Paskutinį kartą eksportuojančia šalimi Lietuva buvo 2013 m. birželį

Trijų Baltijos valstybių užsienio prekyba auga, tačiau jos išlieka valstybėmis – importuotojomis. 2018 m. III ketvirtį Lietuvoje tarptautinis prekybos balansas buvo neigiamas ir siekė -0,28 mlrd. Eur. Tai rodo naujausi „Bloomberg“ duomenys, kuriais dalinasi Kauno technologijos universitetas.

Iš Baltijos šalių Lietuvoje tarptautinės prekybos apimtis yra didžiausia - 4,8 mlrd. Eur, Estijoje siekia 2,56 mlrd. Eur, Latvijoje 2,41 mlrd. Eur. Didžiausias metinis užsienio prekybos augimas užfiksuotas Estijoje, jis siekė 10,67%, mažiausias – Lietuvoje, 2,13%. Latvijoje tarptautinė prekyba per metus ūgtelėjo 5,13%.

Nepaisant augimo, Baltijos valstybių tarptautinės prekybos balansai yra neigiami. 2018 m. III ketvirtį Lietuvoje tarptautinis prekybos balansas buvo -0,28 mlrd. Eur, Latvijoje -0,35 mlrd. Eur, Estijoje -0,08 mlrd. Eur. 2017 m. Lietuva daugiausiai eksportavo į Latviją, Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją, Estiją, Jungtinės Amerikos Valstijas. Daugiausia importavo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos.

„Neigiamas balansas rodo, kad vidaus vartojimas trumpuoju, 1-3 metų laikotarpiu, yra žymiai padidėjęs. Priežastys – staigus atlyginimų kilimas, viršijantis darbo našumo augimą, bei bendras teigiamas ekonomikos augimo fonas. Tuo tarpu eksportas taip greit neauga dėl gamybos inercijos, gamybinių pajėgumų išnaudojimo, darbo jėgos trūkumo. Ilguoju laikotarpiu tokia situacija lemia augančią infliaciją, kuri mažina gyventojų perkamąją galią, o tuo pačiu ir vartojimą“, – teigia Benjaminas Žemaitis, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.

Vokietijos, kaip valstybės - eksportuotojos pavyzdys, anot jo, rodo, kad šalys, turinčios išplėtotą gamybą, o tuo pačiu ir stiprų eksportą, yra nepažeidžiamos ir užtikrina tvarią ekonomikos ir visuomenės raidą. Asociacijos vadovo nuomone, pakeisti tarptautinės prekybos balansą Lietuvoje galima tik nuosekliai skatinant eksportą ir eksportuojančias įmones finansinėmis bei organizacinėmis priemonėmis ir dėmesiu.

„Analizuojant istorinius užsienio prekybos duomenis nuo Baltijos šalių įstojimo į Europos Sąjungą, galima konstatuoti, kad Lietuva ir Estija buvo pasiekusios perteklinį tarptautinį mokėjimų balansą, kai eksportas viršijo importą, tačiau Latvija visą laiką buvo labiau importuotoja negu eksportuotoja. Lietuvos eksporto apimtys viršijo importą 2013 m. birželį, Estija prekių ir paslaugų eksportavo daugiau nei įvežė 2010 m. vasario mėnesį“, – pranešime spaudai cituojama Aura Drakšaitė, KTU docentė.

Rašyti komentarą