Plastiko gaminių draudimas: verslininkai Lietuvoje viliasi ilgesnio pereinamojo laikotarpio

Publikuota: 2018-12-30
UAB "Pack Klaipėda". Algimanto Kalvaičio nuotr.
UAB "Pack Klaipėda". Algimanto Kalvaičio nuotr.

Europos Sąjungos šalių ir Europos Parlamento atstovai suderino detales dėl vienkartinių plastiko gaminių draudimo, dalis jų įsigaliotų jau nuo 2021 m. Verslininkai Lietuvoje abejoja, ar ribojimai bus taikomi taip greitai, ir viliasi ilgesnio pereinamojo laikotarpio, kad verslas galėtų prisitaikyti.

Nuo 2021 m. ES nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireninio putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Į šį sąrašą pateko ir aerobiškai skaidūs (angl. oxo-degradable) plastiko gaminiai. Skaičiuojama, kad pasiektas susitarimas leis iki 2030 m. sumažinti žalą aplinkai 22 mlrd. Eur.

Vytautas Butvilas, UAB „Pack Klai­pėda“, gaminančios putplasčio pakuotes vadovas, sako netikintis, kad draudimas įsigalios nuo 2021 m., nenumačius ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Ir teigia dar neišgirdęs Ūkio ministerijos siūlymų, kaip bus kompensuojama verslui, jeigu taip atsitiktų.

„Dveji metai pakeisti didžiulės ES pramonės sektorių yra per trumpas laikotarpis. Manau, pereinamasis laikotarpis turėtų trukti gal dešimtmetį. Alternatyvos šiai pakuotei nėra. Juk tuomet būtų priversti užsidaryti visi maistą išsinešti parduodantys restoranėliai, kavinukės“, – svarsto vadovas.

Jis nemano, kad ES šalys narės su tokiu sprendimu sutiks.

„Nesiruošiame užsidaryti, kaip nors turi būti kompensuojama, turime turėti alternatyvą, o kol kas jos nėra. Sunku kalbėti, kai nėra konkretumo, žiūrėsime, kaip bus toliau“, – vilties, kad susitarimas taip greitai neįsigalios, nepraranda verslininkas.

Kol kas, anot jo, produkto paklausa didžiulė ir pardavimai auga, o kuo pakeisti jį – nesiūloma. Tad toks sprendimas būtų ne kas kita, kaip verslo žlugdymas. Jo žiniomis, su pramonės atstovais buvo susitikusi ES Taryba, tačiau galutinis susitarimas nebuvo pasiektas.

Gintaras Vilda, ūkio viceministras, informuoja, kad pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES investicijų priemones įmonės gali kreiptis investicijų, jeigu planuoja keisti technologinį procesą, diegti ekoinovacijas ir pan. Minėtos investicijos padėtų prisitaikyti prie naujų tendencijų, persiorientuoti keičiant gamybos procesus ir produktus ir išsaugoti darbo vietas.

Rinkti ir perdirbti

„ES valstybės taip pat turės imtis būtinų priemonių, kad sumažintų likusių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą. EP ir Taryba sutarė įpareigoti valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90% plastikinės taros, taip pat iki 2025-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 25% plastikinės taros, o iki 2030-ųjų pasiekti 30% perdirbimo lygį“, – rašoma Europos Parlamento pranešime spaudai.

Ant drėgnų ir sanitarinių servetėlių, cigarečių su plastikiniais filtrais ir plastikinių puodelių pakuočių bus privalu informuoti, kad netinkamai išmesti šie daiktai žaloja aplinką dėl juose esančio plastiko.

Cigarečių filtrų gamintojai bus įpareigoti padengti išlaidas nuorūkų surinkimo sistemoms diegti – Lietuvoje, Lentvaryje veikia acetatinių ir popierinių filtrų gamybos UAB „Nemuno banga“, kurios bendra apyvarta pernai augo 45%, iki 56,7 mln. Eur, grynasis pelnas – 90%, iki 9,9 mln. Eur. Teigiama, kad cigarečių filtrai yra antra pagal paplitimą plastiko šiukšlė ES.

Analogiška atsakomybė bus taikoma plastikinių žvejybos reikmenų gamintojams.

„Po penkerių metų, kai šios taisyklės įsigalios, plastiko buteliai bus parduodami tik su pritvirtintais prie butelio kamšteliais“, – apie susitarimą, remdamasis paskelbtu ES pirmininkaujančios Austrijos vyriausybės pranešimu, informuoja portalas „dw.com“.

„Tai didelis žingsnis kovojant su aplinkos užterštumu plastiku“, – pabrėžia Elisabetha Kostinger, Austrijos tvarios plėtros ir turizmo ministrė.

Spalio pabaigoje už atitinkamus draudimus balsavo Europos Parlamentas.

Frederique Ries, Europos Parlamento pranešėja (ALDE, Belgija), pažymi, kad piliečiai iš ES tikisi plataus užmojo direktyvos, kuri įpareigotų iš esmės sumažinti vienkartinių plastikų naudojimą. Skaičiuojama, kad pasiektas susitarimas leis iki 2030 m. sumažinti žalą aplinkai 22 mlrd. Eur, o Europa turės teisinį modelį apsiginti nuo šiukšlių.

„Būtina skatinti jį taikyti ir pasauliniu lygiu“, – ragina p. Ries.

Lietuvoje tariamasi su verslu

Šį preliminarų susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. 2019-ųjų sausį jį svarstys EP Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetas.

Lietuvos aplinkos ministerija informuoja sukvietusi susitikimą su karštaisiais gėrimais išsinešti prekiaujančių įstaigų atstovais, kuriame aptarta, kaip mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Verslo atstovai pasidalijo savo patirtimi ir galimomis vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo iniciatyvomis.

Šiemet buvo sukurta plataus atgarsio sulaukusi socialinė reklama, raginanti vienkartinius puodelius keisti daugkartiniais. Šiuo metu vienkartiniai karštų gėrimų puodeliai daugumoje pasaulio šalių nėra perdirbami ir trūnija sąvartynuose, nes jų sudėtyje, be popieriaus, yra apie 5% plastiko.

Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija numato, kad iki 2030 m. visos ES rinkai tiekiamos plastiko pakuotės turės būti arba tinkamos pakartotinai naudoti, arba perdirbtos ekonomiškai efektyviais būdais, o daugiau kaip pusė Europoje susidarančių plastiko atliekų – perdirbamos.

Ateityje planuojama plėsti ir gerinti plastikų antrinį perdirbimą, geriau projektuoti produktus, mažinti taršą mikroplastikais ir kovoti su jūrų šiukšlinimu.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pagal duomenų mainus gamintojai – antri Europoje Premium

Lietuvos gamybininkai pagal duomenų mainus tarp tiekėjų yra antri Europoje. Pirmoje vietoje – vokiečiai.

Pramonė
08:58
„Homanit“ tikslina investicijų dydį: per 5 m. bus investuota 100 mln. Eur 23

Vakar pranešusi apie medžio plaušo plokščių gamyklos statybą Vilniaus rajone, šiandien investuotoja...

Pramonė
2019.01.23
Kauno baldžiai kurs robotų sistemas Premium

UAB „Industrial Robotics Company“ (IRC) gavo apie 2 mln. Eur ES paramą įgyvendinti projektui, pagal kurį bus...

Pramonė
2019.01.23
Pramonės 2018 m. rezultatas: 5,1% augimas iki 22,6 mlrd. Eur 1

2018 m. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 22,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m.,...

Pramonė
2019.01.23
Dar nestreikuoja, bet miško tvarkytojų kantrybė senka Premium 3

Konkurencija dėl miško ruošos darbų su privačiais savininkais privertė Valstybinės miškų urėdijos (VMU)...

Pramonė
2019.01.22
Gamintojai Baltarusijoje kyla prieš prekiautojus: tai grėsmė nepriklausomybei 6

Didelė Baltarusijos priklausomybė nuo užsienio kapitalo prekybos tinklų kelia pavojų ekonominei šalies...

Pramonė
2019.01.22
„Biok laboratorija“ derins eksporto plėtrą ir lyderystę Lietuvoje Premium 2

Per 2018 m. eksportą išauginusi 37%, per šiuos metus kosmetikos gamybos bendrovė „BIOK laboratorija“ planuoja...

Pramonė
2019.01.22
Automobilių pramonėje sumaištis: kaip išlošia tiekėjai Premium

Dešimtmetį klestėję Europos automobilių gamintojai susiduria su sunkumais, kurie kelia grėsmę viso sektoriaus...

Pramonė
2019.01.22
Nerimo yra, bet yra ir vilties 3

Nors pasaulinėje ekonomikoje pamažu ima ryškėti nerimo sūkuriai, susiję su prekybos karais, lėtėjančiu ūkio...

Pramonė
2019.01.22
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 2

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Technologijos
2019.01.20
Rusų deimantų magnatė „Alrosa“ kelia koją į Zimbabvę 4

Didžiausia pasaulio deimantų išgavėja – Rusijos kompanija „Alrosa“, jau veikianti Angoloje bei Bostvanoje,...

Pramonė
2019.01.20
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 6

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 2

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 14

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis per 20 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 12

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau