Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai

Publikuota: 2018-12-11
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirbantis jau 48 m. – ne tik matė, bet ir dalyvavo bendrovės kūrime, jos virsme iš tarybinės taršios gamyklos į tarptautinius standartus atitinkančią ir pasaulio rinkose produkciją sėkmingai parduodančią bendrovę.

Kokius pagrindinius bendrovės vystymosi etapus išskirtumėte?

Įdomus pats gamyklos atsiradimas. Po karo daug kas badavo, reikėjo žemės ūkį aprūpinti trąšomis, kad didėtų derlingumas. Tuo metu vienintelis trąšų – superfosfato – fabrikėlis veikė Klaipėdoje, beveik pačiame centre, šalia Kartono fabriko, ir baisiai teršė miestą. Todėl apie 1956 m. buvo nuspręsta pastatyti tiems laikams šiuolaikinį trąšų fabriką. Vietai parinkti sudarė 4 žmonių komisiją, kuri rekordiškai, per 2 savaites, išanalizavo 4 preliminarias vietas, o pasirinkta buvo šalia Kėdainių – Lietuvos centre, šalia pagrindinių kelių ir geležinkelių. Tuo laiku labai trūko darbo vietų, didelė dalis gyventojų dar gyveno kaimuose ir norėjo pabėgti iš kolūkių, todėl gamyklos statybų labai laukta – tai dar pats puikiai prisimenu, nes mokiausi vidurinėje mokykloje ir tikėjausi dirbti naujoje gamykloje. Todėl, atitinkamai, pasirinkau studijuoti chemijos pramonės arba statybinių medžiagų procesus ir aparatus, tapau mechaniku.

nuotrauka::1 right

Deja, 1963 m. paleidus gamyklą visi išsigando – Kėdainiai buvo uždūmyti, šalia fabriko nudžiūvo miškas. Beje, nuo tų laikų chemijos pramonę ir lydi neigiamas šleifas, kad tai tarši ir kenksminga gamyba, nors šiandien, pvz., „Lifosa“ – viena iš švariausių tokio tipo gamyklų pasaulyje.

Teko gamyklą rekonstruoti – tai tartum antrasis jos veiklos etapas, kuris prasidėjo 1975 m., o baigtas prieš pertvarką, 1988 m. Ir tai buvo pačiu laiku, nes prasidėjo žaliųjų protestai prieš Ignalinos atominę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrines, Mažeikių naftos perdirbimo ir Jonavos azotinių trąšų gamyklas, kliuvo ir mūsų gamyklai. Tačiau atvykusiems žaliesiems teliko nustebti, kokia ji tuo metu jau buvo moderni ir švari.

Prasidėjus privatizacijai „Lifosa“ buvo viena iš pirmųjų tarp didžiųjų veikiančių įmonių, kuri buvo nupirkta. Gamyklai pasisekė – pagrindinis akcininkas buvo Danas Tvarijonavičius, geras akcininkas, kuris turėjo viziją – gaminti 1 mln. t trąšų per metus, nes tik tuomet įmonė galės dirbti pelningai (tuo metu gaminome apie 300.000 t). Buvo pritraukti dideli pasauliniai investuotojai, gamykla rekonstruota ir tą milijoną pagaminome bei su naujaisiais investuotojai dar labiau padidinome eksportą.

Ar trąšų gamintojai patiria sezoniškumus kaip žemdirbiai, su kuriais esate glaudžiai susiję?

Mūsų versle įmonės vidutiniškai 2 metus dirba žemiau savikainos, o 5 metus – pelningai. Atrodo, tuos porą metų geriau visai nedirbti ir negaminti produkcijos, bet toks sprendimas būtų klaidingas, nes, pirmiausia, prarastum klientus ir rinkas, išsibėgiotų specialistai, o taip pat sudėtinga technologiškai stabdyti ir vėl paleisti tokią gamyklą.

Beje, paskutinės krizės metu nuostolingai teko dirbti net 4 metus, o kreditus reikėjo grąžinti. Bankai kaip visuomet: kai dirbi gerai ir pinigų uždirbi, – siūlo kreditus, o kai susiduri su problemomis ir pinigų reikia, – jų nesulauksi. Išgelbėjo naujas akcininkas „EuroChem Group“ ir ką tik išleistas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kuriuo pasinaudojome pirmieji ir restruktūrizavome skolas. Su kreditoriumi buvo sutarta skolas grąžinti per 4 metus, bet pavyko du kartus greičiau – per 2 metus. Ir nuo to laiko, kaip sakoma pasakoje: ilgai ir laimingai gyvename. Iš tiesų, šiandien „Lifosa“ viena moderniausių trąšų gamyklų pasaulyje.

Per pastaruosius porą metų atidarėte du naujus tirpiųjų kristalinių trąšų gamybos cechus, paskutinįjį – praėjusį spalį. Kas diktuoja sąlygas plėtrai: žemdirbiai ar jūs inicijuojate naujoves?

Pirmiausia – atidžiai stebime pasaulines tendencijas, konkurentus ir stengiamės aplenkti žemdirbystės technologijas. Iki šiol pataikydavome ant tendencijų bangos ir pagamindavome gerą produktą, kuris įtikdavo pirkėjams. Štai pernai naujame ceche pradėtas gaminti tirpias monoamonio fosfato trąšas jau eksportuojame į 29 šalis. Beje, Lietuvoje parduodame tik apie 2–3% visos produkcijos, todėl mums svarbi pasaulio rinka.

Mūsų gaminamos tirpiosios trąšos yra brangesnės, bet jas augalai žymiai geriau įsisavina per lapus, jos patenka ten, kur reikia. Beje, tarybiniais laikais mokslininkai teigė, kad tik 25% pagamintų trąšų buvo panaudojama pagal paskirtį, o kitomis teršdavo aplinką.

nuotrauka::3 right

Per kiek laiko planuojamas investicijų atsiperkamumas?

Mūsų investicijos turėtų atsipirkti per 4–5 m., nes naujos technologijos leidžia dirbti racionaliai, gaminti pigiau, nei senas technologijas naudojantys konkurentai. Tiesa, pavyzdžiui, per paskutiniąją krizę, prieš 10 m., trąšų kainos vos per mėnesį krito iki 3 kartų, o žaliavų kaina, kuri produkcijos savikainoje sudaro 75–80%, nesikeičia. Net ir per 7 m. susigrąžinti investicijas – geras rezultatas.

Savo veiklą ir investicijų programą planuojame 5 metams, bet kasmet peržiūrime, atsižvelgiame į besikeičiančias aplinkybes. Artimiausiai metais planuojame pradėti gaminti trąšas su siera, nes jų poreikis auga. Paradoksalu, bet dėl to, kad mažiau deginama iškastinio kuro ir į aplinką išskiriama mažiau sieros junginių, tiek sumažėjo sieros atmosferoje, kad jos jau trūksta augalams. O siera yra vienas iš keturių svarbiausių elementų dirvoje, reikalingų augalui vystytis.

Planuose – ir kompleksinių NPK trąšų (N – azotas, P – fosforas, K – kalis, red. pastaba) gamyba. Dabar gaminame tik dviejų komponentų – NP.

Pasakojote, kad nusprendus statyti gamyklą aplinkiniai gyventojai su ja siejo daug vilčių kaip darbdaviu. Ar šiandien didžiausias Kėdainių darbdavys „Lifosa“ dalyvauja bendruomeniniame regiono gyvenime?

Pastaraisiais metais didžiausia 17 mln. litų parama buvo skirta pastatyti daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą „Kėdainių arena“, kuris pradėjo veikti 2013 m. Viskas buvo padaryta per metus nuo nulio iki rankšluosčių – tai buvo „Lifosos“ dovana miestui.

Mes ilgą laiką laikomės vienodos politikos remdami bendruomenꠖ anksčiau skirdavome 1 mln. litų, o dabar – atitinkamą sumą eurais. Teikiame paramą Kėdainių rajono savivaldybės ir jos įstaigų įgyvendinamiems projektams: sveikatos apsaugai, vaikų ir jaunimo sporto klubams, regiono plėtros programoms.

Remiame dar 2006 m. susikūrusį klubą „Lifosietis“, kuriame yra apie 130 buvusių gamyklos darbuotojų, joje išdirbusių 25 ir daugiau metų.

nuotrauka::2 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Eros pabaiga: parodos „CeBIT“ daugiau nebus 1

Į verslo bendruomenę daugiausia orientuota technologijų paroda „CeBIT“ po 33 metų stabdoma. Parodos, kasmet...

Technologijos
2018.12.31
Monako kapitalo įmonė planuoja kurti tyrimų bazę Lietuvoje Premium

Gegužę įsteigta Monako kapitalo įmonė UAB GRH LT Lietuvoje numato įkurti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės...

Pramonė
2018.12.31
Svarbiausi 2018 m. įvykiai pramonėje: investicijos, draudimai ir spartėjantis siekis skaitmeninti gamybą Premium

Metų pradžioje paskelbti „Siemens“ vadovų apklausos rezultatai nubrėžė tendenciją visiems šiems metams: kas...

Pramonė
2018.12.31
Plastiko gaminių draudimas: verslininkai Lietuvoje viliasi ilgesnio pereinamojo laikotarpio 1

Europos Sąjungos šalių ir Europos Parlamento atstovai suderino detales dėl vienkartinių plastiko gaminių...

Pramonė
2018.12.30
Traukinyje į Maskvą – verslo klasės vagonas 8

Traukinyje Kaliningradas–Maskva įrengtas verslo klasės vagonas, kuriame yra 6 kupė su sofomis–lovomis,...

Pramonė
2018.12.30
„Aksa“ pardavimus padidino penktadaliu

Gelžbetonio konstrukcijas gaminančios lietuviško kapitalo įmonės „Aksa“ pardavimo pajamos šiemet siekė 24,2...

Pramonė
2018.12.28
Kodėl baltarusiai iš Maskvos nori kompensacijos už naftą Premium

Rytoj, gruodžio 29-ąją, Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas susitiks Maskvoje ir bandys išspręsti...

Energetika
2018.12.28
Startuoja penktas ES priemonės „Naujos galimybės LT“ kvietimas 1

Penktadienį paskelbtas priemonės „Naujos galimybės LT“ kvietimas teikti paraiškas projektams finansuoti.

Pramonė
2018.12.28
Profesorius R. Rudzkis: krizė – už durų, Lietuva – ir vėl nepasiruošusi Premium 40

Artėjanti ekonominė krizė bus stipresnė nei ta, kuri pasaulį užklupo 2008 m., ir gali trukti kelerius metus,...

Verslo aplinka
2018.12.28
Vokietijos ekonomikai – prastesnės prognozės 4

Miuncheno ekonominių tyrimų institutas IFO pablogino Vokietijos BVP augimo prognozę artimiausiems dvejiems...

Pramonė
2018.12.28
C. Ghosnas lieka kalėjime, o G. Kellis ieško medikų pagalbos

Carlosas Ghosnas, „Renault-Nissan-Mitsubishi“ aljanso vadovas išlieka sulaikytas, o kartu su juo suimtas...

Transportas
2018.12.27
Klaipėda aplinkiniams regionams – ir donorė, ir varžovė  Premium

Patogi miesto geografinė padėtis, išvystyta infrastruktūra ir labiausiai Baltijos jūroje į rytus nutolęs...

Pramonė
2018.12.27
Politikams yra ko pasimokyti iš verslo 8

Skaičiuojant 2018-ųjų derlių, svariais laimėjimais gali drąsiai pasigirti šalies verslininkai, itin skalsius...

Pramonė
2018.12.27
Biotechnologijų „Froceth“: kuriame inovatyvius vaistus itin sunkioms ligoms gydyti Premium

Jaunų lietuvių mokslininkų įkurta biotechnologijų įmonė „Froceth“, gaminanti individualiai pritaikytus...

Technologijos
2018.12.27
Paskutinį kartą eksportuojančia šalimi Lietuva buvo 2013 m. birželį 10

Trijų Baltijos valstybių užsienio prekyba auga, tačiau jos išlieka valstybėmis – importuotojomis. 2018 m. III...

Pramonė
2018.12.26
Lietuvos įmonės gaminiai atguls į anglų lovas 3

Kitų metų pradžioje minkštus baldus ir čiužinius gaminanti UAB „Vilsofa“ ketina pasirašyti kontraktą su...

Pramonė
2018.12.24
Ruošiamasi žirginio sporto komplekso statyboms 2

Vilniaus rajono planuojamo statyti žirginio sporto komplekso vietoje šiuo metu vyksta parengiamieji darbai,...

Pramonė
2018.12.23
„MG Baltic“ už neskelbiamą sumą pardavė „Biofuture“ turtą 2

Verslininko Dariaus Mockaus valdomas vienas didžiausių šalyje koncernų „MG Baltic“ bankrutuojančios buvusios...

Pramonė
2018.12.21
Pramonės 11 mėnesių rezultatas: pajamos išaugo 4,7%

Per šių metų sausio–lapkričio mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 20,7 mlrd. Eur ir, palyginti su tuo...

Pramonė
2018.12.21
Aliuminio kainos smuko į 16 mėnesių žemumas 7

Aliuminio kainos Londono metalų biržoje smuko į 16 mėnesių žemumas po žinių, kad JAV ketina atšaukti...

Rinkos
2018.12.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau