Yra dėl ko pasukti galvą

Publikuota: 2019-03-14
Thomas Kienzle (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Thomas Kienzle (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Europos Centrinis bankas, bent iki šių metų pabaigos pagrindines palūkanų normas palikęs rekordinėse žemumose, pasak ekonomistų, deda minkštą pagalvę lėtėjančiai euro zonos ekonomikai. Viena iš prastesnių žinių – apsukas mažina Vokietija, didžiausia ES ekonomika, klestėjusi pastarąjį dešimtmetį. Tai signalas ir Lietuvai, nes ši šalis yra viena svarbiausių mūsų eksporto rinkų.

Vokietijos ekonomikos augimas lėtėjo jau ir pernai – 2018 m. paskutinį ketvirtį ši šalis vos išvengė techninės recesijos, ekonomika jau buvo užfiksavusi -0,2% kritimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos ekonomika 2018-ųjų pabaigoje augo lėčiausiai nuo 2013 m. – tik 1,5%. Pagrindinis veiksnys, tempęs žemyn šalies BVP augimą trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, buvo automobilių sektoriaus kritimas. Metų pabaigoje jis stabilizavosi, tačiau, kaip rašoma „Swedbank“ akcijų apžvalgoje, kritimas tęsėsi ir šių metų pradžioje. Smūgį automobilių pramonei sudavė vadinamasis „dyzelgeito“ skandalas, neapibrėžtumo pridėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai pradėti taikyti ES importo muitus bei siekis tiekimo grandines nukreipti į nacionalinę ekonomiką, taip pat politiniai neramumai gretimose valstybėse, pirmieji pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo ženklai. Visa tai, pasak Eglės Aleknavičiūtės, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės, lėmė, kad šiemet Vokietijos gamintojų pasitikėjimo rodikliai smarkia sumenko, o išankstiniai rodikliai rodo dar didesnį galimą ekonomikos augimo lėtėjimą.

Vokietijos pramonėje ima ryškėti nauja tendencija, kurią galima apibūdinti dviem terminais: „reshoring“ – gamybos grąžinimo į tėvynę skatinimas, ir „nearshoring“, – kuris byloja apie gamybos perkėlimą arčiau užsakovo. Portalas „dw.com“ rašo, kad masinis gamybos perkėlimas į Kiniją baigėsi: dėl „Pramonė 4.0“ įvyko lūžis ir gamyba grįžta į Vokietiją. Technologinė pažanga užtikrina tokį aukštą automatizuotų gamybos sistemų sąveikos lygį, kad pigios darbo jėgos veiksnys praranda savo ankstesnę reikšmę. Be to, grįžimo priežastimi įmonės įvardija ir nepakankamą kokybę – pernelyg dažnai tekdavo išbrokuoti iš Kinijos atgabentus gaminius.

Vokietijos ekonomikos „sveikata“ yra ir Lietuvos eksportuotojų galvos skausmas. Pernai ši šalis buvo antra didžiausia lietuviškos kilmės prekių importuotoja (po Lenkijos), o 2017 m. – net pirma. Į Vokietiją iš Lietuvos daugiausia keliauja žemės ūkio ir maisto produktai, medienos, chemijos gaminiai bei mašinos ir įrenginiai. Bendras paslaugų eksportas į Vokietiją per metus padidėjo beveik 30%, didžiausią jo dalį sudarė transporto paslaugos (73%). Šių paslaugų eksportas sudaro beveik dešimtadalį Lietuvos BVP, šiame sektoriuje dirba daugiau nei 10% šalies užimtųjų. Jei tokių paslaugų paklausa iš Vokietijos sumažėtų, Lietuvos eksporto statistikoje atsirastų kur kas prastesni skaičiai.

LB ekonomistė perspėja, kad Vokietijos ekonomikos augimo lėtėjimas gali neigiamai paveikti ir investicijas Lietuvoje – mat ši šalis yra penkta didžiausia tiesioginė investuotoja. Daugiausia investicijų pritraukta į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą bei nekilnojamojo turto operacijas. Vis dėlto optimistinės prognozės visiškai nedingsta – nepaisant vis egzistuojančio neapibrėžtumo dėl „Brexit“ ir iššūkių, kuriuos Vokietijos eksportuotojai patiria dėl prekybos karų ir minėto „dyzelgeito“ skandalo, tikimasi, kad sulėtėjęs šios šalies ekonomikos augimas yra laikinas.

VŽ nuomone, vertėtų įsiklausyti į ekonomistų ir rinkos analitikų patarimus, į kuriuos, beje, ne kartą atkreipė dėmesį ir VŽ: norint tapti mažiau priklausomai nuo pagrindinių prekybos partnerių, tapti konkurencingesnei ir atsparesnei išorės veiksniams, Lietuvai svarbu dar labiau diversifikuoti užsienio prekybos rinkas, investuoti į BVP potencialo didinimą, kurti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto bazę etc.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Augantys taršos reikalavimai verčia „Mercedes-Benz“ atleisti 1.000 darbuotojų

Prabangių automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ paskelbė, kad yra priversta atleisti dalį savo darbuotojų,...

Pramonė
2019.11.16
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
„Adidas“ projektas „Speedfactory“ žlugo, robotizuoti fabrikai perkeliami į Aziją Premium

Dvejus metus trukęs sportinės aprangos gamintojo „Adidas“ eksperimentas „Robotai gamina sportbačius“ nei...

Pramonė
2019.11.16
2020 m. „Klaipėdos nafta“ brangins terminalo paslaugas, mažins mokestį

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino naujus naftos ir suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.11.15
VERT patvirtino dujų skirstymo ir elektros persiuntimo kainas 2020 metams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino AB „Energijos skirstymo operatorius“...

Pramonė
2019.11.15
„Tesla Gigafactory“ Berlyne – signalas Europos automobilių gamintojams Premium

Kelios valandos kelio nuo vidaus degimo variklio gimtinės Vokietijoje vykusiame renginyje „Teslos“ įkūrėjas...

Automobiliai
2019.11.15
D. Virbickas: sichronizavimo nauda Lietuvai – 582 mln. Eur

Lietuva gali tikėtis daugiau kaip pusę milijardo eurų naudos iš Baltijos šalių elektros tinklų...

Pramonė
2019.11.15
Šaltiniai: GIPL rangovo konkurso nugalėtoja vėl „Alvora“

Beveik 100 mln. Eur vertės strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją (GIPL) turėtų statyti vamzdynų statybos...

Statyba ir NT
2019.11.15
Japonijos bendrovės domisi ir sinchronizacija, ir skrydžiais  1

Japonijos bendrovės domisi galimybėmis dalyvauti ne tik Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa...

Pramonė
2019.11.15
Į Klaipėdos terminalą atplaukė naujas dujų krovinys iš Norvegijos

Į Klaipėdą penktadienį atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš Norvegijos – jau...

Pramonė
2019.11.15
Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 2

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
2019.11.15
„Kurana“: energijos taupymas prasideda nuo įmonės kultūros pokyčio   Verslo tribūna

Pasvalyje veikiančiai biodujų ir biotetanolio gamybos bendrovei „Kurana“ energijos išteklių tausojimas –...

Pramonė
2019.11.15
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium 1

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
2019.11.15
„Via Solis“ pasiūlys sukompektuotą saulės elektrinę itin patrauklia kaina Premium 1

Gruodžio mėnesį saulės modulių gamintoja UAB „Via Solis“ pasiūlys naują produktą – saulės elektrinės...

Pramonė
2019.11.15
Tiekimo grandinės: naujausios technologijos atgyvenusio požiūrio neišgelbės Premium

Tiekimo grandinės efektyvumas – sena kaip pasaulis ir kiekvienam gamintojui svarbi tema. Vis dėlto, nors...

Pramonė
2019.11.15
Žalia šviesa atliekų deginimui pasimetė valdžios koridoriuose Premium 1

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nestabdyti jau įgyvendinamų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Inter RAO Lietuva“ trečią ketvirtį mažiau pardavė, mažiau uždirbo

2019 m. trečiąjį ketvirtį AB „INTER RAO Lietuva“ Lietuvoje pardavė 7,46% mažiau elektros energijos ir uždirbo...

Pramonė
2019.11.14
Reguliuotojams vertinti pateiktas sinchronizacijos antrojo etapo investicijų planas 

Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai (PSO) pateikė investicijų paraiškas dėl Baltijos...

Pramonė
2019.11.14
„Ignitis gamyba“ vėl nutraukė plūduriuojančios elektrinės statybos konkursą

Energetikos holdingo „Ignitis grupė“ valdomos bendrovės „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energijos gamyba“)...

Pramonė
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau