Eksportuotojų apetitas investuoti slopsta, o prekybininkai stato toliau

Publikuota: 2018-11-26
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Įmonių našumą keliančios investicijos į mašinas, įrenginius ir transporto priemones 2018 m. sausį-rugsėjį, palyginti su atitinkamu 2017-ųjų laikotarpiu, išaugo 5,5%, iki 1,85 mlrd. Eur, pirmadienį paskelbė Lietuvos statistikos departamentas. 

Ekonomistai pastebi, kad pramonės produktyviųjų investicijų augimas lėtėja, nors į vidaus rinką orientuoti prekybos verslai artėjant žiemos švenčių sezonui apetitu investicijoms nesiskundžia.

2018 m. sausio–rugsėjo bendrosios materialinės investicijos šalyje iš viso sudarė 4,3 mlrd. Eur ir, palyginti su 2017 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 5,6%.  Pastatams statyti buvo skirta 2,2 mlrd. Eur arba 7,5%  daugiau nei praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Vien gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti buvo skirta 645,5 mln. Eur, arba 10,3% daugiau nei praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="60a8ed74-94df-406d-8557-ac8c23b76c29" prefix="8Co" format="interactive" title="Copy: materialinės investicijos pagal sektorius, 2018 m. 9 mėn"]

Algos auga sparčiau nei investicijos

Šiandien taip pat paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje 2018 m. III ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų III ketv., išaugo 10%, iki 935,7 Eur.

Taip vadinamosios produktyviosios investicijos į mašinas, įrenginius ir transporto priemones 2018 m. III ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2017-ųjų laikotarpiu, išaugo tik 3,8%, iki 646,3 mln. Eur.

Ekonomistai perspėja, kad tai, jog atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, kurio augimas priklauso nuo to, ar pakankamai į šalies ekonomiką įliejama produktyviųjų investicijų, gali pakenkti šalies bendrovių konkurencingumui eksporto rinkose, nustumti šalį į recesiją.

„Darbo jėgos sąnaudos toliau didėja dviženkliu tempu, tad žirklės tarp darbo jėgos sąnaudų ir darbo našumo šiemet bus didelės“, - komentuoja Tadas Povilauskas, SEB vyriausiasis ekonomistas.

nuotrauka::1 right

Produktyvių investicijų augimas sulėtėjo, o sparčiau 2018 m. III ketv., tikėtina, augo investicijos energetikos sektoriuje. Pažvelgus į tai, kaip pastaruoju metu auga investicijos Vidurio Europos šalyse, ar Vokietijoje, toks augimas Lietuvoje nėra didelis.

SEB ekonomistas mano, kad ketvirtą ketvirtį veikiausiai vėl turėsime materialinių investicijų augimą 5-7%, o daugiau klausimų kyla dėl kitų metų.

„Kol kas panašu, kad jos augs panašiu tempu, tačiau jeigu nerimas dėl lėtėjančios ekonomikos vis labiau graušis į verslo atstovų galvas, tuo labiau gali būti galvojama ir nusprendžiama dėl rizikingesnių investicijų atidėjimo“, - sako p. Povilauskas.

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, komentuoja, kad  rekordiškai aukšti užimtumo rodikliai Lietuvos darbo rinkoje ir beveik prieškrizinį lygį pasiekęs laisvų darbo vietų lygis rodo, kad artimiausiu metu spaudimas kelti darbuotojų algas išliks aukštas, kas turės vis didesnį poveikį eksportuotojų kaštams. Iš kitos pusės, per pastaruosius 5 metus produktyvumo augimas apdirbamosios gamybos sektoriuje buvo silpnas.

„Tad vangios eksportuotojų investicijos į plėtrą bei stagnuojantys pramonės produktyvumo rodikliai ateityje gali pakenkti Lietuvos pramonės konkurencingumui“, - sako p. Izgorodinas.

Jis kartu pastebi, kad į vidaus rinką besiorientuojančiuose sektoriuose plėtros apetitas neslopsta: pavyzdžiui, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje materialinės investicijos trečiąjį ketvirtį padidėjo 17,6%, kam įtakos turėjo spartus vidaus prekybos apyvartos augimas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="fd1de173-85a1-4e8c-95ec-ace958b088db" prefix="NWq" format="interactive" title="Copy: materialinės investicijos ir investicijos į įrangą"]

Pramonės investicijos toliau traukiasi 

Bendrosios materialinės investicijos Lietuvoje 2018 m. III ketv. sudarė 1,65 mlrd. Eur ir, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, palyginamosiomis kainomis padidėjo 6,3%.

Pono Izgorodino teigimu, trečiąjį ketvirtį materialinių investicijų augimą ištempė žemos pridėtinės vertės investicijos, t.y. investicijos į pastatų, inžinerinių statinių statybą ir įsigijimus.

nuotrauka::2 left

Savo ruožtu, produktyvių investicijų dinamika trečiąjį ketvirtį nuvylė: investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą padidėjo tik 3,8% – tai yra lėčiausias produktyvių investicijų augimas per pastaruosius 5 ketvirčius.

„Tokia tendencija rodo mažėjantį investicijų į plėtrą apetitą Lietuvos ekonomikoje, kam esminės įtakos turėjo geopolitinis neapibrėžtumas išorės rinkose“, - sako p. Izgorodinas.

Jo teigimu, sumažėjęs plėtros apetitas labiausiai yra fiksuojamas į eksporto rinkas besiorientuojančiuose sektoriuose: trečiąjį ketvirtį materialinės investicijos apdirbamosios gamybos segmente sumažėjo 2,4%, o transporto sektoriuje fiksuojamas 5,9% kritimas. Nepaisant to, kad per 2018 m. 9 mėn. produkcijos apimtys apdirbamojoje gamyboje padidėjo 6,9%, materialinių investicijų apimtys apdirbamojoje gamyboje krenta antrą ketvirtį iš eilės (-7,9% antrąjį 2018 m. ketvirtį ir -2,4% trečiąjį 2018 m. ketvirtį).

„Faktinės gamybos tendencijos pramonėje vis labiau kontrastuoja su investicijų dinamika. O tai rodo, kad pramonėje sumažėjusiam plėtros apetitui esminės įtakos turėjo ne prasti pardavimai, bet baimės aspektai, t.y. gamintojų nenoras rizikuoti ir investuoti į plėtrą dėl geopolitinių neapibrėžtumų išorės rinkose („Brexit“, konfliktas dėl Italijos biudžeto, prekybos karai“, - tęsia p. Izgorodinas.

[infogram id="2ba374aa-7cf3-4be8-909e-6581089b7288" prefix="iwq" format="interactive" title="Verslo aplinka: Materialinės investicijos Europos Sąjungoje 2017 m."]

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
D. Virbickas: sichronizavimo nauda Lietuvai – 582 mln. Eur

Lietuva gali tikėtis daugiau kaip pusės milijardo eurų naudos iš Baltijos šalių elektros tinklų...

Pramonė
13:54
GIPL rangovo konkurso nugalėtoja vėl „Alvora“

Beveik 100 mln. eurų vertės strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją (GIPL) turėtų statyti vamzdynų statybos...

Japonijos bendrovės domisi ir sinchronizacija, ir skrydžiais 

Japonijos bendrovės domisi galimybėmis dalyvauti ne tik Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa...

Pramonė
13:02
Į Klaipėdos terminalą atplaukė naujas dujų krovinys iš Norvegijos

Į Klaipėdą penktadienį atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš Norvegijos – jau...

Pramonė
12:08
Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 1

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
09:49
„Kurana“: energijos taupymas prasideda nuo įmonės kultūros pokyčio   Verslo tribūna

Pasvalyje veikiančiai biodujų ir biotetanolio gamybos bendrovei „Kurana“ energijos išteklių tausojimas –...

Pramonė
06:00
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
05:45
„Via Solis“ pasiūlys sukompektuotą saulės elektrinę itin patrauklia kaina Premium 1

Gruodžio mėnesį saulės modulių gamintoja UAB „Via Solis“ pasiūlys naują produktą – saulės elektrinės...

Pramonė
05:45
Tiekimo grandinės: naujausios technologijos atgyvenusio požiūrio neišgelbės Premium

Tiekimo grandinės efektyvumas – sena kaip pasaulis ir kiekvienam gamintojui svarbi tema. Vis dėlto, nors...

Pramonė
05:45
Žalia šviesa atliekų deginimui pasimetė valdžios koridoriuose Premium 1

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nestabdyti jau įgyvendinamų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo...

Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Inter RAO Lietuva“ trečią ketvirtį mažiau pardavė, mažiau uždirbo

2019 m. trečiąjį ketvirtį AB „INTER RAO Lietuva“ Lietuvoje pardavė 7,46% mažiau elektros energijos ir uždirbo...

Pramonė
2019.11.14
Reguliuotojams vertinti pateiktas sinchronizacijos antrojo etapo investicijų planas 

Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai (PSO) pateikė investicijų paraiškas dėl Baltijos...

Pramonė
2019.11.14
„Ignitis gamyba“ vėl nutraukė plūduriuojančios elektrinės statybos konkursą

Energetikos holdingo „Ignitis grupė“ valdomos bendrovės „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energijos gamyba“)...

Pramonė
2019.11.14
ESO akcijų kaina „pririšta“: judėjimas aukštyn būtų signalas Premium

Biržoje neblėsta investuotojų dėmesys naujienų mestelėjusiai ESO, kurios akcijų pabrangimas virš numatomo...

Rinkos
2019.11.14
Papildytosios realybės akiniai grįžta, bet tik į verslo sektorių Premium

Kartu su pirma „Google Glass“ versija prieš keletą metų vos nenumirusi papildytosios realybės akinių...

Technologijos
2019.11.14
„Transachemos“ vadovą A. Mirinavičių keičia J. Varkulevičius

Koncerno „Achemos grupė“ valdomos krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovei „Transachema“ vadovavusį Arūną...

Vadyba
2019.11.14
„Ignitis grupės“ IPO planuose įžvelgia dūmų uždangą, daugiklių arbitražą Premium 2

Planuojamam „Ignitis grupės“ pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) iki realybės teks įveikti ne tik...

Rinkos
2019.11.14
„Achema“ skųsis Europos teismui dėl pagalbos SkGD terminalui

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ planuoja skųsti Europos Sąjungos Bendrojo...

Pramonė
2019.11.14
„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau