Susitarta dėl plastiko gaminių draudimo: filtrų gamintojai privalės surinkti nuorūkas

Nuo 2021 m. ES nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireninio putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Į šį sąrašą pateko ir okso-degraduojančio plastiko gaminiai.

„ES valstybės taip pat turės imtis būtinų priemonių, kad sumažintų likusių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą. EP ir Taryba sutarė įpareigoti valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90% plastikinės taros, taip pat iki 2025-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 25% plastikinės taros, o iki 2030-ųjų pasiekti 30 % perdirbimo lygį.“, – rašoma Europos parlamento pranešime spaudai.

Ant drėgnų bei sanitarinių servetėlių, cigarečių su plastikiniais filtrais ir plastikinių puodelių pakuočių bus privalu informuoti, jog netinkamai išmesti šie daiktai žaloja aplinką dėl juose esančio plastiko.

Atsiras nuorūkų surinkimas

Cigarečių filtrų gamintojai bus įpareigoti išlaidas nuorūkų surinkimo sistemoms diegti. Lietuvoje, Lentvarryje veikia acetatinių ir popierinių filtrų gamybos UAB „Nemuno banga“, kurios bendra apyvarta pernai augo 45%, iki 56,7 mln. Eur, grynasis pelnas – 90%, iki 9,9 mln. Eur.

Cigarečių filtrai yra antra pagal paplitimą plastiko šiukšlė ES. Analogiška atsakomybė bus taikoma plastikinių žvejybos reikmenų gamintojams.

„Po penkerių metų, kai šios taisyklės įsigalios, plastiko buteliai bus parduodami tik su pritvirtintais prie butelio kamšteliais“, –

apie susitarimą, remdamasis trečiadienį paskelbtu ES pirmininkaujančios Austrijos vyriausybės pranešimu, informuoja portalas „dw.com“.

„Tai didelis žingsnis kovojant su aplinkos užterštumu plastiku“, – pabrėžia Elisabetha Kostinger, Austrijos tvarios plėtros ir turizmo ministrė.

Spalio pabaigoje už atitinkamus draudimus balsavo Europos parlamentas.

Frederique Ries, Europos parlamento pranešėja (ALDE, Belgija) pažymi, jog piliečiai iš ES tikisi plataus užmojo direktyvos, kuri įpareigotų iš esmės sumažinti vienkartinių plastikų naudojimą.

Skaičiuojama, kad pasiektas susitarimas leis iki 2030 metų sumažinti žalą aplinkai 22 mlrd. Eur, o Europa turės teisinį modelį apsiginti nuo šiukšlių.

„Būtina skatinti jį taikyti ir pasauliniu lygiu“, – ragina p. Ries.

Lietuvoje tariamasi su verslu

Šį preliminarų susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. 2019-ųjų sausį jį svarstys EP Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetas.

Lietuvos aplinkos ministerija informuoja sukvietusi susitikimą su karštaisiais gėrimais išsinešti prekiaujančių įstaigų atstovais, kuriame aptarta, kaip mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Verslo atstovai pasidalijo savo patirtimi ir galimomis vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo iniciatyvomis.

Šiemet buvo sukurta plataus atgarsio sulaukusi socialinė reklama, raginanti vienkartinius puodelius keisti daugkartiniais. Šiuo metu vienkartiniai karštų gėrimų puodeliai daugumoje pasaulio šalių nėra perdirbami ir trūnija sąvartynuose, nes jų sudėtyje, be popieriaus, yra apie 5% plastiko.

Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija numato, kad iki 2030 m. visos ES rinkai tiekiamos plastiko pakuotės turės būti arba tinkamos pakartotinai naudoti, arba perdirbtos ekonomiškai efektyviais būdais, o daugiau kaip pusė Europoje susidarančių plastiko atliekų – perdirbamos.

Ateityje planuojama plėsti ir gerinti plastikų antrinį perdirbimą, geriau projektuoti produktus, mažinti taršą mikroplastikais ir kovoti su jūros šiukšlinimu.