Europa kratosi plastiko invazijos

Iš tikrųjų problema, kurios ėmėsi EK, yra milžiniška, kaip, beje, ir jos padariniai: EP skelbia, kad vienkartiniai plastikai ir žvejybos įrankių plastiko atliekos sudaro per 70% jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių. Skaičiuojama, kad vandenynuose yra per 150 mln. tonų plastiko atliekų.

Vienkartiniai plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai, balionų lazdelės ir kt. turėtų būti uždrausti Europos Sąjungoje nuo 2021-ųjų, nes jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Tokiai planuojamai direktyvai spalio 10 d. pritarė EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas. Visas Parlamentas dėl jos balsuos spalio 22–25 d. Strasbūre vyksiančioje plenarinėje sesijoje. Ji taip pat bus derinama su ES Taryba.

Visa tai nebuvo didis netikėtumas net ir toms šalims, kurios vis dar nerenka ir neperdirba, pvz., plastikinių butelių. Tačiau polistireno putplasčio gamintojams minėto EP komiteto sprendimas draudžiamų vienkartinių daiktų sąrašo dešimtuką papildyti vienuoliktuoju daiktu prilygo žaibui iš giedro dangaus. Mat EK sudarytame sąraše gaminiai iš šios medžiagos minimi nebuvo, papildymas EP komiteto iniciatyva atsirado tik prieš kelias dienas. Jei europarlamentarai pritars, draudimas visam vienuoliktukui ES įsigalios nuo 2021 m.

Lietuviško kapitalo įmonė „Pack Klaipėda“ (PK), įsikūrusi Klaipėdos LEZ ir vienintelė Baltijos šalyse gaminanti kiaušinių pakuotes ir vienkartinius indus iš ekstruduotojo putų polistireno, tokį sprendimą vadina drastišku ir viliasi, kad Parlamentas jam nepritars.

„Jeigu sprendimas bus priimtas, mums teks nutraukti veiklą. Mūsų įrenginiai, technologija nepritaikyti tam, kad gamintume produktą iš kitos žaliavos. O ir alternatyvų plastikinei vienkartinei pakuotei kol kas nėra – šiandien jos pernelyg brangios“, – stebisi Vytautas Butvilas, PK vadovas ir akcininkas. Jis teigia, kad įmonės galėtų putplastį perdirbti, jei būtų organizuotas tokių pakuočių surinkimas – jau dabar bendrovė dirba be atliekų, jos grąžinamos į gamybą ir iš naujo perdirbamos. Perdirbtas putplastis tinka, pvz., elektronikos prekėms pakuoti, statybinėms plokštėms gaminti.

Ponas Butvilas sako sunkiai įsivaizduojantis, kad padėtį būtų galima pakeisti per kelerius metus – juk tai apima naftos pramonę, PET granulių gamintojus, o tai – milžiniškos korporacijos. Taip pat siūloma valstybėms nustatyti tikslus iki 2025-ųjų sumažinti plastikinių daiktų, kurie neturi lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, paskatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Tarp jų patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių, vaisių, daržovių, desertų ar ledų pakuotės.

VŽ nuomone, tai, kad ES susirūpino ir gamtai, ir žmonių sveikatai pavojingais gaminiais, yra neabejotinai sveikintinas sprendimas. Lietuva jau gana sėkmingai sprendžia vienkartinių gėrimų pakuočių surinkimą ir perdirbimą. Tačiau EK draudimas palies gamintojus ir iš kitų sričių: Lietuva sukišo dešimtis ar net šimtus milijonų į įvairių plastikinių dirbinių gamyklas – galbūt dabar metas pasukti galvą ir rasti sprendimą, kaip organizuoti tokių atliekų surinkimą ir perdirbimą.