros importo – moralinis Lietuvos pralaimėjimas 3

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę...

Pramonė
2019.08.19
V. Pranckietis sulaukė Latvijos premjero patikinimo, kad Astravo AE elektros nepirks 10

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį paskelbė sulaukęs Latvijos premjero Krišjanio Karinio...

Pramonė
2019.08.19
„Rūdupis“: jei reiktų dirbti tik Lietuvoje – mirtis Premium 6

Prienuose įsikūrusiai statybos ir langų gamybos UAB „Rūdupis“ po kelerių metų pastangų pavyko įsitvirtinti...

Statyba ir NT
2019.08.19
Energetikai planuoja saulės gamintojų proveržį 4

Kitų metų pabaigoje Lietuvoje bus mažiausiai 10.000 elektros energiją gaminančių vartotojų, prognozuoja...

Pramonė
2019.08.19
„Kopa“ su ministerija susiginčijo dėl ES pinigų spaustuvės grindims Premium 2

Uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė „Kopa“, baigusi įgyvendinti 6,8 mln. Eur projektą, teismuose...

Pramonė
2019.08.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau