Įsibėgėjusi pramonės skaitmenizacija nesiryžtančių tobulėti – nelauks

Publikuota: 2018-10-31
Edgaras Leichteris, Lietuvos inovacijų centro ekspertas: „Konsultacijos ir yra skirtos tam, kad paskatintų ryžtos pokyčiams.“
Edgaras Leichteris, Lietuvos inovacijų centro ekspertas: „Konsultacijos ir yra skirtos tam, kad paskatintų ryžtos pokyčiams.“

Nors Lietuva sparčiai progresuoja inovacijų srityje, nemažai įmonių vis dar nesiryžta pasinaudoti valstybės viešosiomis investicijomis ir tapti inovatyvesnėmis. Specialistų teigimu, Lietuvos įmonėms labiau nei finansinių išteklių trūksta žinių, kaip efektyviau inovuoti ir pasinaudoti mokslo institucijų paslaugomis, reikalingomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veikloms vykdyti. Žinių trūkumui sumažinti valstybė siūlo konsultacinę paramą.

Šiandien vienas svarbiausių valstybės prioritetų – pramonės skaitmenizacija. Tai skaitmeninių technologijų įdiegimas gamyboje bei gamybos procesų automatizavimas. Labai svarbu, kad technologijų įdiegimas, gamybos modernizavimas sutaptų su įmonės strategijos transformacija, joje būtų numatyta, kaip įmonė ketina efektyviau aptarnauti savo klientus, sklandžiau dalyvauti vertės kūrimo grandinėje ir kokiu būdu ji patobulins savo pardavimų, logistikos, pirkimų procesus. Taip pat svarbu, kaip jos personalo politika pasitarnaus sprendžiant Pramonė 4.0 revoliucinius iššūkius.

Nors Lietuvos įmonių pasirengimas skaitmenizavimuisi yra ganėtinai geras ir palaipsniui auga, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės kontraktinė gamyba. Būtent todėl, norint padidinti įmonės produktyvumą, gamybos kokybę, padidinti pardavimus ir įmonės patrauklumą klientams, pažangiausių technologijų poreikis tik augs. Jau įrodyta, kad gamybos skaitmeninimas teigiamai veikia įmonių produktyvumą ir konkurencingumą.

Skaitmenizacija – raktas į išlikimą

Anot Edgaro Leichterio, Lietuvos inovacijų centro (LIC) eksperto, Europos Sąjunga (ES) ilgą laiką deindustrializavosi, t. y. perkėlė savo gamyklas į kitas šalis, o dabar nori jas susigrąžinti.

Nors Lietuva jau yra pasiekusi ES dar tik norimą pasiekti rodiklį, E. Leichteris sako, kad šaliai yra iškilusi kita problema: „Lietuvoje gaminama produkcija dažniausiai nereikalauja sudėtingų sprendimų, mūsų šalyje gaminami standartiniai produktai. Pagrindinis iššūkis Lietuvai: kaip turint tokią gerą gamyklų bazę pagal kiekį pagerinti gaminamų produktų vertę ir pereiti prie sudėtingesnių produktų, galinčių konkuruoti globalioje rinkoje, gamybos. Turėtume būti ne Europos mažąja Kinija, o pasiūlyti sudėtingesnius procesus, gaminti mažesniais kiekiais, bet aukštesnės vertės produkciją. Vienas būdų tai padaryti – skaitmenizuotis.“

Pasak jo, maža dalis įmonių Lietuvoje aktualizuoja skaitmenizavimo klausimą, tačiau skaitmenizacija yra raktas į išlikimą vis stiprėjančioje ES pramonės rinkoje, mat ES skaitmenizuojasi itin sparčiai. Lietuvai delsiant yra rizika nebesuspėti konkurencinėje kovoje.

„Jeigu Lietuva neatitiks technologinio parengties lygio ir pranašumą įgys kitos Europos šalys, būsime išmesti iš žaidimo. Negalime užmigti ant laurų: šiandien Lietuvos ekonomika gera, įmonės turi pinigų, nuosmukio nesimato. Vienintelė problema – darbuotojų trūkumas, tačiau šį klausimą taip pat galima išspręsti skaitmenizuojantis“, – tvirtina LIC ekspertas.

Lietuva stiprina pajėgas

Skaitmeninės technologijos leidžia įmonėms orientuotis į personalizuotą gamybą bei pasiūlyti aukštos kokybės produktų už mažesnę kainą, tačiau tokių technologijų pritaikymas reikalauja nemažai lėšų, o mažų ir vidutinių įmonių ištekliai – itin riboti. Siekiant užtikrinti tokių įmonių konkurencingumą bus skatinamas jų skaitmenizavimas, tam skiriama dalis ES struktūrinių lėšų. Šiuo metu yra daugiau nei 10 ES struktūrinių fondų priemonių, skiriamų įmonių skaitmenizavimui ir kompetencijų kėlimui.

Svarbus vaidmuo įmonių skaitmeninėje transformacijoje tenka skaitmeninių inovacijų centrams. Lietuvoje įsteigti 4 tokie centrai: Pažangios gamybos, Robotikos, Lazerių ir Saulėtekio slėnio. Jie suteikia galimybę bendrovėms pasinaudoti patirtimi ir žiniomis technologijų, bandymų, verslo modelių, finansų, rinkos žvalgybos ir tinklų kūrimo srityse, išbandyti naujausias technologijas bei pasinaudoti eksperimentavimo paslaugomis. Tokių centrų stiprinimas svarbus siekiant didinti įmonių konkurencingumą, šių centrų stiprinimui ir jų integravimuisi į tarptautinius tinklus bus naudojamos ES struktūrinių fondų investicijos.

Kiek daugiau nei prieš metus Ūkio ministerija pristatė Nacionalinę pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“, į kurios veiklą įsitraukė daugiau nei 90 įvairių sektorių ekspertų.

„Šios platformos tikslas – per platų socialinių partnerių tinklą padėti pramonės įmonėms įsidiegti naujas, skaitmenines technologijas gamyboje, dalytis geraisiais technologijų perėmimo pavyzdžiais, atverti finansavimo kanalus, kurti modernią švietimo ir mokymo sistemą, stiprinti kibernetinį saugumą“, – paaiškina Ūkio ministerijos  Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius.

Anot jo, dirbtinis intelektas (DI) ir su juo susijusių pajėgumų kūrimas bei stiprinimas yra viena pagrindinių skaitmeninimo varomųjų jėgų, tad šios technologijos moksliniams tyrimams ir vystymui bus skiriamas išskirtinis dėmesys.

„Šiuo metu Lietuvoje DI daugiausia yra susijęs su prekybos ir sveikatos sektoriais, tačiau manome, kad DI įtaka išaugs ir pramonėje, padės ją transformuoti. Iki šių metų pabaigos planuojame parengti DI strategines plėtros gaires, kuriose būtų numatytos pagrindinės priemonės DI plėtrai skatinti. Šiuo klausimu bendraujame su Lietuvos DI bendruomenės atstovais“, – pasakoja V. Gricius.

Ragina skubėti keistis

Nors valstybės politika dėl skaitmenizavimo yra kaip niekada palanki, E. Leichteris pasakoja, kad įmonėms svarbi ne tik finansinė parama, bet ir konsultacijos, specialistų ir mentorių pagalba. Šiuo klausimu dirba viešų ir privačių konsultantų tinklas, jie teikia konsultacijas apie naujas rinkas, produktus, bendradarbiavimą su mokslo ir inžinerinėmis institucijomis, padeda strategiškai planuoti ateitį.

„Tokie dalykai kaip skaitmenizacija yra susiję su permainomis, o pokyčiai, permainos nėra malonus dalykas, įmonės ima atidėlioti sprendimus. Tačiau per tą laiką, kol sprendimas buvo atidėliojamas, nauja technika jau būtų atsipirkusi ir matytųsi įmonės pranašumas rinkoje. Konsultacijos ir yra skirtos tam, kad padėtų priimti sprendimus greičiau, paskatintų pasiryžti pokyčiams“, – antrina Mantas Vilys, LIC direktorius.

Jis sako, kad konsultantai gali išsklaidyti baimę pasinaudoti valstybės skiriamu finansavimu. Greičiau paraišką parašiusios ir finansinę paramą gavusios įmonės įgyja konkurencinį pranašumą ir rizika pasidalija kartu su valstybe, o ne neša ją vien tik ant savo pečių. Be to, konsultantai gali padėti įsijungti į tarptautines vertės kūrimo grandines bei rasti partnerių bendrai veiklai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Sėkmė – tik surėmus jėgas

Anot LIC direktoriaus, ES pastebimos kelios konsultacijų teikimo ir inovacijų skatinimo tendencijos. Viena jų – pagalba valdant inovacinius procesus: „Kuriant naują produktą šansai, kad pasiseks iš karto, yra maži. Norint užsitikrinti sėkmę, pirmiausia reikia darbą išmanančio personalo, veiksmingų procesų valdymo schemų, aiškaus tikslo. Tai įvairūs vadybiniai niuansai, juos sudėtinga valdyti tradicinėje gamyboje, tačiau gaminant kažką naujo – dar sudėtingiau“.

nuotrauka::1 left

M. Vilys sako, kad privatūs konsultantai retai yra nešališki, dažnai jie suinteresuoti inovaciją kuriančios įmonės sėkme dėl tam tikros asmeninės naudos: „Šiandien visoje Europoje vykdomose reformose pastebiu labai aiškią viešųjų investicijų populiarumo tendenciją, jos leidžia išvengti konsultantų savanaudiškumo. Pavyzdžiui, šiuo metu plėtojamas projektas „Inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos verslui“ (InoSpurtas) siekia užtikrinti įmonėms sąžiningas ir nešališkas viešųjų konsultantų paslaugas.“

Dar viena M. Vilio pastebima tendencija – konsultacijų personalizavimas. Konsultacinę pagalbą, kaip ir bene visas kitas paslaugas, stengiamasi personalizuoti ir pritaikyti prie konkretaus kliento. Konsultacijos yra orientuotos į įmonės veiklą, konsultantai lydi jas tol, kol yra pasiekiami rezultatai, t. y. rinkoje realiai atsiranda nauji produktai ar paslaugos.

Inovacijų eksperto nuomone ES inovacijų paramos patirtis parodė, jog didžiausią poveikį įmonėms daro finansinės ir konsultacinės pagalbos kombinacija: „Gavusios pinigų įmonės patiria dar didesnį stresą negu neturėdamos finansavimo: reikia žinoti, kaip tą paramą teisingai išleisti, kad ji atsipirktų. Tai išspręsti padeda konsultantai, o ir įmonės neretai labiau nei gautą finansinę paramą vertina konsultantų pagalbą.“

Inovacijos užtikrins laimę

Šiandien Lietuva gamybą ir inovacijas skatina pagal sumanios specializacijos prioritetus. Sumani specializacija – tai strategija, priimta valstybės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti. Įgyvendindama šią strategiją Lietuva kaip ir kitos ES šalys nustatė savo MTEPI prioritetus. Šie prioritetai apibrėžia, kur investuojami pinigai, kviečia į tas sritis koinvestuoti.

Šiuo metu yra išskirtos 6 prioritetinės sumanios specializacijos kryptys: energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos bei įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

Šios kryptys buvo nustatytos išanalizavus Lietuvos verslo stiprybes, jo imlumą žinioms ir ar verslininkai, naudodamiesi iš mokslo gautomis žiniomis, galės įsijungti į pasaulines vertės grandines, eksportuoti savo gaminius ir taip prisidėti prie ekonomikos stiprinimo.

„Nors sumanios specializacijos strategija oficialiai buvo patvirtinta 2015 m., šiemet prioritetai yra dar kartą peržiūrimi ir patikslinami, kad jie geriau atspindėtų esamą situaciją. Pavyzdžiui, prieš keletą metų mes negalvojome apie blockchain technologiją, ji nebuvo skirta plačiajai visuomenei, tačiau šiandien ši technologija yra realiai pritaikoma praktikoje, taigi ją siūloma priskirti prie vieno iš prioritetų“, – paaiškina E. Leichteris

Ekspertas tikina, kad kurti inovacijas yra rizikinga dėl rinkos nestabilumo ir technologinių pokyčių. Anot jo, kuo unikalesnė inovacija, tuo didesnė rizika, tačiau visgi nieko nedaryti yra labiau rizikinga, todėl visos valstybės organizuoja paslaugų paketą įmonėms ir skatina inovacijų kūrimo rizika dalintis.

„Inovacijos ne tik padeda patenkinti visuomenės lūkesčius, bet ir kelia pragyvenimo lygi. Atlikti tyrimai rodo, kad inovatyvumo lygis tiesiogiai koreliuoja su laimės indeksu: kuo daugiau inovacijų kuria valstybė, tuo laimingesni jos gyventojai. Taigi, kurkime inovacijas ir laimingesnę Lietuvą“, – sako M. Vilys.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninio plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos verslui (InoSpurtas)“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šiauliai vargsta ieškodami investuotojų pramonės parkui Premium 4

Šiaulių savivaldybė vėl ieško investuotojų, kurie užimtų laisvus sklypus šio miesto pramonės parke. Tokios...

Pramonė
06:00
SBA baldų grupė: pardavimas šiemet bus didžiausias mūsų istorijoje

Koncerno SBA valdomos SBA baldų grupės konsoliduoti pardavimai šiemet didėjo beveik dešimtadaliu – per 9 šių...

Pramonė
2018.11.06
„Megrame“ Ruandoje valdys 1.400 ha miško Premium 12

Su plastikinių, medinių ir aliuminio langų bei durų gamybos „Megrame“ įmonių grupe siejama „Sawmill East...

Pramonė
2018.11.06
„Grigeo“ tikslina šių metų prognozę: pelno bus mažiau

„Grigeo“ įmonių grupės rezultatai optimistiški, tačiau higieninio popieriaus gamybos AB „Grigeo“ dėl...

Pramonė
2018.11.05
14 mln. USD nuostolių patirti rizikavusi „Metruna“ skundžia „Swedbank“ Lietuvos bankui Premium 9

Metalo laužo atliekų supirkimo įmonė UAB „Metruna“ skundžia Lietuvos bankui nepagrįstus banko „Swedbank“...

Pramonė
2018.11.05
„Axioma Metering“: inovacija grįstas dešimteriopo augimo planas Premium 1

Kiek daugiau nei prieš mėnesį prie UAB „Axioma Metering“ vairo stojęs Ignas Vosylius tvirtina, kad bendrovė,...

Pramonė
2018.11.05
Įmonėms gresia neįveikti 2018 m. pakuočių užduočių, tektų mokėti baudas Premium

Rinkoje girdėti nuogąstavimų, kad kai kurios gamintojų organizacijos gali neįveikti 2018 m. nustatytų...

„Kėdainių odoje“ – nauja avarija 4

UAB „Kėdainių oda“ praėjusią savaitę įvyko avarija: trūko vieno iš kenksmingas technologines atliekas...

Pramonė
2018.11.05
ABB gamykloje Kinijoje robotai surinkinės robotus

Šveicarų elektrotechnikos ir pramonės automatizavimo sprendimų koncernas ABB Šanchajuje pradeda naujos...

Pramonė
2018.11.02
Už atskleistą komercinę paslaptį – 1,16 mln. Eur ieškinys Premium

UAB „Jurby Water Tech“ 1,16 mln. Eur ieškinys dėl neteisėtai konkurentams perduotos informacijos apie gamybos...

Pramonė
2018.11.02
Apdirbamajai pramonei rugpjūtis buvo rekordinis

Patikslintais ir perskaičiuotais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūčio mėnesį apdirbamoji pramonė...

Pramonė
2018.11.02
„Lašų duona“ imasi naujo verslo ir dairosi į Aziją Premium

Rokiškyje įsikūrusi „Lašų duonos“ kepykla žengia į naują nišą ir Utenoje įrengia kruopų gamyklą. Su naująja...

Agroverslas
2018.11.02
„Utenos trikotažo“ grupė: pajamos augo beveik ketvirtadaliu, pelnas – 3 kartus 1

Tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per devynis šių metų mėnesius pardavė produkcijos ir suteikė...

Pramonė
2018.10.31
Pažadų nevykdžiusiam investuotojui parodytos Alytaus pramonės parko durys Premium 1

Vaisvandenių gamyklą Alytuje turėjusi statyti, bet per septynerius metus į priekį beveik nepasistūmėjusi...

Pramonė
2018.10.31
Įsibėgėjusi pramonės skaitmenizacija nesiryžtančių tobulėti – nelauks Rėmėjo turinys 5

Nors Lietuva sparčiai progresuoja inovacijų srityje, nemažai įmonių vis dar nesiryžta pasinaudoti valstybės...

Pramonė
2018.10.31
Buvusiam „Stagos“ vadovui – 0,6 mln. Eur švedų akcininkų ieškinys Premium 3

Situacija aplink Šiaulių UAB „ROL Lithuania“ (buvusi „Statga“) kaista – po to, kai buvęs vadovas teismui...

Pramonė
2018.10.30
„Pramonės skaitmeninimas LT“: daugiausia paraiškų pateikė metalistai

Pasibaigus priemonės „Pramonės skaitmeninimas LT“ kvietimo konkursui, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA)...

Pramonė
2018.10.30
Uždaroma paskutinė kompiuterių gamykla Europoje 5

Vokietijos Augsburge 2020 m. bus uždaryta gamykla „Fujitsu“ – paskutinis kompiuterių gamintojas Europoje.

Pramonė
2018.10.30
Kauno „Novametos“ verslo praktika: efektyvumą kelia ir nebrangios priemonės Premium 1

Kauno UAB „Novameta“, virtuvės įrangos viešbučiams, restoranams ir kitoms įmonėms gamintoja, apyvartai kelti...

Pramonė
2018.10.29
Sustabdytas nuotekų priėmimas iš „Kėdainių odos“ 2

UAB „Kėdainių vandenys“ sustabdė nuotekų priėmimą iš odos perdirbimo UAB „Kėdainių oda“. Sprendimas priimtas...

Pramonė
2018.10.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau