Sukčiavusiai bendrovei PVM negrąžintas, sumokėti teks 0,75 mln. Eur

Bendrovė, siekdama neteisėtai iš biudžeto susigrąžinti PVM, iš Latvijos tiekiamo metalo įsigijimą įformino per įmonę tarpininkę, jos vadovui pažadėdama „sėkmės“ atlygį.

Vilniaus apskrities VMI patikrinimo metu nustatė, kad iš anksto suplanavusi metalo perpardavimo schemą bendrovė pasirinko tarpinę įmonę, per kurią Latvijos metalo gamykla neva tiekdavo bendrovei metalo armatūrą. Metalo tiekimas buvo organizuotas taip, kad krovinys tarpininko net nepasiekdavo – per jį „praeidavo“ tik dokumentai, bet ne reali prekė, o tarpininkas į biudžetą jam priklausančio pardavimo PVM nemokėjo.

Metalo armatūrą tiesiogiai gaunanti bendrovė vėliau ją parduodavo Lenkijos įmonei. Taikydama šią schemą, bendrovė tikėjosi sumokėtą PVM atgauti ir iš biudžeto apgaule pasisavinti apie 470.000 Eur. VMI to neleido padaryti ir teisės į PVM atskaitą nesuteikė.

„Bendrovė žinojo ir dalyvavo PVM sukčiavimo schemoje, sutartį su tarpine įmone pasirašė sąmoningai siekdama suformuoti grąžintiną PVM. Jai buvo žinoma, kad pagal PVM sąskaitas faktūras tarpininkė realiai metalo nepardavė, PVM į biudžetą nemokėjo ir neketino to daryti. Tai pagrindžia VMI nustatytos faktinės aplinkybės. Atsižvelgus į tikrąjį sandorio turinį ir bendrovės ketinimus, mokesčių administratorius nepripažino bendrovės teisės į beveik 470 tūkst. eurų PVM atskaitą bei šią sumą nurodė sumokėti į biudžetą, taip pat priskaičiavo apie 137.000 Eur PVM delspinigių ir skyrė per 145.000 Eur baudą“, – pranešime spaudai cituojama Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė.

Bendrovė su tokiu VMI sprendimu nesutiko ir skundė jį teismui, tačiau tiek pirmosios, tiek galutinės instancijos teismai pripažino, kad VMI sprendimas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir mokestį bei susijusias sumas išieškoti iš bendrovės, žinojusios ir dalyvavusios PVM sukčiavime, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, be kitų, vertino ir VMI nustatytą aplinkybę, kad bendrovės direktorius bendravo su sandorių grandinėje veikusiais asmeninis, kurie turėjo ryšių su Latvijos gamykla, taip pat aplinkybę, kad tarpinė įmonė net neturėjo išteklių realiai veiklai vykdyti. Maža to, teisme tarpinės įmonės vadovas prisipažino, kad bendrovės direktorius jam pažadėjo atlygį nuo kiekvienos jo įmonės vardu atgabentos mašinos, tačiau, pagal žodinį abiejų susitarimą, pinigai turėjo būti sumokėti atgavus iš biudžeto PVM.

Teismo vertinimu, visa tai patvirtina, kad metalo įsigijimai per tarpinę įmonę buvo įforminti turint tikslą atskaityti pirkimo PVM ir gauti mokestinę naudą.