Eksportas tebeauga, tačiau tempas lėtėja

Publikuota: 2018-11-09
Atnaujinta 2018-11-09 13:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Per pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvos eksporto apimtys, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 7,6% iki rekordinių 20,7 mlrd. Eur. Lietuviškos kilmės prekių sausį – rugsėjį eksportuota 10,4% daugiau, tačiau trečiąjį metų ketvirtį jų metinis eksportas augo kukliausiai – vos 5%.

2018 m. sausio–rugsėjo mėnesiais užfiksuotą eksporto augimą labiausiai lėmė išaugusios naftos produktų, tabako, įvairių chemijos produktų eksporto apimčių didėjimas, skaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas. Eksporto apimtys be naftos produktų per pirmus devynis 2018 m. mėnesius ūgtelėjo 7%, lyginant su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 10,4%, o jo apimtys pasiekė 12,6 mlrd. Eur, be mineralinių produktų lietuviškų prekių eksportas siekė 8,8%.

Iš lietuviškos kilmės prekių šiuo laikotarpiu daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako, plastikų ir jų gaminių.

Lietuvoje pagamintų prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Lenkiją, Jungtines Valstijas, Latviją ir Švediją. Importas į Lietuvą šių metų sausį–rugsėjį ūgtelėjo 8,6% iki 22,7 mlrd. Eur. Tam didžiausios įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos, antžeminio transporto priemonių, geležies ir plieno importas.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“b98fc949-da48-4471-aee2-f00c54e833e7“ prefix=“nc2“ format=“interactive“ title=“Užsienio prekyba sausi- rugsėjį“]

Vien 2018 m. rugsėjį prekių iš Lietuvos eksportuota už 2,27 mlrd. Eur, importuota – už 2,55 mlrd. Eur, rodo negalutiniai muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenys. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,42 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,28 mlrd. Eur.

Per mėnesį (rugsėjo mėnesį palyginti su rugpjūčio) eksportas sumažėjo 11,1%, importas – 5,7%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 8%, importas – 3,5%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 10%, be mineralinių produktų – 6%. Per metus (2018 m. rugsėjį lyginant su 2017 m. rugsėju) eksportas sumažėjo 1,3%, importas padidėjo 5,4%, o lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 0,6%, be mineralinių produktų – 4,6%. Eksporto sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo sumenkusios javų bei rapsų eksporto apimtys.

Prasčiausias ketvirtis

„Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2018 m. trečiąjį ketvirtį išlaikė augimo trajektoriją, tačiau šis ketvirtis buvo pats prasčiausias. Šių metų liepą – rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių (be naftos ir tabako gaminių) eksportas padidėjo tik 5%, kai pirmąjį ir antrąjį ketvirtį metinis eksporto augimas siekė atitinkamai 7,5 ir 8%“, – atkreipia dėmesį Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.

Anot jo, kaip ir Lietuvos BVP atveju, dalį sulėtėjusio lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo reikėtų nurašyti techniniams aspektams – tai prastas šių metų žemės ūkio derlius bei beveik maksimaliai išnaudojami Lietuvos pramonės pajėgumai. Pvz., šių metų trečiąjį ketvirtį maisto ir žemės ūkio produktų eksportas per metus susitraukė dešimtadaliu, iš to javų eksporto apimtys per metus nukrito beveik 14%.

„Šiemet stabiliai blogėja tekstilės prekių eksporto rodikliai: jeigu pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tekstilės gaminių eksportas dar augo 2,3%, tai antrąjį ir trečiąjį ketvirtį tekstilės gaminių eksportuota atitinkamai 4 ir 6,1% mažiau. Šiam segmentui koją kiša itin aukštas gamybos pajėgumų panaudojimo lygis tekstilės pramonėje, kuris siekia beveik 82% ir yra didžiausias tarp visų Lietuvos pramonės sektorių. Panašu, kad tekstilininkams didinti eksporto apimtis trukdo gamybos pajėgumų trūkumas, kuris gamintojams neleidžia patenkinti visos išorės paklausos“, – aiškina p. Izgorodinas.

Kita vertus, kituose eksporto segmentuose rezultatai džiugina: medienos ir baldų eksportas trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 8,1%, metalų, mašinų ir įrenginių eksportas išaugo dešimtadaliu, nurodo ekonomistas.

„Veža“ Vokietija

Pasak p. Izgorodino, vertinant nominalų eksporto augimą, šių metų trečiąjį ketvirtį prie lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo labiausiai prisidėjo Vokietijos rinka, kur per metus eksporto apimtys padidėjo beveik 24 mln. Eur arba 6,7%.

„Eksporto į Vokietiją augimas būtų dar didesnis, jei ne maisto prekių ir žemės ūkių produktų segmentas, kuris trečiąjį ketvirtį į Vokietiją eksportavo 12,5% mažiau. Tačiau įspūdingą augimą demonstruoja metalų, mašinų, įrenginių segmentas – antrąjį ir trečiąjį ketvirtį metinis eksporto į Vokietiją augimas siekė kiek daugiau nei 20%. Dešimtadaliu išaugo chemijos produktų eksportas, medienos ir baldų eksporto apimtys padidėjo 4,4%“, – skaičiuoja ekonomistas.

Anot jo, tikėtina, kad solidžios įtakos Lietuvos eksporto į Vokietiją augimui turėjo itin stiprius rodiklius demonstruojanti Vokietijos darbo rinka, kuri palaiko vartojimą – šiuo metu nedarbo lygis Vokietijoje siekia 3,4% ir yra mažiausias nuo 1990 metų.

Kita vertus, tolesnis Lietuvos eksporto augimas į šią šalį gali susidurti su kliūtimis, ypač kontraktinės gamybos segmente. Šiuo metu fiksuojamas Vokietijos ekonomikos augimo lėtėjimas labiausiai jaučiamas pramonės sektoriuje, kurio plėtrai pakenkė nestabili tarptautinė aplinka bei įsibėgėję prekybos karai, taip pat beveik 90% siekiantis gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Vokietijos pramonėje.

„Ateityje Lietuvos kontraktinės gamybos segmente negalima atmesti ir lėtesnio Lietuvos eksporto į Vokietiją augimo – dėl neigiamos prekybos karų įtakos bei ribotų Vokietijos pramonės galimybių dar labiau didinti gamybos apimtis“, – vertina p. Izgorodinas.

Paklausa ES slopsta

„Mažiau nei pernai kyla lietuviškos kilmės prekių eksportas. Prie jo augimo sulėtėjimo daugiausia prisideda menkiau didėjanti paklausa ES šalyse. Bemaž visiškai išblėso reeksporto plėtra – pernai daug didėjusi Rusijos importo apimtis gerokai pakėlė Lietuvos reeksportą į šią šalį, o šiemet, Rusijos importui augant mažiau, reeksportas beveik nustojo kilti“, – naujausioje ekonomikos raidos apžvalgoje nurodo Lietuvos banko analitikai.

Jų teigimu, tarptautinėje prekyboje vis didesnę reikšmę įgauna neapibrėžtumas dėl jos perspektyvų. Kol kas įvesti prekybos suvaržymai taikomi gana nedidelei pasaulinės prekybos daliai, tačiau nemažą įtaką prekybos srautams bei ekonominiam aktyvumui gali daryti rizika, kad įtampa prekybos srityje didės ir bus vis labiau tolstama nuo pasiekimų laisvosios prekybos srityje.

Atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtės nuo įspūdingo 13,6% augimo 2017 m., iki 9% šiemet bei 5% iki 3% 2019 ir 2020 metais. Kuklesniam eksporto augimui įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų, nurodoma banko pranešime.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Kas ketvirtas gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų...

Paslaugos
2019.03.25
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
2019.03.25
„Baltikos“ pamokos Lietuvos siuvėjams – bus permainų Premium

Dviejų „Baltikos“ siuvimo fabrikų uždarymas Estijoje Lietuvos siuvėjams ir pavojaus signalas, ir naujos...

Pramonė
2019.03.25
Visagino AE inžinieriai iš JAV vėl dairosi Lietuvoje 9

Energetikos ministerija ir JAV energetikos bendrovės „8 Rivers“ bei „NET Power“ praėjusios savaitės pabaigoje...

Pramonė
2019.03.25
Ko negali pamiršti geras pardavėjas 1

Nėra vieno sėkmingo pardavėjo apibrėžimo – kiekvienas profesionalas turi savo sėkmės formulę. Tačiau juos...

Pardavimai
2019.03.25
Įmonėms netikėtai vėl brangsta pakuočių tvarkymas Premium 2

Daliai gamintojų ir importuotojų šiais metais už prekių pakuočių atliekų sutvarkymą teks mokėti brangiau, nei...

Paslaugos
2019.03.25
Magadane pradėta gaminti dešra iš ruonių 6

Rusijos šiaurės rytų Sibiro mieste Magadane pradėtos gaminti dešros iš jūros žinduolių – ruonių mėsos. Šiuo...

Pramonė
2019.03.23
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
Įmonių laukia baudos už 2018 m. nesutvarkytas pakuotes Premium

Pildosi prognozės, kad dalies pakuočių tvarkymo užduočių šiemet nepavyks įveikti ir Lietuvos gamintojams bei...

Paslaugos
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21
Parse Error line 0, character 0
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau