Eksportuotojų apetitas investuoti slopsta, o prekybininkai stato toliau

Ekonomistai pastebi, kad pramonės produktyviųjų investicijų augimas lėtėja, nors į vidaus rinką orientuoti prekybos verslai artėjant žiemos švenčių sezonui apetitu investicijoms nesiskundžia.

2018 m. sausio–rugsėjo bendrosios materialinės investicijos šalyje iš viso sudarė 4,3 mlrd. Eur ir, palyginti su 2017 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 5,6%.  Pastatams statyti buvo skirta 2,2 mlrd. Eur arba 7,5%  daugiau nei praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Vien gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti buvo skirta 645,5 mln. Eur, arba 10,3% daugiau nei praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="60a8ed74-94df-406d-8557-ac8c23b76c29" prefix="8Co" format="interactive" title="Copy: materialinės investicijos pagal sektorius, 2018 m. 9 mėn"]

Algos auga sparčiau nei investicijos

Šiandien taip pat paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje 2018 m. III ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų III ketv., išaugo 10%, iki 935,7 Eur.

Taip vadinamosios produktyviosios investicijos į mašinas, įrenginius ir transporto priemones 2018 m. III ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2017-ųjų laikotarpiu, išaugo tik 3,8%, iki 646,3 mln. Eur.

Ekonomistai perspėja, kad tai, jog atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, kurio augimas priklauso nuo to, ar pakankamai į šalies ekonomiką įliejama produktyviųjų investicijų, gali pakenkti šalies bendrovių konkurencingumui eksporto rinkose, nustumti šalį į recesiją.

„Darbo jėgos sąnaudos toliau didėja dviženkliu tempu, tad žirklės tarp darbo jėgos sąnaudų ir darbo našumo šiemet bus didelės“, - komentuoja Tadas Povilauskas, SEB vyriausiasis ekonomistas.

nuotrauka::1 right

Produktyvių investicijų augimas sulėtėjo, o sparčiau 2018 m. III ketv., tikėtina, augo investicijos energetikos sektoriuje. Pažvelgus į tai, kaip pastaruoju metu auga investicijos Vidurio Europos šalyse, ar Vokietijoje, toks augimas Lietuvoje nėra didelis.

SEB ekonomistas mano, kad ketvirtą ketvirtį veikiausiai vėl turėsime materialinių investicijų augimą 5-7%, o daugiau klausimų kyla dėl kitų metų.

„Kol kas panašu, kad jos augs panašiu tempu, tačiau jeigu nerimas dėl lėtėjančios ekonomikos vis labiau graušis į verslo atstovų galvas, tuo labiau gali būti galvojama ir nusprendžiama dėl rizikingesnių investicijų atidėjimo“, - sako p. Povilauskas.

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, komentuoja, kad  rekordiškai aukšti užimtumo rodikliai Lietuvos darbo rinkoje ir beveik prieškrizinį lygį pasiekęs laisvų darbo vietų lygis rodo, kad artimiausiu metu spaudimas kelti darbuotojų algas išliks aukštas, kas turės vis didesnį poveikį eksportuotojų kaštams. Iš kitos pusės, per pastaruosius 5 metus produktyvumo augimas apdirbamosios gamybos sektoriuje buvo silpnas.

„Tad vangios eksportuotojų investicijos į plėtrą bei stagnuojantys pramonės produktyvumo rodikliai ateityje gali pakenkti Lietuvos pramonės konkurencingumui“, - sako p. Izgorodinas.

Jis kartu pastebi, kad į vidaus rinką besiorientuojančiuose sektoriuose plėtros apetitas neslopsta: pavyzdžiui, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje materialinės investicijos trečiąjį ketvirtį padidėjo 17,6%, kam įtakos turėjo spartus vidaus prekybos apyvartos augimas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="fd1de173-85a1-4e8c-95ec-ace958b088db" prefix="NWq" format="interactive" title="Copy: materialinės investicijos ir investicijos į įrangą"]

Pramonės investicijos toliau traukiasi 

Bendrosios materialinės investicijos Lietuvoje 2018 m. III ketv. sudarė 1,65 mlrd. Eur ir, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, palyginamosiomis kainomis padidėjo 6,3%.

Pono Izgorodino teigimu, trečiąjį ketvirtį materialinių investicijų augimą ištempė žemos pridėtinės vertės investicijos, t.y. investicijos į pastatų, inžinerinių statinių statybą ir įsigijimus.

nuotrauka::2 left

Savo ruožtu, produktyvių investicijų dinamika trečiąjį ketvirtį nuvylė: investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą padidėjo tik 3,8% – tai yra lėčiausias produktyvių investicijų augimas per pastaruosius 5 ketvirčius.

„Tokia tendencija rodo mažėjantį investicijų į plėtrą apetitą Lietuvos ekonomikoje, kam esminės įtakos turėjo geopolitinis neapibrėžtumas išorės rinkose“, - sako p. Izgorodinas.

Jo teigimu, sumažėjęs plėtros apetitas labiausiai yra fiksuojamas į eksporto rinkas besiorientuojančiuose sektoriuose: trečiąjį ketvirtį materialinės investicijos apdirbamosios gamybos segmente sumažėjo 2,4%, o transporto sektoriuje fiksuojamas 5,9% kritimas. Nepaisant to, kad per 2018 m. 9 mėn. produkcijos apimtys apdirbamojoje gamyboje padidėjo 6,9%, materialinių investicijų apimtys apdirbamojoje gamyboje krenta antrą ketvirtį iš eilės (-7,9% antrąjį 2018 m. ketvirtį ir -2,4% trečiąjį 2018 m. ketvirtį).

„Faktinės gamybos tendencijos pramonėje vis labiau kontrastuoja su investicijų dinamika. O tai rodo, kad pramonėje sumažėjusiam plėtros apetitui esminės įtakos turėjo ne prasti pardavimai, bet baimės aspektai, t.y. gamintojų nenoras rizikuoti ir investuoti į plėtrą dėl geopolitinių neapibrėžtumų išorės rinkose („Brexit“, konfliktas dėl Italijos biudžeto, prekybos karai“, - tęsia p. Izgorodinas.

[infogram id="2ba374aa-7cf3-4be8-909e-6581089b7288" prefix="iwq" format="interactive" title="Verslo aplinka: Materialinės investicijos Europos Sąjungoje 2017 m."]