A. Izgorodinas: sąnaudos kils ir seksis sugebantiems suvaldyti gamybos kaštus

Apdirbamosios gamybos kainos per metus išaugo 0,6%, rafinuotų naftos produktų kaina nukrito 5,9%.

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas per metus pabrango 6,2%. Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas atpigo 2,1%.

„Galima pastebėti, kad metams einant į pabaigą, pramonės produkcijos kainų augimas pastebimai įsibėgėjo: pavyzdžiui, 2018 m. sausį metinis pramonės gaminių kainų augimas tesiekė 1,8%, tuo metu kai gruodį pramonės produkcijos kainos jau padidėjo 2,5%. Apskritai, vidutinis pramonės produkcijos kainų augimas 2018 m. IV ketvirtį siekė 2,8%, kai pirmąjį ir antrąjį ketvirčius vidutinis kainų augimas svyravo ties 1%. Taigi, metams einant į pabaigą, Lietuvos pramonės produkcija pradėjo pastebimai brangti“, – atkreipia dėmesį Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.

Anot jo, iš pirmo žvilgsnio, dalį pabrangimo būtų galima priskirti augantiems įmonių darbo kaštams – pavyzdžiui, 2018 m. III ketvirtį administracinės ir veiklos sąnaudos Lietuvos pramonėje pakilo beveik 6%, kas yra gana daug.Visgi, detaliau vertinant, pernai, o ypač antrąjį praėjusių metų pusmetį, esminės įtakos Lietuvos pramonės produkcijos kainų padidėjimui turėjo ne didėjanti darbuotojų kaštų dedamoji, bet techniniai veiksniai ir labiausiai – pakilę pasaulinės žaliavų kainos ir padidinti tabako akcizai Lietuvoje. Pavyzdžiui, eliminuojant naftos produktų sektorių, pernai lyderiai pagal produkcijos kainų augimą buvo du sektoriai: tabako gaminių gamyba, kur vidutinis metinis produkcijos kainos augimas siekė 15%, ir chemikalų bei chemijos pramonės sektorius, kur kainos kilo 9%. Tikėtina, kad įtakos tabako gaminių kainos augimui turėjo 2018 m. padidinti tabako gaminių akcizai. Tuo tarpu chemikalų pramonėje produkcijos kainų augimui didelės įtakos turėjo pernai išaugusios pasaulinės naftos kainos. Ypač tai turėjo pajusti plastikų sektorius. Pavyzdžiui, Pasaulio banko duomenimis, „Crude“ rūšies naftos kaina padidėjo nuo 52,8 USD už barelį 2017 m. iki 68,2 USD už barelį 2018 m. Šis 29% naftos kainos šuolis akivaizdžiai padidino gamybos sąnaudas Lietuvos plastiko gamybos sektoriuje.

Visuose kituose Lietuvos pramonės sektoriuose, p. Izgorodino teigimu, metinis produkcijos kainų augimas buvo gana simbolinis.

Pavyzdžiui, be minėtų sektorių, labiausiai (5%) produkcijos kainą padidino pagrindinių metalų gamybos sektorius. Savo ruožtu, tokiame darbui imliame sektoriuje kaip tekstilės gaminių gamyba vidutinis metinis produkcijos kainų pokytis buvo neigiamas ir sumažėjo 1%.

„Taigi, vertinant iš produkcijos kainų ir konkurencingumo pusės, kol kas Lietuvos pramonė neblogai susitvarko su sparčiai augančiais darbo kaštais, iš dalies dėl įmonių investicijų į efektyvumo didinimą: Lietuvos gamintojai pagamina beveik 50% daugiau produkcijos nei prieš 2009 m. krizę, bet tai daro su 12% mažesniu darbuotojų skaičiumi. Iš kitos pusės, 2019 m. kaštų spaudimas Lietuvos pramonės rodikliams niekur nesitrauks – prie augančių atlyginimų prisidės ir nuo sausio padidėjusios elektros kainos. Tad 2019 m. geriausiai seksis tiems gamintojams, kurie sugebės efektyviai valdyti ne tik pardavimo, bet ypač – gamybos kaštus“, – teigia analitikas.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 2,8%, neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,6%.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 0,3%, neįskaitant rafinuotų naftos produktų kainos per metus padidėjo 3,1%.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 1,7%, ne euro zonos rinkoje sumažėjo – 1,4%.

2018 m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 2,5%, neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,4 %.

Bendram kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų, gėrimų kainų sumažėjimas bei maisto produktų kainų padidėjimas.

Daugiausia – 3,2% – pabrango kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai. Maisto produktai pabrango 1,9%. Iš maisto produktų ypač pabrango cukrus – 8,3%, duona ir švieži konditerijos kepiniai – 8%, valgomieji ledai – 4,7%, pieno ir sūrių gaminiai – 4%, tačiau atpigo džiūvėsiai ir sausainiai, ilgai išsilaikantys konditerijos kepiniai ir pyragaičiai – 8,9%, žuvys ir žuvų produktai – 6%.