Įspėjami prekiaujantys su Kinija: partneris gali tapti nemokus

Ūkio ministerijos duomenimis, pernai Lietuvos eksportas į Kiniją išaugo 46% ir siekė 180 mln. Eur. Lietuva daugiausia eksportavo baldų bei jų dalių, medienos, lazerių ir kitų optinių prietaisų, variklių ir turbinų, durpių, santechnikos įrenginių. Nemažai Lietuvos įmonių svarsto eksporto plėtrą į milžinišką Kinijos rinką.

„Nors Kinijos rinka yra išties milžiniška ir joje veikia itin didelės korporacijos, vis dėlto didžiąją dalį Lietuvos verslo partnerių sudaro smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Verslą Kinijoje plečiantiems Lietuvos verslininkams patartume atidžiai įvertinti pastarųjų mėnesių įvykius šioje šalyje ir maksimaliai apsidrausti nuo rizikų, su kuriomis gali susidurti partneriai šioje šalyje“, – pranešime spaudai cituojamas Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ generalinis direktorius.

Kinijoje prie SVV įmonių gali būti priskiriamos ir tokios bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 1.000 darbuotojų. Be to, kiekvienas šios šalies sektorius nustato savo kriterijus, pagal kuriuos priskiria įmones prie didesnių ar mažesnių organizacijų.

Daugiausia SVV įmonių yra gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Būtent šiuos du sektorius stipriai veikia įsiplieskęs Kinijos–JAV prekybos karas.

Nors praėjusią savaitę Argentinoje įvykusiame abiejų šalių lyderių vadovų susitikime buvo ieškoma galimybių pristabdyti karą, vis dėlto jis Kinijos ekonomikai jau atnešė šimtus milijonų Eur nuostolių.

Ponas Štareika atkreipia dėmesį, kad gamybinės įmonės ima vis labiau jausti išaugusias žaliavų sąnaudas, todėl didėja jų kredito rizika. Panašias pasekmes jaučia didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai ir daugumai įmonių vis sunkiau susitvarkyti su išaugusiais kaštais.

Be to, augant kreditavimui, dažna įmonė susiduria ir su didesnėmis verslo rizikomis. O griežtesni bankų reikalavimai likvidumui dar labiau apsunkina verslo sąlygas, nes SVV įmonės priverstos derintis prie vis labiau ribojančios finansinės aplinkos. Visos išvardintos aplinkybės skatina Kinijos SVV įmones ieškoti naujų finansavimo šaltinių savo apyvartiniam kapitalui didinti.

„Jei partneriai Kinijoje dirba gamybos arba prekybos sektoriuose, siūlome atidžiau įvertinti jų nemokumo riziką. Tiesa, kol kas Lietuvoje dar nematome didėjančios paklausos prekiniam kreditui, įprastai atspindinčiam mažėjantį pasitikėjimą užsienio partneriais. Tai tik parodo, kad nors prekių eksportas į Kiniją auga, tačiau jis kol kas sudaro tik nedidelę dalį mūsų šalies viso eksporto. SVV sektoriui Kinijoje patiriant problemų, kol kas lietuviškos įmonės dėl to neturėtų itin smarkiai nukentėti“, – aiškina p. Štareika.