Įsibėgėjusi pramonės skaitmenizacija nesiryžtančių tobulėti – nelauks

Publikuota: 2018-10-31
Edgaras Leichteris, Lietuvos inovacijų centro ekspertas: „Konsultacijos ir yra skirtos tam, kad paskatintų ryžtos pokyčiams.“
Edgaras Leichteris, Lietuvos inovacijų centro ekspertas: „Konsultacijos ir yra skirtos tam, kad paskatintų ryžtos pokyčiams.“

Nors Lietuva sparčiai progresuoja inovacijų srityje, nemažai įmonių vis dar nesiryžta pasinaudoti valstybės viešosiomis investicijomis ir tapti inovatyvesnėmis. Specialistų teigimu, Lietuvos įmonėms labiau nei finansinių išteklių trūksta žinių, kaip efektyviau inovuoti ir pasinaudoti mokslo institucijų paslaugomis, reikalingomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veikloms vykdyti. Žinių trūkumui sumažinti valstybė siūlo konsultacinę paramą.

Šiandien vienas svarbiausių valstybės prioritetų – pramonės skaitmenizacija. Tai skaitmeninių technologijų įdiegimas gamyboje bei gamybos procesų automatizavimas. Labai svarbu, kad technologijų įdiegimas, gamybos modernizavimas sutaptų su įmonės strategijos transformacija, joje būtų numatyta, kaip įmonė ketina efektyviau aptarnauti savo klientus, sklandžiau dalyvauti vertės kūrimo grandinėje ir kokiu būdu ji patobulins savo pardavimų, logistikos, pirkimų procesus. Taip pat svarbu, kaip jos personalo politika pasitarnaus sprendžiant Pramonė 4.0 revoliucinius iššūkius.

Nors Lietuvos įmonių pasirengimas skaitmenizavimuisi yra ganėtinai geras ir palaipsniui auga, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės kontraktinė gamyba. Būtent todėl, norint padidinti įmonės produktyvumą, gamybos kokybę, padidinti pardavimus ir įmonės patrauklumą klientams, pažangiausių technologijų poreikis tik augs. Jau įrodyta, kad gamybos skaitmeninimas teigiamai veikia įmonių produktyvumą ir konkurencingumą.

Skaitmenizacija – raktas į išlikimą

Anot Edgaro Leichterio, Lietuvos inovacijų centro (LIC) eksperto, Europos Sąjunga (ES) ilgą laiką deindustrializavosi, t. y. perkėlė savo gamyklas į kitas šalis, o dabar nori jas susigrąžinti.

Nors Lietuva jau yra pasiekusi ES dar tik norimą pasiekti rodiklį, E. Leichteris sako, kad šaliai yra iškilusi kita problema: „Lietuvoje gaminama produkcija dažniausiai nereikalauja sudėtingų sprendimų, mūsų šalyje gaminami standartiniai produktai. Pagrindinis iššūkis Lietuvai: kaip turint tokią gerą gamyklų bazę pagal kiekį pagerinti gaminamų produktų vertę ir pereiti prie sudėtingesnių produktų, galinčių konkuruoti globalioje rinkoje, gamybos. Turėtume būti ne Europos mažąja Kinija, o pasiūlyti sudėtingesnius procesus, gaminti mažesniais kiekiais, bet aukštesnės vertės produkciją. Vienas būdų tai padaryti – skaitmenizuotis.“

Pasak jo, maža dalis įmonių Lietuvoje aktualizuoja skaitmenizavimo klausimą, tačiau skaitmenizacija yra raktas į išlikimą vis stiprėjančioje ES pramonės rinkoje, mat ES skaitmenizuojasi itin sparčiai. Lietuvai delsiant yra rizika nebesuspėti konkurencinėje kovoje.

„Jeigu Lietuva neatitiks technologinio parengties lygio ir pranašumą įgys kitos Europos šalys, būsime išmesti iš žaidimo. Negalime užmigti ant laurų: šiandien Lietuvos ekonomika gera, įmonės turi pinigų, nuosmukio nesimato. Vienintelė problema – darbuotojų trūkumas, tačiau šį klausimą taip pat galima išspręsti skaitmenizuojantis“, – tvirtina LIC ekspertas.

Lietuva stiprina pajėgas

Skaitmeninės technologijos leidžia įmonėms orientuotis į personalizuotą gamybą bei pasiūlyti aukštos kokybės produktų už mažesnę kainą, tačiau tokių technologijų pritaikymas reikalauja nemažai lėšų, o mažų ir vidutinių įmonių ištekliai – itin riboti. Siekiant užtikrinti tokių įmonių konkurencingumą bus skatinamas jų skaitmenizavimas, tam skiriama dalis ES struktūrinių lėšų. Šiuo metu yra daugiau nei 10 ES struktūrinių fondų priemonių, skiriamų įmonių skaitmenizavimui ir kompetencijų kėlimui.

Svarbus vaidmuo įmonių skaitmeninėje transformacijoje tenka skaitmeninių inovacijų centrams. Lietuvoje įsteigti 4 tokie centrai: Pažangios gamybos, Robotikos, Lazerių ir Saulėtekio slėnio. Jie suteikia galimybę bendrovėms pasinaudoti patirtimi ir žiniomis technologijų, bandymų, verslo modelių, finansų, rinkos žvalgybos ir tinklų kūrimo srityse, išbandyti naujausias technologijas bei pasinaudoti eksperimentavimo paslaugomis. Tokių centrų stiprinimas svarbus siekiant didinti įmonių konkurencingumą, šių centrų stiprinimui ir jų integravimuisi į tarptautinius tinklus bus naudojamos ES struktūrinių fondų investicijos.

Kiek daugiau nei prieš metus Ūkio ministerija pristatė Nacionalinę pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“, į kurios veiklą įsitraukė daugiau nei 90 įvairių sektorių ekspertų.

„Šios platformos tikslas – per platų socialinių partnerių tinklą padėti pramonės įmonėms įsidiegti naujas, skaitmenines technologijas gamyboje, dalytis geraisiais technologijų perėmimo pavyzdžiais, atverti finansavimo kanalus, kurti modernią švietimo ir mokymo sistemą, stiprinti kibernetinį saugumą“, – paaiškina Ūkio ministerijos  Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius.

Anot jo, dirbtinis intelektas (DI) ir su juo susijusių pajėgumų kūrimas bei stiprinimas yra viena pagrindinių skaitmeninimo varomųjų jėgų, tad šios technologijos moksliniams tyrimams ir vystymui bus skiriamas išskirtinis dėmesys.

„Šiuo metu Lietuvoje DI daugiausia yra susijęs su prekybos ir sveikatos sektoriais, tačiau manome, kad DI įtaka išaugs ir pramonėje, padės ją transformuoti. Iki šių metų pabaigos planuojame parengti DI strategines plėtros gaires, kuriose būtų numatytos pagrindinės priemonės DI plėtrai skatinti. Šiuo klausimu bendraujame su Lietuvos DI bendruomenės atstovais“, – pasakoja V. Gricius.

Ragina skubėti keistis

Nors valstybės politika dėl skaitmenizavimo yra kaip niekada palanki, E. Leichteris pasakoja, kad įmonėms svarbi ne tik finansinė parama, bet ir konsultacijos, specialistų ir mentorių pagalba. Šiuo klausimu dirba viešų ir privačių konsultantų tinklas, jie teikia konsultacijas apie naujas rinkas, produktus, bendradarbiavimą su mokslo ir inžinerinėmis institucijomis, padeda strategiškai planuoti ateitį.

„Tokie dalykai kaip skaitmenizacija yra susiję su permainomis, o pokyčiai, permainos nėra malonus dalykas, įmonės ima atidėlioti sprendimus. Tačiau per tą laiką, kol sprendimas buvo atidėliojamas, nauja technika jau būtų atsipirkusi ir matytųsi įmonės pranašumas rinkoje. Konsultacijos ir yra skirtos tam, kad padėtų priimti sprendimus greičiau, paskatintų pasiryžti pokyčiams“, – antrina Mantas Vilys, LIC direktorius.

Jis sako, kad konsultantai gali išsklaidyti baimę pasinaudoti valstybės skiriamu finansavimu. Greičiau paraišką parašiusios ir finansinę paramą gavusios įmonės įgyja konkurencinį pranašumą ir rizika pasidalija kartu su valstybe, o ne neša ją vien tik ant savo pečių. Be to, konsultantai gali padėti įsijungti į tarptautines vertės kūrimo grandines bei rasti partnerių bendrai veiklai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Sėkmė – tik surėmus jėgas

Anot LIC direktoriaus, ES pastebimos kelios konsultacijų teikimo ir inovacijų skatinimo tendencijos. Viena jų – pagalba valdant inovacinius procesus: „Kuriant naują produktą šansai, kad pasiseks iš karto, yra maži. Norint užsitikrinti sėkmę, pirmiausia reikia darbą išmanančio personalo, veiksmingų procesų valdymo schemų, aiškaus tikslo. Tai įvairūs vadybiniai niuansai, juos sudėtinga valdyti tradicinėje gamyboje, tačiau gaminant kažką naujo – dar sudėtingiau“.

nuotrauka::1 left

M. Vilys sako, kad privatūs konsultantai retai yra nešališki, dažnai jie suinteresuoti inovaciją kuriančios įmonės sėkme dėl tam tikros asmeninės naudos: „Šiandien visoje Europoje vykdomose reformose pastebiu labai aiškią viešųjų investicijų populiarumo tendenciją, jos leidžia išvengti konsultantų savanaudiškumo. Pavyzdžiui, šiuo metu plėtojamas projektas „Inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos verslui“ (InoSpurtas) siekia užtikrinti įmonėms sąžiningas ir nešališkas viešųjų konsultantų paslaugas.“

Dar viena M. Vilio pastebima tendencija – konsultacijų personalizavimas. Konsultacinę pagalbą, kaip ir bene visas kitas paslaugas, stengiamasi personalizuoti ir pritaikyti prie konkretaus kliento. Konsultacijos yra orientuotos į įmonės veiklą, konsultantai lydi jas tol, kol yra pasiekiami rezultatai, t. y. rinkoje realiai atsiranda nauji produktai ar paslaugos.

Inovacijų eksperto nuomone ES inovacijų paramos patirtis parodė, jog didžiausią poveikį įmonėms daro finansinės ir konsultacinės pagalbos kombinacija: „Gavusios pinigų įmonės patiria dar didesnį stresą negu neturėdamos finansavimo: reikia žinoti, kaip tą paramą teisingai išleisti, kad ji atsipirktų. Tai išspręsti padeda konsultantai, o ir įmonės neretai labiau nei gautą finansinę paramą vertina konsultantų pagalbą.“

Inovacijos užtikrins laimę

Šiandien Lietuva gamybą ir inovacijas skatina pagal sumanios specializacijos prioritetus. Sumani specializacija – tai strategija, priimta valstybės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti. Įgyvendindama šią strategiją Lietuva kaip ir kitos ES šalys nustatė savo MTEPI prioritetus. Šie prioritetai apibrėžia, kur investuojami pinigai, kviečia į tas sritis koinvestuoti.

Šiuo metu yra išskirtos 6 prioritetinės sumanios specializacijos kryptys: energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos bei įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

Šios kryptys buvo nustatytos išanalizavus Lietuvos verslo stiprybes, jo imlumą žinioms ir ar verslininkai, naudodamiesi iš mokslo gautomis žiniomis, galės įsijungti į pasaulines vertės grandines, eksportuoti savo gaminius ir taip prisidėti prie ekonomikos stiprinimo.

„Nors sumanios specializacijos strategija oficialiai buvo patvirtinta 2015 m., šiemet prioritetai yra dar kartą peržiūrimi ir patikslinami, kad jie geriau atspindėtų esamą situaciją. Pavyzdžiui, prieš keletą metų mes negalvojome apie blockchain technologiją, ji nebuvo skirta plačiajai visuomenei, tačiau šiandien ši technologija yra realiai pritaikoma praktikoje, taigi ją siūloma priskirti prie vieno iš prioritetų“, – paaiškina E. Leichteris

Ekspertas tikina, kad kurti inovacijas yra rizikinga dėl rinkos nestabilumo ir technologinių pokyčių. Anot jo, kuo unikalesnė inovacija, tuo didesnė rizika, tačiau visgi nieko nedaryti yra labiau rizikinga, todėl visos valstybės organizuoja paslaugų paketą įmonėms ir skatina inovacijų kūrimo rizika dalintis.

„Inovacijos ne tik padeda patenkinti visuomenės lūkesčius, bet ir kelia pragyvenimo lygi. Atlikti tyrimai rodo, kad inovatyvumo lygis tiesiogiai koreliuoja su laimės indeksu: kuo daugiau inovacijų kuria valstybė, tuo laimingesni jos gyventojai. Taigi, kurkime inovacijas ir laimingesnę Lietuvą“, – sako M. Vilys.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninio plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Inovacijų konsultacinės ir paramos paslaugos verslui (InoSpurtas)“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Eros pabaiga: parodos „CeBIT“ daugiau nebus 1

Į verslo bendruomenę daugiausia orientuota technologijų paroda „CeBIT“ po 33 metų stabdoma. Parodos, kasmet...

Technologijos
2018.12.31
Monako kapitalo įmonė planuoja kurti tyrimų bazę Lietuvoje Premium

Gegužę įsteigta Monako kapitalo įmonė UAB GRH LT Lietuvoje numato įkurti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės...

Pramonė
2018.12.31
Svarbiausi 2018 m. įvykiai pramonėje: investicijos, draudimai ir spartėjantis siekis skaitmeninti gamybą Premium

Metų pradžioje paskelbti „Siemens“ vadovų apklausos rezultatai nubrėžė tendenciją visiems šiems metams: kas...

Pramonė
2018.12.31
Plastiko gaminių draudimas: verslininkai Lietuvoje viliasi ilgesnio pereinamojo laikotarpio 1

Europos Sąjungos šalių ir Europos Parlamento atstovai suderino detales dėl vienkartinių plastiko gaminių...

Pramonė
2018.12.30
Traukinyje į Maskvą – verslo klasės vagonas 8

Traukinyje Kaliningradas–Maskva įrengtas verslo klasės vagonas, kuriame yra 6 kupė su sofomis–lovomis,...

Pramonė
2018.12.30
„Aksa“ pardavimus padidino penktadaliu

Gelžbetonio konstrukcijas gaminančios lietuviško kapitalo įmonės „Aksa“ pardavimo pajamos šiemet siekė 24,2...

Pramonė
2018.12.28
Kodėl baltarusiai iš Maskvos nori kompensacijos už naftą Premium

Rytoj, gruodžio 29-ąją, Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas susitiks Maskvoje ir bandys išspręsti...

Energetika
2018.12.28
Startuoja penktas ES priemonės „Naujos galimybės LT“ kvietimas 1

Penktadienį paskelbtas priemonės „Naujos galimybės LT“ kvietimas teikti paraiškas projektams finansuoti.

Pramonė
2018.12.28
Profesorius R. Rudzkis: krizė – už durų, Lietuva – ir vėl nepasiruošusi Premium 40

Artėjanti ekonominė krizė bus stipresnė nei ta, kuri pasaulį užklupo 2008 m., ir gali trukti kelerius metus,...

Verslo aplinka
2018.12.28
Vokietijos ekonomikai – prastesnės prognozės 4

Miuncheno ekonominių tyrimų institutas IFO pablogino Vokietijos BVP augimo prognozę artimiausiems dvejiems...

Pramonė
2018.12.28
C. Ghosnas lieka kalėjime, o G. Kellis ieško medikų pagalbos

Carlosas Ghosnas, „Renault-Nissan-Mitsubishi“ aljanso vadovas išlieka sulaikytas, o kartu su juo suimtas...

Transportas
2018.12.27
Klaipėda aplinkiniams regionams – ir donorė, ir varžovė  Premium

Patogi miesto geografinė padėtis, išvystyta infrastruktūra ir labiausiai Baltijos jūroje į rytus nutolęs...

Pramonė
2018.12.27
Politikams yra ko pasimokyti iš verslo 8

Skaičiuojant 2018-ųjų derlių, svariais laimėjimais gali drąsiai pasigirti šalies verslininkai, itin skalsius...

Pramonė
2018.12.27
Biotechnologijų „Froceth“: kuriame inovatyvius vaistus itin sunkioms ligoms gydyti Premium

Jaunų lietuvių mokslininkų įkurta biotechnologijų įmonė „Froceth“, gaminanti individualiai pritaikytus...

Technologijos
2018.12.27
Paskutinį kartą eksportuojančia šalimi Lietuva buvo 2013 m. birželį 10

Trijų Baltijos valstybių užsienio prekyba auga, tačiau jos išlieka valstybėmis – importuotojomis. 2018 m. III...

Pramonė
2018.12.26
Lietuvos įmonės gaminiai atguls į anglų lovas 3

Kitų metų pradžioje minkštus baldus ir čiužinius gaminanti UAB „Vilsofa“ ketina pasirašyti kontraktą su...

Pramonė
2018.12.24
Ruošiamasi žirginio sporto komplekso statyboms 2

Vilniaus rajono planuojamo statyti žirginio sporto komplekso vietoje šiuo metu vyksta parengiamieji darbai,...

Pramonė
2018.12.23
„MG Baltic“ už neskelbiamą sumą pardavė „Biofuture“ turtą 2

Verslininko Dariaus Mockaus valdomas vienas didžiausių šalyje koncernų „MG Baltic“ bankrutuojančios buvusios...

Pramonė
2018.12.21
Pramonės 11 mėnesių rezultatas: pajamos išaugo 4,7%

Per šių metų sausio–lapkričio mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 20,7 mlrd. Eur ir, palyginti su tuo...

Pramonė
2018.12.21
Aliuminio kainos smuko į 16 mėnesių žemumas 7

Aliuminio kainos Londono metalų biržoje smuko į 16 mėnesių žemumas po žinių, kad JAV ketina atšaukti...

Rinkos
2018.12.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau