Verslui pasiūlys didesnį garantijų spektrą

Vienas įstatymo projekte numatytų siūlymų – leisti kredituojančiam eksportuotojui atgauti dalį negauto atlygio pagal atidėtą mokėjimą už suteiktas paslaugas.

Pagal dabartinį reglamentavimą užtikrinimas suteikiamas eksportuojant prekes, tačiau ne paslaugas.

„Naujos garantijos eliminuotų vieną svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria šalies verslas. Paslaugų eksporto augimui didele kliūtimi išlieka rizikos, su kuriomis įmonės susiduria ne Europos Sąjungos (ES) valstybėse, pvz., Kinijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir kitose šalies verslui svarbiose rinkose. Analogiškos kredito garantijos, orientuotos į prekių eksportą, yra populiarios, todėl tikimės, kad nauja priemonė paskatins ieškoti naujų partnerių rizikingose rinkose ir paslaugų tiekėjų“, – pranešime spaudai cituojamas Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras.

Ūkio ministerija (ŪM) tikisi, kad tai leis šalies verslui, ieškančiam ir pradedančiam bendradarbiauti su naujais ne ES veikiančiais verslo partneriais, sumažinti riziką, susijusią su klientų nemokumu ir apyvartinių lėšų trūkumu.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ŪM teigia, kad tokių garantijų suteikimas skatintų, pvz., IT sektoriuje veikiančių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių startuolių plėtrą.

ŪM nurodo, kad 2017 m. paslaugų eksporto vertė sudarė 8,4 mlrd. Eur, iš jų paslaugų eksportas į trečiąsias šalis siekė 2,17 mlrd. Eur. Praėjusiais metais 5,8% eksportuotų paslaugų buvo susiję su IT technologijomis.

Dar vienas įstatymo projekte numatytas siūlymas – atsisakyti šiuo metu galiojančio reikalavimo, kad „Invega“ gali teikti finansinės nuomos (lizingo) garantijas tik naujai gamybos įrangai ar įrenginiams ir papildomai įtraukti galimybę garantuoti ir už naudotą įrangą.

„Smulkiųjų ir vidutinių gamybos įmonių plėtrą labiausia varžo dažnai nepagrįsta baimė prisiimti finansinius įsipareigojimus įsigyjant gamybai reikalingą įrangą. Taigi nauja priemonė paskatins plėtrą ir technologinį atsinaujinimą, kuriam dažnai yra pakankama naudota, geros kokybės įranga“, – aiškina p. Sinkevičius.

Taip pat numatoma teikti garantijas už obligacijų įsigijimo sandorius, kurios turėtų padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui už įmonės išleistus skolos vertybinius popierius įgyti lėšų, reikalingų investicijoms finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti.

Anot ŪM, pastaruoju metu vis daugiau įmonių vadovų domisi alternatyvomis bankų kreditams – galimybėmis skolintis leidžiant obligacijas. Aiškinamajame rašte ji nurodo, kad tokios garantijos suaktyvintų smulkaus ir vidutinio verslo subjektų skolinimosi rinką ir planuoja, kad 2019 – 2021 m. laikotarpiu gali būti suteikta apie 100 tokių garantijų už 20 mln. Eur sumą.

Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas tvirtinti Seimui. Parlamentui priėmus įstatymą šias priemones teiktų „Invega“.