Įsibėgėjusi pramonės skaitmenizacija nesiryžtančių tobulėti – nelauks

Publikuota: 2018-10-31
Edgaras Leichteris, Lietuvos inovacijų centro ekspertas: „Konsultacijos ir yra skirtos tam, kad paskatintų ryžtos pokyčiams.“
Edgaras Leichteris, Lietuvos inovacijų centro ekspertas: „Konsultacijos ir yra skirtos tam, kad paskatintų ryžtos pokyčiams.“

Nors Lietuva sparčiai progresuoja inovacijų srityje, nemažai įmonių vis dar nesiryžta pasinaudoti valstybės viešosiomis investicijomis ir tapti inovatyvesnėmis. Specialistų teigimu, Lietuvos įmonėms labiau nei finansinių išteklių trūksta žinių, kaip efektyviau inovuoti ir pasinaudoti mokslo institucijų paslaugomis, reikalingomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veikloms vykdyti. Žinių trūkumui sumažinti valstybė siūlo konsultacinę paramą.

Šiandien vienas svarbiausių valstybės prioritetų – pramonės skaitmenizacija. Tai skaitmeninių technologijų įdiegimas gamyboje bei gamybos procesų automatizavimas. Labai svarbu, kad technologijų įdiegimas, gamybos modernizavimas sutaptų su įmonės strategijos transformacija, joje būtų numatyta, kaip įmonė ketina efektyviau aptarnauti savo klientus, sklandžiau dalyvauti vertės kūrimo grandinėje ir kokiu būdu ji patobulins savo pardavimų, logistikos, pirkimų procesus. Taip pat svarbu, kaip jos personalo politika pasitarnaus sprendžiant Pramonė 4.0 revoliucinius iššūkius.

Nors Lietuvos įmonių pasirengimas skaitmenizavimuisi yra ganėtinai geras ir palaipsniui auga, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės kontraktinė gamyba. Būtent todėl, norint padidinti įmonės produktyvumą, gamybos kokybę, padidinti pardavimus ir įmonės patrauklumą klientams, pažangiausių technologijų poreikis tik augs. Jau įrodyta, kad gamybos skaitmeninimas teigiamai veikia įmonių produktyvumą ir konkurencingumą.

Skaitmenizacija – raktas į išlikimą

Anot Edgaro Leichterio, Lietuvos inovacijų centro (LIC) eksperto, Europos Sąjunga (ES) ilgą laiką deindustrializavosi, t. y. perkėlė savo gamyklas į kitas šalis, o dabar nori jas susigrąžinti.

Nors Lietuva jau yra pasiekusi ES dar tik norimą pasiekti rodiklį, E. Leichteris sako, kad šaliai yra iškilusi kita problema: „Lietuvoje gaminama produkcija dažniausiai nereikalauja sudėtingų sprendimų, mūsų šalyje gaminami standartiniai produktai. Pagrindinis iššūkis Lietuvai: kaip turint tokią gerą gamyklų bazę pagal kiekį pagerinti gaminamų produktų vertę ir pereiti prie sudėtingesnių produktų, galinčių konkuruoti globalioje rinkoje, gamybos. Turėtume būti ne Europos mažąja Kinija, o pasiūlyti sudėtingesnius procesus, gaminti mažesniais kiekiais, bet aukštesnės vertės produkciją. Vienas būdų tai padaryti – skaitmenizuotis.“

Pasak jo, maža dalis įmonių Lietuvoje aktualizuoja skaitmenizavimo klausimą, tačiau skaitmenizacija yra raktas į išlikimą vis stiprėjančioje ES pramonės rinkoje, mat ES skaitmenizuojasi itin sparčiai. Lietuvai delsiant yra rizika nebesuspėti konkurencinėje kovoje.

„Jeigu Lietuva neatitiks technologinio parengties lygio ir pranašumą įgys kitos Europos šalys, būsime išmesti iš žaidimo. Negalime užmigti ant laurų: šiandien Lietuvos ekonomika gera, įmonės turi pinigų, nuosmukio nesimato. Vienintelė problema – darbuotojų trūkumas, tačiau šį klausimą taip pat galima išspręsti skaitmenizuojantis“, – tvirtina LIC ekspertas.

Lietuva stiprina pajėgas

Skaitmeninės technologijos leidžia įmonėms orientuotis į personalizuotą gamybą bei pasiūlyti aukštos kokybės produktų už mažesnę kainą, tačiau tokių technologijų pritaikymas reikalauja nemažai lėšų, o mažų ir vidutinių įmonių ištekliai – itin riboti. Siekiant užtikrinti tokių įmonių konkurencingumą bus skatinamas jų skaitmenizavimas, tam skiriama dalis ES struktūrinių lėšų. Šiuo metu yra daugiau nei 10 ES struktūrinių fondų priemonių, skiriamų įmonių skaitmenizavimui ir kompetencijų kėlimui.

Svarbus vaidmuo įmonių skaitmeninėje transformacijoje tenka skaitmeninių inovacijų centrams. Lietuvoje įsteigti 4 tokie centrai: Pažangios gamybos, Robotikos, Lazerių ir Saulėtekio slėnio. Jie suteikia galimybę bendrovėms pasinaudoti patirtimi ir žiniomis technologijų, bandymų, verslo modelių, finansų, rinkos žvalgybos ir tinklų kūrimo srityse, išbandyti naujausias technologijas bei pasinaudoti eksperimentavimo paslaugomis. Tokių centrų stiprinimas svarbus siekiant didinti įmonių konkurencingumą, šių centrų stiprinimui ir jų integravimuisi į tarptautinius tinklus bus naudojamos ES struktūrinių fondų investicijos.

Kiek daugiau nei prieš metus Ūkio ministerija pristatė Nacionalinę pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“, į kurios veiklą įsitraukė daugiau nei 90 įvairių sektorių ekspertų.

„Šios platformos tikslas – per platų socialinių partnerių tinklą padėti pramonės įmonėms įsidiegti naujas, skaitmenines technologijas gamyboje, dalytis geraisiais technologijų perėmimo pavyzdžiais, atverti finansavimo kanalus, kurti modernią švietimo ir mokymo sistemą, stiprinti kibernetinį saugumą“, – paaiškina Ūkio ministerijos  Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius.

Anot jo, dirbtinis intelektas (DI) ir su juo susijusių pajėgumų kūrimas bei stiprinimas yra viena pagrindinių skaitmeninimo varomųjų jėgų, tad šios technologijos moksliniams tyrimams ir vystymui bus skiriamas išskirtinis dėmesys.

„Šiuo metu Lietuvoje DI daugiausia yra susijęs su prekybos ir sveikatos sektoriais, tačiau manome, kad DI įtaka išaugs ir pramonėje, padės ją transformuoti. Iki šių metų pabaigos planuojame parengti DI strategines plėtros gaires, kuriose būtų numatytos pagrindinės priemonės DI plėtrai skatinti. Šiuo klausimu bendraujame su Lietuvos DI bendruomenės atstovais“, – pasakoja V. Gricius.

Ragina skubėti keistis

Nors valstybės politika dėl skaitmenizavimo yra kaip niekada palanki, E. Leichteris pasakoja, kad įmonėms svarbi ne tik finansinė parama, bet ir konsultacijos, specialistų ir mentorių pagalba. Šiuo klausimu dirba viešų ir privačių konsultantų tinklas, jie teikia konsultacijas apie naujas rinkas, produktus, bendradarbiavimą su mokslo ir inžinerinėmis institucijomis, padeda strategiškai planuoti ateitį.

„Tokie dalykai kaip skaitmenizacija yra susiję su permainomis, o pokyčiai, permainos nėra malonus dalykas, įmonės ima atidėlioti sprendimus. Tačiau per tą laiką, kol sprendimas buvo atidėliojamas, nauja technika jau būtų atsipirkusi ir matytųsi įmonės pranašumas rinkoje. Konsultacijos ir yra skirtos tam, kad padėtų priimti sprendimus greičiau, paskatintų pasiryžti pokyčiams“, – antrina Mantas Vilys, LIC direktorius.

Jis sako, kad konsultantai gali išsklaidyti baimę pasinaudoti valstybės skiriamu finansavimu. Greičiau paraišką parašiusios ir finansinę paramą gavusios įmonės įgyja konkurencinį pranašumą ir rizika pasidalija kartu su valstybe, o ne neša ją vien tik ant savo pečių. Be to, konsultantai gali padėti įsijungti į tarptautines vertės kūrimo grandines bei rasti partnerių bendrai veiklai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Sėkmė – tik surėmus jėgas

Anot LIC direktoriaus, ES pastebimos kelios konsultacijų teikimo ir inovacijų skatinimo tendencijos. Viena jų – pagalba valdant inovacinius procesus: „Kuriant naują produktą šansai, kad pasiseks iš karto, yra maži. Norint užsitikrinti sėkmę, pirmiausia reikia darbą išmanančio personalo, veiksmingų procesų valdymo schemų, aiškaus tikslo. Tai įvairūs vadybiniai niuansai, juos sudėtinga valdyti tradicinėje gamyboje, tačiau gaminant kažką naujo – dar sudėtingiau“.

nuotrauka::1 left

M. Vilys sako, kad privatūs konsultantai retai yra nešališki, dažnai jie suinteresuoti inovaciją kuriančios įmonės sėkme dėl tam tikros asmeninės naudos: „Šiandien visoje Europoje vykdomose reformose pastebiu labai aiškią viešųjų investicijų populiarumo tendenciją, jos leidžia išvengti konsultantų savanaudiškumo. Pavyzdžiui, šiuo metu plėtojamas projektas „Inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos verslui“ (InoSpurtas) siekia užtikrinti įmonėms sąžiningas ir nešališkas viešųjų konsultantų paslaugas.“

Dar viena M. Vilio pastebima tendencija – konsultacijų personalizavimas. Konsultacinę pagalbą, kaip ir bene visas kitas paslaugas, stengiamasi personalizuoti ir pritaikyti prie konkretaus kliento. Konsultacijos yra orientuotos į įmonės veiklą, konsultantai lydi jas tol, kol yra pasiekiami rezultatai, t. y. rinkoje realiai atsiranda nauji produktai ar paslaugos.

Inovacijų eksperto nuomone ES inovacijų paramos patirtis parodė, jog didžiausią poveikį įmonėms daro finansinės ir konsultacinės pagalbos kombinacija: „Gavusios pinigų įmonės patiria dar didesnį stresą negu neturėdamos finansavimo: reikia žinoti, kaip tą paramą teisingai išleisti, kad ji atsipirktų. Tai išspręsti padeda konsultantai, o ir įmonės neretai labiau nei gautą finansinę paramą vertina konsultantų pagalbą.“

Inovacijos užtikrins laimę

Šiandien Lietuva gamybą ir inovacijas skatina pagal sumanios specializacijos prioritetus. Sumani specializacija – tai strategija, priimta valstybės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti. Įgyvendindama šią strategiją Lietuva kaip ir kitos ES šalys nustatė savo MTEPI prioritetus. Šie prioritetai apibrėžia, kur investuojami pinigai, kviečia į tas sritis koinvestuoti.

Šiuo metu yra išskirtos 6 prioritetinės sumanios specializacijos kryptys: energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos bei įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

Šios kryptys buvo nustatytos išanalizavus Lietuvos verslo stiprybes, jo imlumą žinioms ir ar verslininkai, naudodamiesi iš mokslo gautomis žiniomis, galės įsijungti į pasaulines vertės grandines, eksportuoti savo gaminius ir taip prisidėti prie ekonomikos stiprinimo.

„Nors sumanios specializacijos strategija oficialiai buvo patvirtinta 2015 m., šiemet prioritetai yra dar kartą peržiūrimi ir patikslinami, kad jie geriau atspindėtų esamą situaciją. Pavyzdžiui, prieš keletą metų mes negalvojome apie blockchain technologiją, ji nebuvo skirta plačiajai visuomenei, tačiau šiandien ši technologija yra realiai pritaikoma praktikoje, taigi ją siūloma priskirti prie vieno iš prioritetų“, – paaiškina E. Leichteris

Ekspertas tikina, kad kurti inovacijas yra rizikinga dėl rinkos nestabilumo ir technologinių pokyčių. Anot jo, kuo unikalesnė inovacija, tuo didesnė rizika, tačiau visgi nieko nedaryti yra labiau rizikinga, todėl visos valstybės organizuoja paslaugų paketą įmonėms ir skatina inovacijų kūrimo rizika dalintis.

„Inovacijos ne tik padeda patenkinti visuomenės lūkesčius, bet ir kelia pragyvenimo lygi. Atlikti tyrimai rodo, kad inovatyvumo lygis tiesiogiai koreliuoja su laimės indeksu: kuo daugiau inovacijų kuria valstybė, tuo laimingesni jos gyventojai. Taigi, kurkime inovacijas ir laimingesnę Lietuvą“, – sako M. Vilys.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninio plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos verslui (InoSpurtas)“.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku tapo J. Talmantas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) Visuotiniame draugijos narių suvažiavime išrinko naują draugijos...

Pramonė
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 6

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
Granulių gamintojai susidūrė su problemomis: stabdo naujos gamyklos statybą  Premium

Granulių gamintojų padėtis Latvijoje sudėtinga. Dėl žaliavų stygiaus stambūs gamintojai neišnaudoja turimų...

Pramonė
2019.04.18
Didžiausias Šiaurės Europos dviračių gamintojas pardavinėti mokosi iš smulkiųjų Premium 1

Gamintojų kooperacija ar skatinimas tą daryti – įprastas reiškinys, tačiau bendradarbiavimas neįpareigoja...

Gazelė
2019.04.18
ESO Pažangios energijos klubo dirbtuvėse – efektyvumo sprendimai Verslo tribūna

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) įsteigtas Pažangios energijos klubas, bendradarbiaudamas su „Verslo...

Išmani Lietuva
2019.04.17
Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį 25

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Finansai
2019.04.17
Kaliningrade svarstoma leisti gintaro gavybą jūroje privatiems asmenims Premium

Antonas Alichanovas, Kaliningrado srities gubernatorius, siūlo įteisinti gintaro gavybą jūroje privatiems...

Pramonė
2019.04.17
ŽŪM dėl žemdirbius klaidinusio fondo kreipėsi į prokuratūrą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) trečiadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl M. K. Čiurlionio...

Pramonė
2019.04.17
„Elektrum Lietuva“: pigiausia elektra Baltijos šalyse kovą – Lietuvoje

Šilti orai kovo mėnesį lėmė smukusias elektros kainas Baltijos šalyse – jos susitraukė apie 15%. Lietuvoje...

Pramonė
2019.04.17
Pernai pritrūkęs produkcijos „Volfas Engelman“ investuoja didindamas pajėgumus  6

Pernai su produkcijos trūkumu susidūrusi AB „Volfas Engelman“ didina gamybos pajėgumus – artėjant naujam...

Pramonė
2019.04.17
Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

Verslo aplinka
2019.04.17
Vokietijos verslas agituoja už Europos Sąjungą: ES nepakankamai įvertinta Premium 5

Du trečdaliai Vokietijos verslininkų įsitikinę, kad Europos Sąjungos (ES) teikiamos galimybės nėra pakankamai...

Pramonė
2019.04.17
Galėjo apsiriboti prancūzų darbo pasiūlymu, bet atsiplėšė šios rinkos dalį Premium

UAB „Galanis“ užsakymų turi kur kas daugiau, nei spėja gaminti – gelbsti tai, kad rudenį bei žiemą,...

Gazelė
2019.04.17
„Lietuvos energija“ planuoja valstybei išmokėti 13 mln. Eur dividendų

„Lietuvos energija“ valstybei siūlo už 2018 m. sumokėti 13 mln. Eur dividendų, pranšta per „Nasdaq“...

Pramonė
2019.04.17
Ignalinos AE uždarymo fondas pernai negavo 22% planuotų pajamų 2

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pajamos 2018 m. buvo beveik 2 mln. eurų, o išlaidos – apie...

Pramonė
2019.04.17
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
2019.04.17
„Mars“ korporacijos istorija: kodėl keičiasi didieji prekių ženklai Premium 2

„Mars, Incorporated“, labiausiai pasaulyje žinoma kaip populiariausių šokoladinių batonėlių ir gyvūnų maisto...

Rinkodara
2019.04.17
Medicininių rinkinių gamyklos Jurbarke statybos atidedamos 2

Medicininių rinkinių gamyklos Jurbarke, kurią ruošiasi statyti UAB „Naujos mintys“, teks palaukti. Evaldo...

Pramonė
2019.04.16
LVAT: LEG privalo sumokėti Kainų komisijos skirtą baudą 

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) teisme...

Pramonė
2019.04.16
STT: apyvartinių taršos leidimų prekyboje stinga skaidrumo 

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje veikiančių įstaigų veikloje stinga skaidrumo, nustatė...

Pramonė
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau