Lūžis aviacijoje: „Airbus“ atsisako didžiausių pasaulyje keleivinių lėktuvų gamybos

Publikuota: 2019-02-14
Christian Charisius („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Christian Charisius („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

„Airbus“ nusprendė stabdyti orlaivių A380 gamybą. Šie dviaukščiai, didžiausi pasaulyje keleiviniai lėktuvai, pristatomi kaip Europos bendrystės simbolis, užkariavo keleivių širdis, tačiau aviakompanijų neįtikino – jos pirmenybę teikia mažesniems, degalus taupantiems orlaiviams.

Kompanija pranešė, kad A380 modelis nebebus gaminamas nuo 2021 m, kai „Emirates“ – didžiausias bendrovės užsakovas – ir kitos avialinijos sulauks savo paskutinių užsakymų.

Nors metai iš metų „Airbus“ negalėjo pasigirti puikiais A380 modelio pardavimų rezultatais, radikalus sprendimas visiškai atsisakyti jo gamybos yra svarbus lūžis civilinėje aviacijoje.

„Ši naujiena mums yra skausminga“, – pripažįsta Tomas Endersas, „Airbus“ generalinis direktorius. Jo teigimu, sprendimas nutraukti A380 modelio gamybą paveiks 3.500 kompanijos darbuotojų.

Kaip rašo „Bloomberg“, A380 visuomet buvo daugiau nei lėktuvas – šis modelis tapo Europos bendradarbiavimo ir žemyno pramonės ambicijų simboliu.

Problemos nuo pradžių

Kurdama šį modelį „Airbus“ siekė sukurti atvarą „Boeing“ orlaiviams, o aviakompanijoms bei keleiviams žadėjo dar neregėtą erdvumą ir prabangą.

Bet nuo pat pradžių didžiausias pasaulyje keleivinis orlaivis susidūrė su problemomis, tiek techninėmis, tiek komercinėmis.

Bandomieji orlaivio skrydžiai vėlavo, o kai 2007 m. pabaigoje A380 pakilo į savo pirmą komercinį skrydį horizonte jau matėsi finansinė krizė, skaudžiai kirtusi tarptautinėms kelionėms. Avialinijos ėmė svarstyti, ar tokie dideli lėktuvai reikalingi laikais, kai visi spaudžiasi, ir pradėjo atšaukinėti savo užsakymus.

„Airbus“ beliko stebėti kaip itin didelių orlaivių segmentą monopolizuoja „Boeing“ su savo modeliu 747, kuris šį mėnesį švenčia savo 50 metų, per kuriuos buvo parduota daugiau kaip 1.500 šių lėktuvų, metines.

Nors „Airbus“ išliko pagrindiniu žaidėjų mažesnių lėktuvų kategorijoje, prestižinis tolimųjų skrydžių ir itin didelių modelių segmentas liko JAV konkurento valdomis.

Pagrindinis ir vienintelis klientas

Kasmet augant aviakompanijų klientų srautams ir tokiose rinkose kaip Dubajus kuriantis naujiems aviacijos centrams, itin didelio keleivinio orlavio pristatymas atrodė kaip logiškas žingsnis.

Būtent Dubajus ir tapo pagrindiniu A380 rėmėju, „Emirates“ aviakompanijai užsakius daugiau kaip 160 šio modelio lėktuvų.

Ironiška, bet būtent „Emirates“ prisidėjo ir prie A380 nuopolio. „Airbus“ tampant vis labiau priklausomai nuo vieno pirkėjo, „Emirates“ tapo lemiamu vardikliu, galinčiu ant kortos pastatyti visą A380 sėkmę.

Kai aviakompanija nusprendė persvarstyti savo paskutinį užsakymą – 20 A380 orlaivių – „Airbus“ neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti šio modelio gamybą, nes kitos aviakompanijos juo taip ir nesusidomėjo.

Lūžis aviacijoje

Iš pradžių A380 atrodė kaip didysis europietiškas projektas – sparnai jam buvo gaminami Jungtinėje Karalystėje,  kitos dalys atkeliavo iš gamyklų Vokietijoje ir Prancūzijoje, konstrukciniai įrenginiai ruošiami Tulūzoje, lėktuvai buvo dažomi Hamburge.

Šis modelis tapo aviacijos parodų žvaigžde politikams, besidžiaugiantiems Europos pasiekimais.

Vis dėlto, per pastaruosius du dešimtmečius vis didesnio populiarumo susilaukė kitokios orlaivių rūšys, apsunkindamos gyvenimą ne tik A380, bet ir „Boeing 747“, kuriam taip pat nesisekė parduoti savo didžiųjų modelių taip gerai, kaip anksčiau.

Kol „Airbus“ siekė išlošti pristatydami A380 kaip geriausią sprendimą dideliems oro uostams ir augantiems klientų srautams, „Boeing“ nusprendė, kad aviacijos ateitis – mažesni tolimųjų skrydžių lėktuvai, kurie galėtų efektyviai aplenkti pagrindinius oro uostus ir tiesiogiai sujungti mažesnes rinkas.

„Boeing 777“ bei mažesnis bendrovės „787 Dreamliner“, taip pat ir „Airbus A350“ modeliai leido aviakompanijoms drastiškai sumažinti degalų sąnaudas ir išnaudoti mažesnius lėktuvus trumpesniems skrydžiams.

Didieji modeliai pasidarė per brangūs, per sunkūs ir per daug sudėtingi. Be to, nors A380 galėjo talpinti daugiau kaip 800 keleivių, daugelis aviakompanijų renkasi skraidinti ne daugiau kaip 500 žmonių, laisvą vietą išnaudodamos prabangai – nuo barų ar dušų lėktuve iki atskirų patalpų su sofomis ir net liokajais.

Tarp keleivių šis modelis, žadantis prabangą, erdvę bei patogumą, buvo populiarus, tačiau tikrieji „Airbus“ klientai vis dėlto yra aviakompanijos.

„Aviakompanijų priklauso nuo maksimaliai efektyvaus savo turto – orlaivių – valdymo ir A380 tiesiog nesugebėjo jų įtikinti“, – komentuoja Sebastianas Zankas, ‚Scope Ratings“ analitikas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kuo toliau nuo didmiesčių, tuo sunkiau parduoti ekologiškus produktus

Sveikos gyvensenos bumas labiausiai juntamas didmiesčiuose. Tačiau ir atokesniuose miestuose ekologiškų...

Gazelė
2019.05.18
„Lietuvos energijos“ pajamos šiemet augo penktadaliu iki 429 mln. Eur 2

 energetikos grupės „Lietuvos energija“ konsoliduotosios pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 429,3...

Pramonė
2019.05.17
Lietuvoje savaitgalį – dalinis elektros sistemos bandymas 1

Lietuvos elektros tinkle šeštadienį ir sekmadienį bus atliekamas dalinis sistemos bandymas. Perdavimo tinklo...

Pramonė
2019.05.17
Jungiantis su Europos tinklais Lietuva už 75 mln. Eur statys 3 kompensatorius 1

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio...

Pramonė
2019.05.17
Dujų kaina gyventojams nuo liepos nesikeis

Gamtinių dujų kaina gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams nuo liepos...

Pramonė
2019.05.17
Įvesdama naują prekės ženklą „Mantinga“ bėgo nuo klišių 13

Marijampolės „Mantinga“ įveda naują sumuštinių prekės ženklą „Food on Foot“.

Rinkodara
2019.05.17
„Raguvos baldai ir ko“: „Brexit“ poveikį pavyko suvaldyti Premium 1

Vonios baldų gamybos UAB „Raguvos baldai ir ko“ bei jos antrinės įmonės UAB „Kamė“ finansinius rezul­tatus...

Pramonė
2019.05.17
Ekspertai siūlo SkGD terminalą naudoti elektros ir šilumos gamybai 4

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą galima būtų panaudoti plačiau, pavyzdžiui, gaminti...

Pramonė
2019.05.16
Panevėžyje atidaryta „Roquette“ analitinių tyrimų laboratorija

Panevėžyje atidaryta augalinės kilmės ingredientų ir baltymų pradininkės „Roquette“ mokslinių tyrimų...

Pramonė
2019.05.16
Šiaulių „Artilux NMF“: rimtai deramės su „Philips“ Premium

Šiaulių „NMF Holding“ ir švedų „Artilux Aktiebolag“ valdoma elektros prietaisų gamybos UAB „Artilux NMF“...

Pramonė
2019.05.16
Nešvari rusiška nafta ieško kelių į Lietuvą Premium 4

„Orlen Lietuva“ išsiuntė atgal du nešvarią rusišką naftą gabenusius tanklaivius. Chloro junginiais užteršta...

Pramonė
2019.05.16
„Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, skolos kreditoriams – beveik 52 mln. Eur Premium

Verslininko Vidmanto Kučinsko kontroliuojamai Marijampolės trąšų gamintojai UAB „Arvi fertis“ iškelta...

Pramonė
2019.05.16
Naujos „Bayer“ negandos: 2 mlrd. USD bauda, tyrimas dėl poveikio darymo, akcijų krytis Premium 2

Agrochemijos gigantei „Bayer“, neseniai susijungusiai su „Monsanto“, – nauja šūsnis problemų: dėl „Roundup“...

Pramonė
2019.05.16
Druskininkų SGD stotelę įrengs „MT Group“

Nuolatinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) stotelę Druskininkuose už beveik 3 mln. Eur įrengs konkursą...

Pramonė
2019.05.15
„Klaipėdos nafta“ tikisi nuo liepos sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ tikisi artimiausiu metu...

Pramonė
2019.05.15
Vyriausybė pritarė sinchronizavimo sąlygoms

Vyriausybė trečiadienį pritarė elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa dokumentui – prisijungimo...

Pramonė
2019.05.15
ES Teisingumo Teismas: Lietuvos VIAP schema turėjo valstybės pagalbos požymių

Lietuvoje 2014 m. galiojusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) schema turėjo valstybės...

Pramonė
2019.05.15
Naują gamyklą atidariusi „Glass LT“ dar mokosi dirbti su naujomis technologijomis Premium

Praėjusių metų pabaigoje investicinį projektą pabaigusi ir naują gamyklą atidariusi stiklo paketus gaminanti...

Pramonė
2019.05.15
Lietuva rizikuoja prarasti 300 mln. Eur investicijų į kanapių perdirbimo gamyklas 6

Dėl nesugebėjimo įstatymuose nubrėžti aiškios takoskyros tarp daugybės tradicinių ir inovatyvių produktų...

Pramonė
2019.05.15
G. Surplys Kinijoje sieks paspartinti lietuviškų grūdų eksportą 4

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys trečiadienį lankosi Kinijoje, kur sieks paspartinti lietuviškų grūdų...

Pramonė
2019.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau