Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai

Publikuota: 2018-12-11
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.
Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ švenčia 55 veiklos metus, o Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirba jau 48 m.

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės generalinis direktorius, įmonėje dirbantis jau 48 m. – ne tik matė, bet ir dalyvavo bendrovės kūrime, jos virsme iš tarybinės taršios gamyklos į tarptautinius standartus atitinkančią ir pasaulio rinkose produkciją sėkmingai parduodančią bendrovę.

Kokius pagrindinius bendrovės vystymosi etapus išskirtumėte?

Įdomus pats gamyklos atsiradimas. Po karo daug kas badavo, reikėjo žemės ūkį aprūpinti trąšomis, kad didėtų derlingumas. Tuo metu vienintelis trąšų – superfosfato – fabrikėlis veikė Klaipėdoje, beveik pačiame centre, šalia Kartono fabriko, ir baisiai teršė miestą. Todėl apie 1956 m. buvo nuspręsta pastatyti tiems laikams šiuolaikinį trąšų fabriką. Vietai parinkti sudarė 4 žmonių komisiją, kuri rekordiškai, per 2 savaites, išanalizavo 4 preliminarias vietas, o pasirinkta buvo šalia Kėdainių – Lietuvos centre, šalia pagrindinių kelių ir geležinkelių. Tuo laiku labai trūko darbo vietų, didelė dalis gyventojų dar gyveno kaimuose ir norėjo pabėgti iš kolūkių, todėl gamyklos statybų labai laukta – tai dar pats puikiai prisimenu, nes mokiausi vidurinėje mokykloje ir tikėjausi dirbti naujoje gamykloje. Todėl, atitinkamai, pasirinkau studijuoti chemijos pramonės arba statybinių medžiagų procesus ir aparatus, tapau mechaniku.

nuotrauka::1 right

Deja, 1963 m. paleidus gamyklą visi išsigando – Kėdainiai buvo uždūmyti, šalia fabriko nudžiūvo miškas. Beje, nuo tų laikų chemijos pramonę ir lydi neigiamas šleifas, kad tai tarši ir kenksminga gamyba, nors šiandien, pvz., „Lifosa“ – viena iš švariausių tokio tipo gamyklų pasaulyje.

Teko gamyklą rekonstruoti – tai tartum antrasis jos veiklos etapas, kuris prasidėjo 1975 m., o baigtas prieš pertvarką, 1988 m. Ir tai buvo pačiu laiku, nes prasidėjo žaliųjų protestai prieš Ignalinos atominę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrines, Mažeikių naftos perdirbimo ir Jonavos azotinių trąšų gamyklas, kliuvo ir mūsų gamyklai. Tačiau atvykusiems žaliesiems teliko nustebti, kokia ji tuo metu jau buvo moderni ir švari.

Prasidėjus privatizacijai „Lifosa“ buvo viena iš pirmųjų tarp didžiųjų veikiančių įmonių, kuri buvo nupirkta. Gamyklai pasisekė – pagrindinis akcininkas buvo Danas Tvarijonavičius, geras akcininkas, kuris turėjo viziją – gaminti 1 mln. t trąšų per metus, nes tik tuomet įmonė galės dirbti pelningai (tuo metu gaminome apie 300.000 t). Buvo pritraukti dideli pasauliniai investuotojai, gamykla rekonstruota ir tą milijoną pagaminome bei su naujaisiais investuotojai dar labiau padidinome eksportą.

Ar trąšų gamintojai patiria sezoniškumus kaip žemdirbiai, su kuriais esate glaudžiai susiję?

Mūsų versle įmonės vidutiniškai 2 metus dirba žemiau savikainos, o 5 metus – pelningai. Atrodo, tuos porą metų geriau visai nedirbti ir negaminti produkcijos, bet toks sprendimas būtų klaidingas, nes, pirmiausia, prarastum klientus ir rinkas, išsibėgiotų specialistai, o taip pat sudėtinga technologiškai stabdyti ir vėl paleisti tokią gamyklą.

Beje, paskutinės krizės metu nuostolingai teko dirbti net 4 metus, o kreditus reikėjo grąžinti. Bankai kaip visuomet: kai dirbi gerai ir pinigų uždirbi, – siūlo kreditus, o kai susiduri su problemomis ir pinigų reikia, – jų nesulauksi. Išgelbėjo naujas akcininkas „EuroChem Group“ ir ką tik išleistas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kuriuo pasinaudojome pirmieji ir restruktūrizavome skolas. Su kreditoriumi buvo sutarta skolas grąžinti per 4 metus, bet pavyko du kartus greičiau – per 2 metus. Ir nuo to laiko, kaip sakoma pasakoje: ilgai ir laimingai gyvename. Iš tiesų, šiandien „Lifosa“ viena moderniausių trąšų gamyklų pasaulyje.

Per pastaruosius porą metų atidarėte du naujus tirpiųjų kristalinių trąšų gamybos cechus, paskutinįjį – praėjusį spalį. Kas diktuoja sąlygas plėtrai: žemdirbiai ar jūs inicijuojate naujoves?

Pirmiausia – atidžiai stebime pasaulines tendencijas, konkurentus ir stengiamės aplenkti žemdirbystės technologijas. Iki šiol pataikydavome ant tendencijų bangos ir pagamindavome gerą produktą, kuris įtikdavo pirkėjams. Štai pernai naujame ceche pradėtas gaminti tirpias monoamonio fosfato trąšas jau eksportuojame į 29 šalis. Beje, Lietuvoje parduodame tik apie 2–3% visos produkcijos, todėl mums svarbi pasaulio rinka.

Mūsų gaminamos tirpiosios trąšos yra brangesnės, bet jas augalai žymiai geriau įsisavina per lapus, jos patenka ten, kur reikia. Beje, tarybiniais laikais mokslininkai teigė, kad tik 25% pagamintų trąšų buvo panaudojama pagal paskirtį, o kitomis teršdavo aplinką.

nuotrauka::3 right

Per kiek laiko planuojamas investicijų atsiperkamumas?

Mūsų investicijos turėtų atsipirkti per 4–5 m., nes naujos technologijos leidžia dirbti racionaliai, gaminti pigiau, nei senas technologijas naudojantys konkurentai. Tiesa, pavyzdžiui, per paskutiniąją krizę, prieš 10 m., trąšų kainos vos per mėnesį krito iki 3 kartų, o žaliavų kaina, kuri produkcijos savikainoje sudaro 75–80%, nesikeičia. Net ir per 7 m. susigrąžinti investicijas – geras rezultatas.

Savo veiklą ir investicijų programą planuojame 5 metams, bet kasmet peržiūrime, atsižvelgiame į besikeičiančias aplinkybes. Artimiausiai metais planuojame pradėti gaminti trąšas su siera, nes jų poreikis auga. Paradoksalu, bet dėl to, kad mažiau deginama iškastinio kuro ir į aplinką išskiriama mažiau sieros junginių, tiek sumažėjo sieros atmosferoje, kad jos jau trūksta augalams. O siera yra vienas iš keturių svarbiausių elementų dirvoje, reikalingų augalui vystytis.

Planuose – ir kompleksinių NPK trąšų (N – azotas, P – fosforas, K – kalis, red. pastaba) gamyba. Dabar gaminame tik dviejų komponentų – NP.

Pasakojote, kad nusprendus statyti gamyklą aplinkiniai gyventojai su ja siejo daug vilčių kaip darbdaviu. Ar šiandien didžiausias Kėdainių darbdavys „Lifosa“ dalyvauja bendruomeniniame regiono gyvenime?

Pastaraisiais metais didžiausia 17 mln. litų parama buvo skirta pastatyti daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą „Kėdainių arena“, kuris pradėjo veikti 2013 m. Viskas buvo padaryta per metus nuo nulio iki rankšluosčių – tai buvo „Lifosos“ dovana miestui.

Mes ilgą laiką laikomės vienodos politikos remdami bendruomenꠖ anksčiau skirdavome 1 mln. litų, o dabar – atitinkamą sumą eurais. Teikiame paramą Kėdainių rajono savivaldybės ir jos įstaigų įgyvendinamiems projektams: sveikatos apsaugai, vaikų ir jaunimo sporto klubams, regiono plėtros programoms.

Remiame dar 2006 m. susikūrusį klubą „Lifosietis“, kuriame yra apie 130 buvusių gamyklos darbuotojų, joje išdirbusių 25 ir daugiau metų.

nuotrauka::2 nocrop

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Continental“: atsirado poreikis Kaune lieti plastiką Premium 4

Greta elektroninių komponentų gamyklos „Continental Automotive Lithuania“ Kauno LEZ pradedama projektuoti...

Pramonė
09:09
Lietuvoje prasideda „Astravo pratybos“ 

Antradienį Lietuvoje prasideda keturias dienas truksiančios civilinės saugos pratybos, skirtos mokytis...

„Hollister“ gamyklos akcininkais galės tapti ir dirbantys Lietuvoje Premium

Kaune gamyklą atidaranti ir 500 darbuotojų įdarbinti čia planuojanti JAV medicinos įrangos gamintoja...

Pramonė
05:45
380 mln. USD nuostolį patyrusi pieno milžinė žada versti verslą aukštyn kojomis Premium

Didžiausias pasaulyje pieno produktų eksportuotojas Naujosios Zelandijos kooperatyvas „Fonterra“, kaip ir...

Pramonė
05:45
„Ignitis grupės“ pajamos šiemet didėjo beveik 26% iki 1 mlrd. Eur 13

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ pajamos šiemet didėjo beveik 26% ir sudarė per 1 mlrd.

Pramonė
2019.09.30
G. Nausėda: L. Linkevičius tinkamai atstovauja Lietuvos nacionaliniams interesams 1

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, siekdamas platesnio dialogo su Minsku, tinkamai atstovauja...

Verslo aplinka
2019.09.30
Nuo spalio pradžios – naujos galimybės gaminti ir vartoti žalią elektrą

Pirmadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kuriais nuo spalio 1 d. leidžiama...

Pramonė
2019.09.30
VPT: dujotiekio į Lenkiją konkurse buvo pažeidimų

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė pažeidimų beveik 100 mln. Eur vertės magistralinio dujotiekio į Lenkiją...

Pramonė
2019.09.30
Iš GIPL konkurso pašalinta „Beltruboprovodstroj“ grasina arbitražu 1

Iš beveik 100 mln. Eur vertės Lietuvos-Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybų konkurso dar birželį pašalinta ir...

Pramonė
2019.09.30
„Lino“ pelną apkarpė pluošto trūkumas ir kilusi kaina 1

Tekstilės gaminių gamybos ir pardavimo AB „Linas“ įmonių grupės pirmojo šių metų pusmečio grynasis pelnas...

Pramonė
2019.09.30
„Hesburger“ pradėjo padažų gamyklos statybas Kauno rajone 1

Greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ Kauno rajone, Tirkiliškių kaime, pradėjo padažų gamyklos ir...

Pramonė
2019.09.30
Iširo „Grigeo“ ir „INVL Asset Management“ fondo sandoris, lėmė situacija rinkose 8

Medienos ir popieriaus pramonininkė „Grigeo“ ir „INVL Asset Management“ valdomo privataus kapitalo fondo...

Rinkos
2019.09.30
Debiutas Honkongo biržoje – „Budweiser APAC“ pašoko 7%

Didžiausio pasaulyje aludario Belgijos-Brazilijos bendrovės „Anheuser-Busch InBev“ padalinys Azijoje...

Rinkos
2019.09.30
Naudotą alyvą perdirbs „Orlen Lietuvos“ pašonėje Premium 3

Kitąmet Lietuvoje atsiras dar viena panaudotos alyvos perdirbimo įmonė – naftos produktų regeneravimo...

Pramonė
2019.09.30
Nuostolį 90% mažinusi „Baltic Mill“ žengia į naują produktų segmentą Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ finansinius metus baigė išlaikiusi stabilias pajamas ir...

Pramonė
2019.09.30
Lietuvoje užsieniečiai kurs transportavimo ir energijos kaštų mažinimo sprendimus Premium

Užsienio kapitalo įmonės pateikė paraiškas, kad galėtų Lietuvoje įgyvendinti mokslinių tyrimų projektus,...

Pramonė
2019.09.29
Kinų investicijų nauda Baltarusijai – abejotina Premium 9

Per pastaruosius penkerius metus Kinijos investicijos Baltarusijoje išaugo 4,8 karto ir 2018 m. sudarė 339,9...

Verslo aplinka
2019.09.28
Iš GIPL konkurso pašalinta Baltarusijos bendrovė Lietuvai pateikė 10 mln. Eur pretenziją 4

Valstybė rengiasi ginčo procesui su 10 mln. eurų pretenziją pateikusia Baltarusijos kompanija...

Pramonė
2019.09.27
„Modus Group“ trečdaliu didino I-ojo pusmečio pajamas  7

Iki 226,3 mln. Eur didėjusį grupės pajamų augimą palaikė investicijos į plėtrą užsienio rinkose.

Šilalės verslininkas: ūkininkas nėra tik kaimo darbininkas Premium 11

„Ūkininkas nėra tik darbininkas. Jis gali būti ir verslininkas, ir investuotojas, ir poetas, ir mokytojas ar...

Gazelė
2019.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau