Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai

Publikuota: 2018-12-11
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirbantis jau 48 m. – ne tik matė, bet ir dalyvavo bendrovės kūrime, jos virsme iš tarybinės taršios gamyklos į tarptautinius standartus atitinkančią ir pasaulio rinkose produkciją sėkmingai parduodančią bendrovę.

Kokius pagrindinius bendrovės vystymosi etapus išskirtumėte?

Įdomus pats gamyklos atsiradimas. Po karo daug kas badavo, reikėjo žemės ūkį aprūpinti trąšomis, kad didėtų derlingumas. Tuo metu vienintelis trąšų – superfosfato – fabrikėlis veikė Klaipėdoje, beveik pačiame centre, šalia Kartono fabriko, ir baisiai teršė miestą. Todėl apie 1956 m. buvo nuspręsta pastatyti tiems laikams šiuolaikinį trąšų fabriką. Vietai parinkti sudarė 4 žmonių komisiją, kuri rekordiškai, per 2 savaites, išanalizavo 4 preliminarias vietas, o pasirinkta buvo šalia Kėdainių – Lietuvos centre, šalia pagrindinių kelių ir geležinkelių. Tuo laiku labai trūko darbo vietų, didelė dalis gyventojų dar gyveno kaimuose ir norėjo pabėgti iš kolūkių, todėl gamyklos statybų labai laukta – tai dar pats puikiai prisimenu, nes mokiausi vidurinėje mokykloje ir tikėjausi dirbti naujoje gamykloje. Todėl, atitinkamai, pasirinkau studijuoti chemijos pramonės arba statybinių medžiagų procesus ir aparatus, tapau mechaniku.

nuotrauka::1 right

Deja, 1963 m. paleidus gamyklą visi išsigando – Kėdainiai buvo uždūmyti, šalia fabriko nudžiūvo miškas. Beje, nuo tų laikų chemijos pramonę ir lydi neigiamas šleifas, kad tai tarši ir kenksminga gamyba, nors šiandien, pvz., „Lifosa“ – viena iš švariausių tokio tipo gamyklų pasaulyje.

Teko gamyklą rekonstruoti – tai tartum antrasis jos veiklos etapas, kuris prasidėjo 1975 m., o baigtas prieš pertvarką, 1988 m. Ir tai buvo pačiu laiku, nes prasidėjo žaliųjų protestai prieš Ignalinos atominę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrines, Mažeikių naftos perdirbimo ir Jonavos azotinių trąšų gamyklas, kliuvo ir mūsų gamyklai. Tačiau atvykusiems žaliesiems teliko nustebti, kokia ji tuo metu jau buvo moderni ir švari.

Prasidėjus privatizacijai „Lifosa“ buvo viena iš pirmųjų tarp didžiųjų veikiančių įmonių, kuri buvo nupirkta. Gamyklai pasisekė – pagrindinis akcininkas buvo Danas Tvarijonavičius, geras akcininkas, kuris turėjo viziją – gaminti 1 mln. t trąšų per metus, nes tik tuomet įmonė galės dirbti pelningai (tuo metu gaminome apie 300.000 t). Buvo pritraukti dideli pasauliniai investuotojai, gamykla rekonstruota ir tą milijoną pagaminome bei su naujaisiais investuotojai dar labiau padidinome eksportą.

Ar trąšų gamintojai patiria sezoniškumus kaip žemdirbiai, su kuriais esate glaudžiai susiję?

Mūsų versle įmonės vidutiniškai 2 metus dirba žemiau savikainos, o 5 metus – pelningai. Atrodo, tuos porą metų geriau visai nedirbti ir negaminti produkcijos, bet toks sprendimas būtų klaidingas, nes, pirmiausia, prarastum klientus ir rinkas, išsibėgiotų specialistai, o taip pat sudėtinga technologiškai stabdyti ir vėl paleisti tokią gamyklą.

Beje, paskutinės krizės metu nuostolingai teko dirbti net 4 metus, o kreditus reikėjo grąžinti. Bankai kaip visuomet: kai dirbi gerai ir pinigų uždirbi, – siūlo kreditus, o kai susiduri su problemomis ir pinigų reikia, – jų nesulauksi. Išgelbėjo naujas akcininkas „EuroChem Group“ ir ką tik išleistas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kuriuo pasinaudojome pirmieji ir restruktūrizavome skolas. Su kreditoriumi buvo sutarta skolas grąžinti per 4 metus, bet pavyko du kartus greičiau – per 2 metus. Ir nuo to laiko, kaip sakoma pasakoje: ilgai ir laimingai gyvename. Iš tiesų, šiandien „Lifosa“ viena moderniausių trąšų gamyklų pasaulyje.

Per pastaruosius porą metų atidarėte du naujus tirpiųjų kristalinių trąšų gamybos cechus, paskutinįjį – praėjusį spalį. Kas diktuoja sąlygas plėtrai: žemdirbiai ar jūs inicijuojate naujoves?

Pirmiausia – atidžiai stebime pasaulines tendencijas, konkurentus ir stengiamės aplenkti žemdirbystės technologijas. Iki šiol pataikydavome ant tendencijų bangos ir pagamindavome gerą produktą, kuris įtikdavo pirkėjams. Štai pernai naujame ceche pradėtas gaminti tirpias monoamonio fosfato trąšas jau eksportuojame į 29 šalis. Beje, Lietuvoje parduodame tik apie 2–3% visos produkcijos, todėl mums svarbi pasaulio rinka.

Mūsų gaminamos tirpiosios trąšos yra brangesnės, bet jas augalai žymiai geriau įsisavina per lapus, jos patenka ten, kur reikia. Beje, tarybiniais laikais mokslininkai teigė, kad tik 25% pagamintų trąšų buvo panaudojama pagal paskirtį, o kitomis teršdavo aplinką.

nuotrauka::3 right

Per kiek laiko planuojamas investicijų atsiperkamumas?

Mūsų investicijos turėtų atsipirkti per 4–5 m., nes naujos technologijos leidžia dirbti racionaliai, gaminti pigiau, nei senas technologijas naudojantys konkurentai. Tiesa, pavyzdžiui, per paskutiniąją krizę, prieš 10 m., trąšų kainos vos per mėnesį krito iki 3 kartų, o žaliavų kaina, kuri produkcijos savikainoje sudaro 75–80%, nesikeičia. Net ir per 7 m. susigrąžinti investicijas – geras rezultatas.

Savo veiklą ir investicijų programą planuojame 5 metams, bet kasmet peržiūrime, atsižvelgiame į besikeičiančias aplinkybes. Artimiausiai metais planuojame pradėti gaminti trąšas su siera, nes jų poreikis auga. Paradoksalu, bet dėl to, kad mažiau deginama iškastinio kuro ir į aplinką išskiriama mažiau sieros junginių, tiek sumažėjo sieros atmosferoje, kad jos jau trūksta augalams. O siera yra vienas iš keturių svarbiausių elementų dirvoje, reikalingų augalui vystytis.

Planuose – ir kompleksinių NPK trąšų (N – azotas, P – fosforas, K – kalis, red. pastaba) gamyba. Dabar gaminame tik dviejų komponentų – NP.

Pasakojote, kad nusprendus statyti gamyklą aplinkiniai gyventojai su ja siejo daug vilčių kaip darbdaviu. Ar šiandien didžiausias Kėdainių darbdavys „Lifosa“ dalyvauja bendruomeniniame regiono gyvenime?

Pastaraisiais metais didžiausia 17 mln. litų parama buvo skirta pastatyti daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą „Kėdainių arena“, kuris pradėjo veikti 2013 m. Viskas buvo padaryta per metus nuo nulio iki rankšluosčių – tai buvo „Lifosos“ dovana miestui.

Mes ilgą laiką laikomės vienodos politikos remdami bendruomenꠖ anksčiau skirdavome 1 mln. litų, o dabar – atitinkamą sumą eurais. Teikiame paramą Kėdainių rajono savivaldybės ir jos įstaigų įgyvendinamiems projektams: sveikatos apsaugai, vaikų ir jaunimo sporto klubams, regiono plėtros programoms.

Remiame dar 2006 m. susikūrusį klubą „Lifosietis“, kuriame yra apie 130 buvusių gamyklos darbuotojų, joje išdirbusių 25 ir daugiau metų.

nuotrauka::2 nocrop

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Smulkieji verslą augina nerdami į naujas veiklas

Sakoma, kad neverta mesti kelio dėl takelio, tačiau versle tai nėra aksioma. Verslininkai kaip tik pasižymi...

Gazelė
07:19
Dizaineris: pakabos – mados industrijos plastikiniai šiaudeliai

Aplinkosauga susirūpinusiems vartotojams pirštais bandant į plastikinius šiaudelius restoranuose ar...

Pramonė
2019.11.23
E. cigarečių gamintojui – ieškiniai dėl paauglių rūkymo epidemijos Premium

Tabako bendrovei „Juul“ – naujos problemos dėl jos gaminamų elektroninių cigarečių „Juul Labs“. Kalifornijos...

Pramonė
2019.11.23
„Ignitis gamyba“ nukėlė baterijos Kauno HE projektą

„Ignitis gamyba“ nutraukia pirkimą, skirtą energijos kaupiklio Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje...

Pramonė
2019.11.22
Lietuvos pramonės produkcijos vertė spalį augo 1

Per dešimtį šių metų mėnesių, sausį-spalį, visa Lietuvos pramonės produkcijos vertė sudarė 19,4 mln. Eur ir...

Pramonė
2019.11.22
„Auga group“ įžengė į JAV rinką 3

Ekologiškų produktų gamintoja „AUGA group“ įžengė į JAV rinką – bendrovės produkcija pradėta prekiauti...

Pramonė
2019.11.22
Bankrutavusios „Geotermos“ turtas parduodamas už 5,95 mln. Eur

Bankrutavusios Klaipėdos šilumos gamybos įmonės „Geoterma“ administratorius paskelbė įmonės turto varžytines.

Pramonė
2019.11.22
Sunkiai įtikėtini plastiko pakuočių perdirbimo rekordai Premium 1

Lietuva plastiko pakuočių perdirba daugiausia iš visų ES valstybių, rodo oficiali statistika. Ekspertai šia...

Verslo aplinka
2019.11.22
Automobilių pramonės koncernai į Lietuvą pritraukė „Leesys – Leipzig Electronic Systems“ Premium 1

Viena didžiausių Vokietijos elektronikos komponentų verslo kompanijų „Leesys – Leipzig Electronic Systems...

Pramonė
2019.11.22
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Saulės jėgainės ant stogo norintys gyventojai užvertė verslą užsakymais Premium

Kurį laiką į saulės energiją labiau investuodavo entuziastai, norintys pagelbėti pasauliui, o,...

Gazelė
2019.11.21
Rusijos vicepremjeras: „Nord Stream 2“ pradės veikti 2020-ųjų viduryje

Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ pradės veikti 2020 metų...

Pramonė
2019.11.21
Saudo Arabija Vakarų bankus paliko IPO proceso nuošalyje

Saudo Arabija, pasirinkdama bankus platintojus vykdomam savo naftos milžinės „Saudi Aramco“ viešam akcijų...

Rinkos
2019.11.21
Prancūzai ateina su 200 mln. Eur kapšu ir inovacijomis šilumos sektoriuje Premium 2

„Idex“ yra prancūzų bendrovė, veikianti atsinaujinančios energetikos srityje. Kaip rašė VŽ, Vokietijos...

Pramonė
2019.11.21
„Agaras“ gamybos atliekas paverčia šiluma ir elektra Verslo tribūna

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl klimato kaitos ir aplinkos tausojimo UAB „Agaras“, siekdama mažinti įmonės...

Išmani Lietuva
2019.11.21
„Roshen“ nestabdys Klaipėdoje fabriko, kurs parduotuvėlių tinklą

Ukrainos konditerijos koncernas „Roshen“ nesiruošia stabdyti fabriko Klaipėdoje, nors Europos Sąjungoje...

Pramonė
2019.11.21
Gautas leidimas statyti oro skaidymo dujų gamyklą 3

Po beveik metus trukusių pasiruošimo darbų vienai didžiausių pasaulyje dujų gamybos įmonių grupei „Linde”...

Pramonė
2019.11.21
Lietuvos lazerių įmonės žengia gilyn į pramonės sektorių Premium 2

Pastarosiomis dienomis kelios Lietuvos lazerių bendrovės pranešė apie bebaigiamus pramoninių inovacijų...

Technologijos
2019.11.21
„Pack Klaipėda“: vietoj uždarymo – derybos su automobilių gamintoju Premium 1

Lietuviško kapitalo UAB „Pack Klaipėda“, gaminanti vienkartinius indus maistui iš ekstruduotojo putų...

Pramonė
2019.11.21
Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau