Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai

Reklama publikuota: 2018-12-11
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.
svg svg
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirbantis jau 48 m. – ne tik matė, bet ir dalyvavo bendrovės kūrime, jos virsme iš tarybinės taršios gamyklos į tarptautinius standartus atitinkančią ir pasaulio rinkose produkciją sėkmingai parduodančią bendrovę.

Kokius pagrindinius bendrovės vystymosi etapus išskirtumėte?

Įdomus pats gamyklos atsiradimas. Po karo daug kas badavo, reikėjo žemės ūkį aprūpinti trąšomis, kad didėtų derlingumas. Tuo metu vienintelis trąšų – superfosfato – fabrikėlis veikė Klaipėdoje, beveik pačiame centre, šalia Kartono fabriko, ir baisiai teršė miestą. Todėl apie 1956 m. buvo nuspręsta pastatyti tiems laikams šiuolaikinį trąšų fabriką. Vietai parinkti sudarė 4 žmonių komisiją, kuri rekordiškai, per 2 savaites, išanalizavo 4 preliminarias vietas, o pasirinkta buvo šalia Kėdainių – Lietuvos centre, šalia pagrindinių kelių ir geležinkelių. Tuo laiku labai trūko darbo vietų, didelė dalis gyventojų dar gyveno kaimuose ir norėjo pabėgti iš kolūkių, todėl gamyklos statybų labai laukta – tai dar pats puikiai prisimenu, nes mokiausi vidurinėje mokykloje ir tikėjausi dirbti naujoje gamykloje. Todėl, atitinkamai, pasirinkau studijuoti chemijos pramonės arba statybinių medžiagų procesus ir aparatus, tapau mechaniku.

nuotrauka::1 right

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Deja, 1963 m. paleidus gamyklą visi išsigando – Kėdainiai buvo uždūmyti, šalia fabriko nudžiūvo miškas. Beje, nuo tų laikų chemijos pramonę ir lydi neigiamas šleifas, kad tai tarši ir kenksminga gamyba, nors šiandien, pvz., „Lifosa“ – viena iš švariausių tokio tipo gamyklų pasaulyje.

Teko gamyklą rekonstruoti – tai tartum antrasis jos veiklos etapas, kuris prasidėjo 1975 m., o baigtas prieš pertvarką, 1988 m. Ir tai buvo pačiu laiku, nes prasidėjo žaliųjų protestai prieš Ignalinos atominę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrines, Mažeikių naftos perdirbimo ir Jonavos azotinių trąšų gamyklas, kliuvo ir mūsų gamyklai. Tačiau atvykusiems žaliesiems teliko nustebti, kokia ji tuo metu jau buvo moderni ir švari.

Prasidėjus privatizacijai „Lifosa“ buvo viena iš pirmųjų tarp didžiųjų veikiančių įmonių, kuri buvo nupirkta. Gamyklai pasisekė – pagrindinis akcininkas buvo Danas Tvarijonavičius, geras akcininkas, kuris turėjo viziją – gaminti 1 mln. t trąšų per metus, nes tik tuomet įmonė galės dirbti pelningai (tuo metu gaminome apie 300.000 t). Buvo pritraukti dideli pasauliniai investuotojai, gamykla rekonstruota ir tą milijoną pagaminome bei su naujaisiais investuotojai dar labiau padidinome eksportą.

Ar trąšų gamintojai patiria sezoniškumus kaip žemdirbiai, su kuriais esate glaudžiai susiję?

Mūsų versle įmonės vidutiniškai 2 metus dirba žemiau savikainos, o 5 metus – pelningai. Atrodo, tuos porą metų geriau visai nedirbti ir negaminti produkcijos, bet toks sprendimas būtų klaidingas, nes, pirmiausia, prarastum klientus ir rinkas, išsibėgiotų specialistai, o taip pat sudėtinga technologiškai stabdyti ir vėl paleisti tokią gamyklą.

Beje, paskutinės krizės metu nuostolingai teko dirbti net 4 metus, o kreditus reikėjo grąžinti. Bankai kaip visuomet: kai dirbi gerai ir pinigų uždirbi, – siūlo kreditus, o kai susiduri su problemomis ir pinigų reikia, – jų nesulauksi. Išgelbėjo naujas akcininkas „EuroChem Group“ ir ką tik išleistas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kuriuo pasinaudojome pirmieji ir restruktūrizavome skolas. Su kreditoriumi buvo sutarta skolas grąžinti per 4 metus, bet pavyko du kartus greičiau – per 2 metus. Ir nuo to laiko, kaip sakoma pasakoje: ilgai ir laimingai gyvename. Iš tiesų, šiandien „Lifosa“ viena moderniausių trąšų gamyklų pasaulyje.

Per pastaruosius porą metų atidarėte du naujus tirpiųjų kristalinių trąšų gamybos cechus, paskutinįjį – praėjusį spalį. Kas diktuoja sąlygas plėtrai: žemdirbiai ar jūs inicijuojate naujoves?

Pirmiausia – atidžiai stebime pasaulines tendencijas, konkurentus ir stengiamės aplenkti žemdirbystės technologijas. Iki šiol pataikydavome ant tendencijų bangos ir pagamindavome gerą produktą, kuris įtikdavo pirkėjams. Štai pernai naujame ceche pradėtas gaminti tirpias monoamonio fosfato trąšas jau eksportuojame į 29 šalis. Beje, Lietuvoje parduodame tik apie 2–3% visos produkcijos, todėl mums svarbi pasaulio rinka.

Mūsų gaminamos tirpiosios trąšos yra brangesnės, bet jas augalai žymiai geriau įsisavina per lapus, jos patenka ten, kur reikia. Beje, tarybiniais laikais mokslininkai teigė, kad tik 25% pagamintų trąšų buvo panaudojama pagal paskirtį, o kitomis teršdavo aplinką.

nuotrauka::3 right

Per kiek laiko planuojamas investicijų atsiperkamumas?

Mūsų investicijos turėtų atsipirkti per 4–5 m., nes naujos technologijos leidžia dirbti racionaliai, gaminti pigiau, nei senas technologijas naudojantys konkurentai. Tiesa, pavyzdžiui, per paskutiniąją krizę, prieš 10 m., trąšų kainos vos per mėnesį krito iki 3 kartų, o žaliavų kaina, kuri produkcijos savikainoje sudaro 75–80%, nesikeičia. Net ir per 7 m. susigrąžinti investicijas – geras rezultatas.

Savo veiklą ir investicijų programą planuojame 5 metams, bet kasmet peržiūrime, atsižvelgiame į besikeičiančias aplinkybes. Artimiausiai metais planuojame pradėti gaminti trąšas su siera, nes jų poreikis auga. Paradoksalu, bet dėl to, kad mažiau deginama iškastinio kuro ir į aplinką išskiriama mažiau sieros junginių, tiek sumažėjo sieros atmosferoje, kad jos jau trūksta augalams. O siera yra vienas iš keturių svarbiausių elementų dirvoje, reikalingų augalui vystytis.

Planuose – ir kompleksinių NPK trąšų (N – azotas, P – fosforas, K – kalis, red. pastaba) gamyba. Dabar gaminame tik dviejų komponentų – NP.

Pasakojote, kad nusprendus statyti gamyklą aplinkiniai gyventojai su ja siejo daug vilčių kaip darbdaviu. Ar šiandien didžiausias Kėdainių darbdavys „Lifosa“ dalyvauja bendruomeniniame regiono gyvenime?

Pastaraisiais metais didžiausia 17 mln. litų parama buvo skirta pastatyti daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą „Kėdainių arena“, kuris pradėjo veikti 2013 m. Viskas buvo padaryta per metus nuo nulio iki rankšluosčių – tai buvo „Lifosos“ dovana miestui.

Mes ilgą laiką laikomės vienodos politikos remdami bendruomenꠖ anksčiau skirdavome 1 mln. litų, o dabar – atitinkamą sumą eurais. Teikiame paramą Kėdainių rajono savivaldybės ir jos įstaigų įgyvendinamiems projektams: sveikatos apsaugai, vaikų ir jaunimo sporto klubams, regiono plėtros programoms.

Remiame dar 2006 m. susikūrusį klubą „Lifosietis“, kuriame yra apie 130 buvusių gamyklos darbuotojų, joje išdirbusių 25 ir daugiau metų.

nuotrauka::2 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė Premium

Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europoje – esame 5 vietoje. Reaguojant į kylančias maisto...

Pramonė
05:45
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 7

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Seimas leido prie buitinių priskirti nuotekas, susidarančias naudojant vandenį verslo darbuotojų poreikiams

Nuo šių metų gegužės griežtinamas nuotekų su pavojingais teršalais išleidimas į aplinką. Seimas priėmė tai...

Pramonė
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 1

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Hella“ ir „Continental“ nekeičia planų Lietuvoje

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios Vokietijos automobilių komponentų gamintojos „Hella“ ir...

Pramonė
2022.03.31
Premjerė: Klaipėdos SkGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims 12

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų...

Pramonė
2022.03.31
„Gren“ įsigijo „Energia Verde“ Latvijoje

Baltijos šalyse šilumos energiją gaminanti bendrovė „Gren“ užbaigė įsigijimo sandorį, pagal kurį iš „BaltCap...

Rinkos
2022.03.31
EIB skolina 43 mln. Eur Vilniaus šilumos tinklų modernizavimui

Europos investicijų bankas (EIB) bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skolina iki 43 mln. Eur. Bankas ir...

Pramonė
2022.03.31
Vyriausybė balandį planuoja siūlymus dėl vėjo ir saulės parkų sausumoje plėtros 2

Ingrida Šimonytė, ministrė pirmininkė, teigia, jog atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra yra vienas...

Pramonė
2022.03.31
G. Nausėda: elektros tinklus nuo Rusijos turime atjungti nelaukiant 2025 m. 1

Lietuva nuo elektros tinklų su Rusija turi atsijungti kuo greičiau, nelaukiant 2025 metų, kai bus baigtas...

Pramonė
2022.03.31
„Gazprom“ įmonių biuruose Vokietijoje atliktos kratos

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“...

Rinkos
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku