Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai

Publikuota: 2018-12-11
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirbantis jau 48 m. – ne tik matė, bet ir dalyvavo bendrovės kūrime, jos virsme iš tarybinės taršios gamyklos į tarptautinius standartus atitinkančią ir pasaulio rinkose produkciją sėkmingai parduodančią bendrovę.

Kokius pagrindinius bendrovės vystymosi etapus išskirtumėte?

Įdomus pats gamyklos atsiradimas. Po karo daug kas badavo, reikėjo žemės ūkį aprūpinti trąšomis, kad didėtų derlingumas. Tuo metu vienintelis trąšų – superfosfato – fabrikėlis veikė Klaipėdoje, beveik pačiame centre, šalia Kartono fabriko, ir baisiai teršė miestą. Todėl apie 1956 m. buvo nuspręsta pastatyti tiems laikams šiuolaikinį trąšų fabriką. Vietai parinkti sudarė 4 žmonių komisiją, kuri rekordiškai, per 2 savaites, išanalizavo 4 preliminarias vietas, o pasirinkta buvo šalia Kėdainių – Lietuvos centre, šalia pagrindinių kelių ir geležinkelių. Tuo laiku labai trūko darbo vietų, didelė dalis gyventojų dar gyveno kaimuose ir norėjo pabėgti iš kolūkių, todėl gamyklos statybų labai laukta – tai dar pats puikiai prisimenu, nes mokiausi vidurinėje mokykloje ir tikėjausi dirbti naujoje gamykloje. Todėl, atitinkamai, pasirinkau studijuoti chemijos pramonės arba statybinių medžiagų procesus ir aparatus, tapau mechaniku.

nuotrauka::1 right

Deja, 1963 m. paleidus gamyklą visi išsigando – Kėdainiai buvo uždūmyti, šalia fabriko nudžiūvo miškas. Beje, nuo tų laikų chemijos pramonę ir lydi neigiamas šleifas, kad tai tarši ir kenksminga gamyba, nors šiandien, pvz., „Lifosa“ – viena iš švariausių tokio tipo gamyklų pasaulyje.

Teko gamyklą rekonstruoti – tai tartum antrasis jos veiklos etapas, kuris prasidėjo 1975 m., o baigtas prieš pertvarką, 1988 m. Ir tai buvo pačiu laiku, nes prasidėjo žaliųjų protestai prieš Ignalinos atominę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrines, Mažeikių naftos perdirbimo ir Jonavos azotinių trąšų gamyklas, kliuvo ir mūsų gamyklai. Tačiau atvykusiems žaliesiems teliko nustebti, kokia ji tuo metu jau buvo moderni ir švari.

Prasidėjus privatizacijai „Lifosa“ buvo viena iš pirmųjų tarp didžiųjų veikiančių įmonių, kuri buvo nupirkta. Gamyklai pasisekė – pagrindinis akcininkas buvo Danas Tvarijonavičius, geras akcininkas, kuris turėjo viziją – gaminti 1 mln. t trąšų per metus, nes tik tuomet įmonė galės dirbti pelningai (tuo metu gaminome apie 300.000 t). Buvo pritraukti dideli pasauliniai investuotojai, gamykla rekonstruota ir tą milijoną pagaminome bei su naujaisiais investuotojai dar labiau padidinome eksportą.

Ar trąšų gamintojai patiria sezoniškumus kaip žemdirbiai, su kuriais esate glaudžiai susiję?

Mūsų versle įmonės vidutiniškai 2 metus dirba žemiau savikainos, o 5 metus – pelningai. Atrodo, tuos porą metų geriau visai nedirbti ir negaminti produkcijos, bet toks sprendimas būtų klaidingas, nes, pirmiausia, prarastum klientus ir rinkas, išsibėgiotų specialistai, o taip pat sudėtinga technologiškai stabdyti ir vėl paleisti tokią gamyklą.

Beje, paskutinės krizės metu nuostolingai teko dirbti net 4 metus, o kreditus reikėjo grąžinti. Bankai kaip visuomet: kai dirbi gerai ir pinigų uždirbi, – siūlo kreditus, o kai susiduri su problemomis ir pinigų reikia, – jų nesulauksi. Išgelbėjo naujas akcininkas „EuroChem Group“ ir ką tik išleistas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kuriuo pasinaudojome pirmieji ir restruktūrizavome skolas. Su kreditoriumi buvo sutarta skolas grąžinti per 4 metus, bet pavyko du kartus greičiau – per 2 metus. Ir nuo to laiko, kaip sakoma pasakoje: ilgai ir laimingai gyvename. Iš tiesų, šiandien „Lifosa“ viena moderniausių trąšų gamyklų pasaulyje.

Per pastaruosius porą metų atidarėte du naujus tirpiųjų kristalinių trąšų gamybos cechus, paskutinįjį – praėjusį spalį. Kas diktuoja sąlygas plėtrai: žemdirbiai ar jūs inicijuojate naujoves?

Pirmiausia – atidžiai stebime pasaulines tendencijas, konkurentus ir stengiamės aplenkti žemdirbystės technologijas. Iki šiol pataikydavome ant tendencijų bangos ir pagamindavome gerą produktą, kuris įtikdavo pirkėjams. Štai pernai naujame ceche pradėtas gaminti tirpias monoamonio fosfato trąšas jau eksportuojame į 29 šalis. Beje, Lietuvoje parduodame tik apie 2–3% visos produkcijos, todėl mums svarbi pasaulio rinka.

Mūsų gaminamos tirpiosios trąšos yra brangesnės, bet jas augalai žymiai geriau įsisavina per lapus, jos patenka ten, kur reikia. Beje, tarybiniais laikais mokslininkai teigė, kad tik 25% pagamintų trąšų buvo panaudojama pagal paskirtį, o kitomis teršdavo aplinką.

nuotrauka::3 right

Per kiek laiko planuojamas investicijų atsiperkamumas?

Mūsų investicijos turėtų atsipirkti per 4–5 m., nes naujos technologijos leidžia dirbti racionaliai, gaminti pigiau, nei senas technologijas naudojantys konkurentai. Tiesa, pavyzdžiui, per paskutiniąją krizę, prieš 10 m., trąšų kainos vos per mėnesį krito iki 3 kartų, o žaliavų kaina, kuri produkcijos savikainoje sudaro 75–80%, nesikeičia. Net ir per 7 m. susigrąžinti investicijas – geras rezultatas.

Savo veiklą ir investicijų programą planuojame 5 metams, bet kasmet peržiūrime, atsižvelgiame į besikeičiančias aplinkybes. Artimiausiai metais planuojame pradėti gaminti trąšas su siera, nes jų poreikis auga. Paradoksalu, bet dėl to, kad mažiau deginama iškastinio kuro ir į aplinką išskiriama mažiau sieros junginių, tiek sumažėjo sieros atmosferoje, kad jos jau trūksta augalams. O siera yra vienas iš keturių svarbiausių elementų dirvoje, reikalingų augalui vystytis.

Planuose – ir kompleksinių NPK trąšų (N – azotas, P – fosforas, K – kalis, red. pastaba) gamyba. Dabar gaminame tik dviejų komponentų – NP.

Pasakojote, kad nusprendus statyti gamyklą aplinkiniai gyventojai su ja siejo daug vilčių kaip darbdaviu. Ar šiandien didžiausias Kėdainių darbdavys „Lifosa“ dalyvauja bendruomeniniame regiono gyvenime?

Pastaraisiais metais didžiausia 17 mln. litų parama buvo skirta pastatyti daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą „Kėdainių arena“, kuris pradėjo veikti 2013 m. Viskas buvo padaryta per metus nuo nulio iki rankšluosčių – tai buvo „Lifosos“ dovana miestui.

Mes ilgą laiką laikomės vienodos politikos remdami bendruomenꠖ anksčiau skirdavome 1 mln. litų, o dabar – atitinkamą sumą eurais. Teikiame paramą Kėdainių rajono savivaldybės ir jos įstaigų įgyvendinamiems projektams: sveikatos apsaugai, vaikų ir jaunimo sporto klubams, regiono plėtros programoms.

Remiame dar 2006 m. susikūrusį klubą „Lifosietis“, kuriame yra apie 130 buvusių gamyklos darbuotojų, joje išdirbusių 25 ir daugiau metų.

nuotrauka::2 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Elektrum Lietuva“: pigiausia elektra Baltijos šalyse kovą – Lietuvoje

Šilti orai kovo mėnesį lėmė smukusias elektros kainas Baltijos šalyse – jos susitraukė apie 15%. Lietuvoje...

Pramonė
11:41
Pernai pritrūkęs produkcijos „Volfas Engelman“ investuoja didindamas pajėgumus  4

Pernai su produkcijos trūkumu susidūrusi AB „Volfas Engelman“ didina gamybos pajėgumus – artėjant naujam...

Pramonė
11:02
Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

ESO Pažangios energijos klubo dirbtuvėse – efektyvumo sprendimai Verslo tribūna

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) įsteigtas Pažangios energijos klubas, bendradarbiaudamas su „Verslo...

Vokietijos verslas agituoja už Europos Sąjungą: ES nepakankamai įvertinta Premium 5

Du trečdaliai Vokietijos verslininkų įsitikinę, kad Europos Sąjungos (ES) teikiamos galimybės nėra pakankamai...

Pramonė
09:20
Galėjo apsiriboti prancūzų darbo pasiūlymu, bet atsiplėšė šios rinkos dalį Premium

UAB „Galanis“ užsakymų turi kur kas daugiau, nei spėja gaminti – gelbsti tai, kad rudenį bei žiemą,...

Gazelė
09:07
„Lietuvos energija“ planuoja valstybei išmokėti 13 mln. Eur dividendų

„Lietuvos energija“ valstybei siūlo už 2018 m. sumokėti 13 mln. Eur dividendų, pranšta per „Nasdaq“...

Pramonė
08:43
Ignalinos AE uždarymo fondas pernai negavo 22% planuotų pajamų

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pajamos 2018 m. buvo beveik 2 mln. eurų, o išlaidos – apie...

Pramonė
08:14
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
05:45
„Mars“ korporacijos istorija: kodėl keičiasi didieji prekių ženklai Premium 2

„Mars, Incorporated“, labiausiai pasaulyje žinoma kaip populiariausių šokoladinių batonėlių ir gyvūnų maisto...

Rinkodara
05:45
Medicininių rinkinių gamyklos Jurbarke statybos atidedamos 2

Medicininių rinkinių gamyklos Jurbarke, kurią ruošiasi statyti UAB „Naujos mintys“, teks palaukti. Evaldo...

Pramonė
2019.04.16
LVAT: LEG privalo sumokėti Kainų komisijos skirtą baudą 

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) teisme...

Pramonė
2019.04.16
STT: apyvartinių taršos leidimų prekyboje stinga skaidrumo 

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje veikiančių įstaigų veikloje stinga skaidrumo, nustatė...

Pramonė
2019.04.16
Vilnius ir Minskas tariasi, kaip keisis informacija apie galimas atomines avarijas 1

Susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie galimas atomines avarijas su Baltarusija...

Pramonė
2019.04.16
Šiauliuose atidaryta „Diab“ gamykla 12

Šiauliuose oficialiai atidaryta Švedijos koncerno „Diab“ gamykla. Gamyklos produkcija skirta atsinaujinančios...

Pramonė
2019.04.16
V. Bumelio įmonė su 50 mln. Eur investicija įsitvirtins 70 mlrd. USD rinkoje Premium 12

Verslininko Vlado Algirdo Bumelio netiesiogiai kontroliuojama gamtos mokslų ir genų inžinerijos mokslinių...

Pramonė
2019.04.16
Astravo AE pirmojo reaktoriaus įjungimas atidėtas iki rudens 3

Baltarusija Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus įjungimą atidėjo iki šių metų rudens, tokio...

Pramonė
2019.04.15
Dujinės jėgainės elektra už tą pačią kainą, tik be CO2 Premium 4

Amerikiečių elektrinė, kurios galimybes statyti Lietuvoje investuotojai turėtų ištirti per pusmetį, galėtų...

Pramonė
2019.04.15
Pardavimų valanda „FL Technics“: būdai, kurie padeda įsitvirtinti rinkoje Premium

Kiekvienas pardavėjas pasakys, kad pirmiausia sprendžia kliento problemas ir parduoda verslo sprendimus.

Pardavimai
2019.04.15
Iš Kinijos ekonomikos – dar viena gera žinia 4

Kinijos eksportas šiemet kovą, palyginti su pernykščiu, augo 14,2% – daugiausiai per 5 pastaruosius mėnesius...

Rinkos
2019.04.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau