Eksportas tebeauga, tačiau tempas lėtėja

Publikuota: 2018-11-09
Atnaujinta 2018-11-09 13:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Per pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvos eksporto apimtys, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 7,6% iki rekordinių 20,7 mlrd. Eur. Lietuviškos kilmės prekių sausį – rugsėjį eksportuota 10,4% daugiau, tačiau trečiąjį metų ketvirtį jų metinis eksportas augo kukliausiai – vos 5%.

2018 m. sausio–rugsėjo mėnesiais užfiksuotą eksporto augimą labiausiai lėmė išaugusios naftos produktų, tabako, įvairių chemijos produktų eksporto apimčių didėjimas, skaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas. Eksporto apimtys be naftos produktų per pirmus devynis 2018 m. mėnesius ūgtelėjo 7%, lyginant su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 10,4%, o jo apimtys pasiekė 12,6 mlrd. Eur, be mineralinių produktų lietuviškų prekių eksportas siekė 8,8%.

Iš lietuviškos kilmės prekių šiuo laikotarpiu daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako, plastikų ir jų gaminių.

Lietuvoje pagamintų prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Lenkiją, Jungtines Valstijas, Latviją ir Švediją. Importas į Lietuvą šių metų sausį–rugsėjį ūgtelėjo 8,6% iki 22,7 mlrd. Eur. Tam didžiausios įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos, antžeminio transporto priemonių, geležies ir plieno importas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“b98fc949-da48-4471-aee2-f00c54e833e7“ prefix=“nc2“ format=“interactive“ title=“Užsienio prekyba sausi- rugsėjį“]

Vien 2018 m. rugsėjį prekių iš Lietuvos eksportuota už 2,27 mlrd. Eur, importuota – už 2,55 mlrd. Eur, rodo negalutiniai muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenys. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,42 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,28 mlrd. Eur.

Per mėnesį (rugsėjo mėnesį palyginti su rugpjūčio) eksportas sumažėjo 11,1%, importas – 5,7%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 8%, importas – 3,5%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 10%, be mineralinių produktų – 6%. Per metus (2018 m. rugsėjį lyginant su 2017 m. rugsėju) eksportas sumažėjo 1,3%, importas padidėjo 5,4%, o lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 0,6%, be mineralinių produktų – 4,6%. Eksporto sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo sumenkusios javų bei rapsų eksporto apimtys.

Prasčiausias ketvirtis

„Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2018 m. trečiąjį ketvirtį išlaikė augimo trajektoriją, tačiau šis ketvirtis buvo pats prasčiausias. Šių metų liepą – rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių (be naftos ir tabako gaminių) eksportas padidėjo tik 5%, kai pirmąjį ir antrąjį ketvirtį metinis eksporto augimas siekė atitinkamai 7,5 ir 8%“, – atkreipia dėmesį Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.

Anot jo, kaip ir Lietuvos BVP atveju, dalį sulėtėjusio lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo reikėtų nurašyti techniniams aspektams – tai prastas šių metų žemės ūkio derlius bei beveik maksimaliai išnaudojami Lietuvos pramonės pajėgumai. Pvz., šių metų trečiąjį ketvirtį maisto ir žemės ūkio produktų eksportas per metus susitraukė dešimtadaliu, iš to javų eksporto apimtys per metus nukrito beveik 14%.

„Šiemet stabiliai blogėja tekstilės prekių eksporto rodikliai: jeigu pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tekstilės gaminių eksportas dar augo 2,3%, tai antrąjį ir trečiąjį ketvirtį tekstilės gaminių eksportuota atitinkamai 4 ir 6,1% mažiau. Šiam segmentui koją kiša itin aukštas gamybos pajėgumų panaudojimo lygis tekstilės pramonėje, kuris siekia beveik 82% ir yra didžiausias tarp visų Lietuvos pramonės sektorių. Panašu, kad tekstilininkams didinti eksporto apimtis trukdo gamybos pajėgumų trūkumas, kuris gamintojams neleidžia patenkinti visos išorės paklausos“, – aiškina p. Izgorodinas.

Kita vertus, kituose eksporto segmentuose rezultatai džiugina: medienos ir baldų eksportas trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 8,1%, metalų, mašinų ir įrenginių eksportas išaugo dešimtadaliu, nurodo ekonomistas.

„Veža“ Vokietija

Pasak p. Izgorodino, vertinant nominalų eksporto augimą, šių metų trečiąjį ketvirtį prie lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo labiausiai prisidėjo Vokietijos rinka, kur per metus eksporto apimtys padidėjo beveik 24 mln. Eur arba 6,7%.

„Eksporto į Vokietiją augimas būtų dar didesnis, jei ne maisto prekių ir žemės ūkių produktų segmentas, kuris trečiąjį ketvirtį į Vokietiją eksportavo 12,5% mažiau. Tačiau įspūdingą augimą demonstruoja metalų, mašinų, įrenginių segmentas – antrąjį ir trečiąjį ketvirtį metinis eksporto į Vokietiją augimas siekė kiek daugiau nei 20%. Dešimtadaliu išaugo chemijos produktų eksportas, medienos ir baldų eksporto apimtys padidėjo 4,4%“, – skaičiuoja ekonomistas.

Anot jo, tikėtina, kad solidžios įtakos Lietuvos eksporto į Vokietiją augimui turėjo itin stiprius rodiklius demonstruojanti Vokietijos darbo rinka, kuri palaiko vartojimą – šiuo metu nedarbo lygis Vokietijoje siekia 3,4% ir yra mažiausias nuo 1990 metų.

Kita vertus, tolesnis Lietuvos eksporto augimas į šią šalį gali susidurti su kliūtimis, ypač kontraktinės gamybos segmente. Šiuo metu fiksuojamas Vokietijos ekonomikos augimo lėtėjimas labiausiai jaučiamas pramonės sektoriuje, kurio plėtrai pakenkė nestabili tarptautinė aplinka bei įsibėgėję prekybos karai, taip pat beveik 90% siekiantis gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Vokietijos pramonėje.

„Ateityje Lietuvos kontraktinės gamybos segmente negalima atmesti ir lėtesnio Lietuvos eksporto į Vokietiją augimo – dėl neigiamos prekybos karų įtakos bei ribotų Vokietijos pramonės galimybių dar labiau didinti gamybos apimtis“, – vertina p. Izgorodinas.

Paklausa ES slopsta

„Mažiau nei pernai kyla lietuviškos kilmės prekių eksportas. Prie jo augimo sulėtėjimo daugiausia prisideda menkiau didėjanti paklausa ES šalyse. Bemaž visiškai išblėso reeksporto plėtra – pernai daug didėjusi Rusijos importo apimtis gerokai pakėlė Lietuvos reeksportą į šią šalį, o šiemet, Rusijos importui augant mažiau, reeksportas beveik nustojo kilti“, – naujausioje ekonomikos raidos apžvalgoje nurodo Lietuvos banko analitikai.

Jų teigimu, tarptautinėje prekyboje vis didesnę reikšmę įgauna neapibrėžtumas dėl jos perspektyvų. Kol kas įvesti prekybos suvaržymai taikomi gana nedidelei pasaulinės prekybos daliai, tačiau nemažą įtaką prekybos srautams bei ekonominiam aktyvumui gali daryti rizika, kad įtampa prekybos srityje didės ir bus vis labiau tolstama nuo pasiekimų laisvosios prekybos srityje.

Atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtės nuo įspūdingo 13,6% augimo 2017 m., iki 9% šiemet bei 5% iki 3% 2019 ir 2020 metais. Kuklesniam eksporto augimui įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų, nurodoma banko pranešime.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
„Orlen Lietuva“ pradėjo Būtingės naftos terminalo plūduro keitimą: baigti žada birželį

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ antradienį...

Pramonė
21:04
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Puslaidininkių gamintojai optimizmo žeria nedaug: lustai šiemet turėtų brangti toliau

Lustai – kone visuose šiuolaikiniuose elektroniniuose prietaisuose naudojami komponentai – šiemet turėtų...

Inovacijos
16:50
Liepą „Lifosa“ jau galėtų dirbti ir 90% pajėgumu 1

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinosios administratorės –...

Pramonė
15:29
Lietuva buria šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti 3

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams...

RETAIL konferencija: „Barbora“ pristatys prekes per valandą, prognozuojama daugiau partnerysčių Premium

Vienas didžiausių prekybos sektoriaus renginių Baltijos šalyse, „Verslo žinių“ organizuojamas prekybos...

Prekyba
11:29
Jauno verslo formulė: rėmėsi mokslu, augo 10 kartų ir neatsigina investuotojų Premium

Kosmetikos ir odos priežiūros priemonių prekės ženklas „Math Scientific“ antraisiais metais šovė į viršų 10...

Gazelė
11:03
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
08:28
Prekyba karo zonoje: ukrainiečių tinklas „Silpo“ kliaujasi slaptais sandėliais, stokoja vilkikų Premium

Mažmeninės prekybos įmonės Ukrainoje anksčiau yra patyrusios įvairių iššūkių, bet sąlygos, kuriomis tenka...

Prekyba
05:45
Racionalus ir efektyvus augalinių liekanų panaudojimas tvariose agrobiotechnologijose Verslo tribūna

Pasaulyje sukaupta pakankamai patirties naudojant augalines liekanas energetikoje – tai pakankamai daug...

Ukrainos druskos gamintojos „Artiomsol“ vadovas: šalyje teks naudoti iš užsienio atvežtą druską

Viena didžiausių Europos druskos bendrovių „Artiomsol“ dėl karo veiksmų balandį nutraukė veiklą, o įmonės...

Pramonė
2022.05.23
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Latvijoje ir Estijoje pramonės produkcija per metus brango apie 30%

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 3,1%,...

Pramonė
2022.05.23
„Borjomi“ gamyklas perima Sakartvelo vyriausybė 1

Sakartvelo vyriausybė iš Rusijos „Alfa Group“, kuriai taikomos sankcijos, neatlygintinai perima vienos iš...

Pramonė
2022.05.23
Nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ tapo „Lifosos“ administratore

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore pirmadienį...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Europos investicijų bankas skolina „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur 1

Europos investicijų bankas (EIB) suteikė bendrovei „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur paskolą, kad ji...

Pramonė
2022.05.23
Balandį fiksuotas 7,1% pramonės nuosmukis 5

2022 m. sausio–balandžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 12,4 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti...

Pramonė
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku