Verslui pasiūlys didesnį garantijų spektrą

Publikuota: 2018-12-19
Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras.@TX Tekstas with indent:Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras.@TX Tekstas with indent:Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektui, kuriame siūloma didesnė verslui teikiamų garantijų įvairovė. Projektą rengusios Ūkio ministerijos teigimu, jos verslui turėtų suteikti daugiau finansavimo šaltinių ir padėti spręsti apyvartinių lėšų trūkumo problemas.

Vienas įstatymo projekte numatytų siūlymų – leisti kredituojančiam eksportuotojui atgauti dalį negauto atlygio pagal atidėtą mokėjimą už suteiktas paslaugas.

Pagal dabartinį reglamentavimą užtikrinimas suteikiamas eksportuojant prekes, tačiau ne paslaugas.

„Naujos garantijos eliminuotų vieną svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria šalies verslas. Paslaugų eksporto augimui didele kliūtimi išlieka rizikos, su kuriomis įmonės susiduria ne Europos Sąjungos (ES) valstybėse, pvz., Kinijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir kitose šalies verslui svarbiose rinkose. Analogiškos kredito garantijos, orientuotos į prekių eksportą, yra populiarios, todėl tikimės, kad nauja priemonė paskatins ieškoti naujų partnerių rizikingose rinkose ir paslaugų tiekėjų“, – pranešime spaudai cituojamas Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras.

Ūkio ministerija (ŪM) tikisi, kad tai leis šalies verslui, ieškančiam ir pradedančiam bendradarbiauti su naujais ne ES veikiančiais verslo partneriais, sumažinti riziką, susijusią su klientų nemokumu ir apyvartinių lėšų trūkumu.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ŪM teigia, kad tokių garantijų suteikimas skatintų, pvz., IT sektoriuje veikiančių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių startuolių plėtrą.

ŪM nurodo, kad 2017 m. paslaugų eksporto vertė sudarė 8,4 mlrd. Eur, iš jų paslaugų eksportas į trečiąsias šalis siekė 2,17 mlrd. Eur. Praėjusiais metais 5,8% eksportuotų paslaugų buvo susiję su IT technologijomis.

Dar vienas įstatymo projekte numatytas siūlymas – atsisakyti šiuo metu galiojančio reikalavimo, kad „Invega“ gali teikti finansinės nuomos (lizingo) garantijas tik naujai gamybos įrangai ar įrenginiams ir papildomai įtraukti galimybę garantuoti ir už naudotą įrangą.

„Smulkiųjų ir vidutinių gamybos įmonių plėtrą labiausia varžo dažnai nepagrįsta baimė prisiimti finansinius įsipareigojimus įsigyjant gamybai reikalingą įrangą. Taigi nauja priemonė paskatins plėtrą ir technologinį atsinaujinimą, kuriam dažnai yra pakankama naudota, geros kokybės įranga“, – aiškina p. Sinkevičius.

Taip pat numatoma teikti garantijas už obligacijų įsigijimo sandorius, kurios turėtų padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui už įmonės išleistus skolos vertybinius popierius įgyti lėšų, reikalingų investicijoms finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti.

Anot ŪM, pastaruoju metu vis daugiau įmonių vadovų domisi alternatyvomis bankų kreditams – galimybėmis skolintis leidžiant obligacijas. Aiškinamajame rašte ji nurodo, kad tokios garantijos suaktyvintų smulkaus ir vidutinio verslo subjektų skolinimosi rinką ir planuoja, kad 2019 – 2021 m. laikotarpiu gali būti suteikta apie 100 tokių garantijų už 20 mln. Eur sumą.

Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas tvirtinti Seimui. Parlamentui priėmus įstatymą šias priemones teiktų „Invega“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 2

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Technologijos
2019.01.20
Rusų deimantų magnatė „Alrosa“ kelia koją į Zimbabvę 4

Didžiausia pasaulio deimantų išgavėja – Rusijos kompanija „Alrosa“, jau veikianti Angoloje bei Bostvanoje,...

Pramonė
2019.01.20
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 6

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 1

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 14

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 11

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 5

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau