Politikams yra ko pasimokyti iš verslo

Besibaigiantys metai pasižymėjo investicijų gausa, į šalį atėjo garsių pasaulinių kompanijų. Mūsų pramonės įmonės didino eksporto apimtį, ieškojo naujų rinkų ir sėkmingai jose kūrėsi. Matėme ir bendrovių plėtros proveržį – dauguma įmonių vykdė ambicingus investicijų planus, diegė naujausias technologijas, kūrė naujas darbo vietas, dirbo pelningai, didino atlyginimus darbuotojams ir t. t. Per devynis šių metų mėnesius šalies įmonės gavo beveik 65 mlrd. Eur pajamų, o jų ikimokestinis pelnas siekė 4,6 mlrd. Eur. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pajamos padidėjo 11,9%, pelnas – 5%.

Investicijų gausa jau beveik tradiciškai stebino Lietuvos baldžiai. Į baldų gamybos sektorių įžengė Gedimino Žiemelio kontroliuojama AB „ŽIA Valda“, pritraukusi į akcininkus Remigijų Milašių, manekenų gamybos UAB IDW savininką. Apie investicijas anksčiau yra pranešusios kitos baldų įmonės: Vakarų medienos grupė, „IKEA Industry Lietuva“, koncernas SBA, „Freda“, „IMG Group“ ir kitos. Šiemet sąrašą papildė „Vilniaus baldai“, pasirašę ilgalaikę sutartį su IKEA. Per artimiausius 3 metus į naują gamyklą netoli Vilniaus ruošiamasi investuoti apie 50 mln. Eur, o gamybos pajėgumą išauginti dvigubai.

Metų viduryje svarbiomis naujienomis dalijosi ir langų gamintojai – oficialiai pradėjo veikti daniško kapitalo UAB „Dovista“, pretenduojanti tapti viena didžiausių investuotojų. O JAV gamintoja „Intus Windows“, tiksliau – išeivių iš Lietuvos įkurta įmonė, paskelbė apie planus Šiaulių LEZ pastatyti fabriką ir įdarbinti iki 600 darbuotojų.

Šalies LEZ turi ir daugiau šiais metais sukauptų naujienų. Kone svarbiausia jų – gamyklos statybų pradžią Kauno LEZ paskelbė technologijų kompanija „Continental“. Ji tapo pavyzdžiu ir kitiems investuotojams į automobilių pramonės sektorių. Per 5 metus „Continental“ į naują elektronikos komponentų gamybos padalinį Lietuvoje planuoja investuoti 95 mln. Eur ir sukurti apie 1.000 naujų darbo vietų.

Kauno LEZ šie metai buvo ypač sėkmingi – jos teritorijoje gamyklą jau atidarė „Hellos“ koncernas, ketinantis iš viso investuoti iki 30 mln. Eur ir sukurti apie 250 darbo vietų, kyla „Hollister“ – 50 mln. Eur ir 300 darbo vietų – gamyklos pastatas. Kauno LEZ statomas specializuotų baldų ir interjero sprendimų fabrikas „Fitsout“ turėtų pradėti veikti jau netrukus, o 2022 m., kaip planuojama, fabrike dirbs 800 žmonių, investicijos sieks beveik 20 mln. Eur.

Nors Kaunas ir toliau vadinamas Lietuvos pramonės varikliu, galima džiaugtis ne tik rekordinės apimties investicijomis gamybos sektoriuje: skaičiuojamas vis augančių investicijų srautas ir naujos sukuriamos darbo vietos technologijų, paslaugų centrų sektoriuose. Pavyzdžiui, regiono talentų pasiūla leido prisivilioti „Tonbo Imaging“, kursiančią mokslinių tyrimų centrą.

Šiemet išryškėjo ir keletas naujų tendencijų – gamybininkai patys ėmė kurti automatizavimo sprendimus, nes dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos išaugo šių sistemų poreikis ir tarptautinės kompanijos sunkiai jį patenkina. Tai parodė ir ES priemonės „Pramonės skaitmeninimas LT“ kvietimas, kuriam pateikta 120 paraiškų, įmonės užsibrėžusios įgyvendinti 180 mln. Eur vertės projektų. UAB „Scandia Steel Baltic“, beje, šiemet patekusi į „Verslo žinių“ pramonės lyderių dešimtuką, gamybai automatizuoti pasirinko UAB „Proftools“. Ši Vilniaus įmonė persiorientavo iš metalo apdirbėjų, jos sprendimai jau integruoti 11-oje skirtingų pramonės šakų. Tokios veiklos perspektyvą įžvelgia ir kiti gamintojai.

Minėti pramonės sektoriaus laimėjimai – tik dalis bendrų šalies ūkio pasiekimų. Visa tai rodo, kad Lietuvos ūkis – dinamiškas, kad jame dirba kūrybingi ir darbštūs žmonės, sėkmingai kuriantys Lietuvos ateitį.

VŽ mano, kad tokie pozityvūs kuriamojo prado pavyzdžiai, dominuojantys verslo pasaulyje, turėtų paskatinti šalies politikus mažiau kapstytis praeityje, nebeieškoti pirmtakų „nuodėmių“, nebekeliauti niekur nevedančiu keliu, o pradėti efektyviai ir produktyviai dirbti. Kas kuria vertę, tas sukuria visuotinį gėrį.