Lietuvos eksportas nelėtina apsukų

Publikuota: 2018-10-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. Lietuvos eksportas išaugo 8,8%, o importas padidėjo 8,9%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 11,8%, o neskaičiuojant naftos produktų – 10,6%, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius prekių iš Lietuvos eksportuota už 16 mlrd. Eur, iš jų lietuviškos kilmės produkcijos – už 9,8 mlrd. Eur. Importo mastas siekė 17 mlrd. Eur.

Vien per 2018 m. rugpjūtį prekių buvo eksportuota už 2,54 mlrd. Eur, importuota – už 2,69 mlrd. Eur, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,57 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,15 mlrd. Eur.

Tęsinys po grafiku:

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

[infogram id=“b1c02229-d309-4cb1-aeb1-e721ac764d0c“ prefix=“1AW“ format=“interactive“ title=“Eksportas ir importas sausį-rugpjūtį“]

Eksporto padidėjimą sausio – rugpjūčio mėn. lėmė išaugęs naftos produktų (10,3%), įvairių chemijos produktų (55%), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (38,1%) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (37,8%), antžeminio transporto priemonių (16,3%), geležies ir plieno (23,5%) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 8,4%, importas – 5,5%.

Pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Augimas užfiksuotas visose pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, išskyrus Nyderlandus, kur prekių eksportuota 2,1% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Per šį laikotarpį ypač augo eksporto apimtys į Estiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Ukrainą, Prancūziją.

Lietuva daugiausia importavo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją, Vokietiją, Jungtines Valstijas, Latviją ir Švediją.

2018 m. sausio – rugpjūčio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako, plastikų ir jų gaminių.

Per metus (2018 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2017 m. rugpjūčio mėn.) eksportas padidėjo 13,5%, importas – 11,6%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,9%, importas – 3,6%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 18,3%, be mineralinių produktų – 10,5%.

Riboja gamybos pajėgumai

Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, pažymi, kad ES rinka ir toliau turi esminės įtakos Lietuvos eksporto augimui, tačiau šia kryptimi eksporto apimtys didėja kiek lėčiau nei praėjusiais metais, o labiausiai eksportas lėtėjo į Skandinaviją, ypač – į Švediją.

Anot jo, tam įtakos turėjo trys priežastys – aukšta palyginamoji bazė, vis dar gana rizikinga Skandinavijos NT rinkos padėtis bei istorinėse aukštumose besilaikantis Lietuvos pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo lygis.

„Lietuvos pramonė jau beveik pilnai išnaudoja turimus pajėgumus ir turi ribotas galimybes prisiimti naujų užsakymų“, – aiškina p. Izgorodinas.

Jo vertinimu, prasidėję „prekybos karai“ jau padarė „juodą darbą“ Lietuvos eksportui – įmonių atsargumas dėl investicijų į plėtrą varžo šalies eksportuotojų galimybes patenkinti augančią paklausą ES rinkose, ypač Skandinavijoje.

„Be to, smulkesni eksportuotojai susiduria su ribotu priėjimu prie išorės finansavimo bei sparčiai kylančiais kaštais darbo jėgai, o tai apsunkina jų galimybes investuoti į plėtrą“, – sako p. Izgorodinas.

Investuos atsargiai

Pramonės lūkesčių indekse, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), nurodoma, kad tekstilės, medienos ir baldų, chemijos, metalų gaminių sektoriuose gamybinio pajėgumo panaudojimo lygis jau viršija 80%.

LPK duomenimis, šių metų antrąjį pusmetį net 86% įmonių ketina investuoti į gamybos pajėgumą. Tačiau investicijos nukreipiamos ne didesniam gamybos pajėgumui, bet technologijoms atnaujinti. Be to, 57% apklausos dalyvių teigia investuosiantys „pasitelkdami vidinius resursus“.

Apžvalgoje nurodoma, kad pagrindinė rizika yra nestabili padėtis išorės rinkose – staigus šokas pasaulio ekonomikoje reikšmingai sumažintų paklausą eksporto rinkose ir naujos investicijos į pajėgumo didinimą neatsipirktų.

„Padidinti muitai ir kiti pasauliniai prekybos apribojimai taip pat gali pakenkti stambesnių Lietuvos pramonės gamybos partnerių pelningumui – gamybos partneriai Lietuvoje taip pat gali sulaukti prašymo atitinkamai sumažinti kontraktinės gamybos įkainius, o tai jau suduotų smūgį Lietuvos pramonės pelningumui, apribotų įmonių skolinimosi ir gamybos plėtros galimybes“, – įspėjama LPK apžvalgoje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Liepą „Lifosa“ jau galėtų dirbti ir 90% pajėgumu 1

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinosios administratorės –...

Pramonė
15:29
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas 2

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Lietuva buria šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti 3

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams...

RETAIL konferencija: „Barbora“ pristatys prekes per valandą, prognozuojama daugiau partnerysčių Premium

Vienas didžiausių prekybos sektoriaus renginių Baltijos šalyse, „Verslo žinių“ organizuojamas prekybos...

Prekyba
11:29
Jauno verslo formulė: rėmėsi mokslu, augo 10 kartų ir neatsigina investuotojų Premium

Kosmetikos ir odos priežiūros priemonių prekės ženklas „Math Scientific“ antraisiais metais šovė į viršų 10...

Gazelė
11:03
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
08:28
Prekyba karo zonoje: ukrainiečių tinklas „Silpo“ kliaujasi slaptais sandėliais, stokoja vilkikų Premium

Mažmeninės prekybos įmonės Ukrainoje anksčiau yra patyrusios įvairių iššūkių, bet sąlygos, kuriomis tenka...

Prekyba
05:45
Racionalus ir efektyvus augalinių liekanų panaudojimas tvariose agrobiotechnologijose Verslo tribūna

Pasaulyje sukaupta pakankamai patirties naudojant augalines liekanas energetikoje – tai pakankamai daug...

Ukrainos druskos gamintojos „Artiomsol“ vadovas: šalyje teks naudoti iš užsienio atvežtą druską

Viena didžiausių Europos druskos bendrovių „Artiomsol“ dėl karo veiksmų balandį nutraukė veiklą, o įmonės...

Pramonė
2022.05.23
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 12

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Latvijoje ir Estijoje pramonės produkcija per metus brango apie 30%

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 3,1%,...

Pramonė
2022.05.23
„Borjomi“ gamyklas perima Sakartvelo vyriausybė 1

Sakartvelo vyriausybė iš Rusijos „Alfa Group“, kuriai taikomos sankcijos, neatlygintinai perima vienos iš...

Pramonė
2022.05.23
Nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ tapo „Lifosos“ administratore

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore pirmadienį...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Europos investicijų bankas skolina „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur 1

Europos investicijų bankas (EIB) suteikė bendrovei „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur paskolą, kad ji...

Pramonė
2022.05.23
Balandį fiksuotas 7,1% pramonės nuosmukis 5

2022 m. sausio–balandžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 12,4 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti...

Pramonė
2022.05.23
Žemės ūkio ateitis – kaip išgauti daugiau su mažiau? Verslo tribūna

Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų,...

Agroverslas 2023
2022.05.23
„Agrochema“: šiandien grūdų augintojai turi gerai paskaičiuoti, kurie sprendimai racionalūs Verslo tribūna

Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos...

Agroverslas 2023
2022.05.23
„Orlen Lietuva“: esame sukaupę bitumo atsargų Premium 1

Remontui sustabdyta Mažeikių naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ ramina, kad dėl bitumo stygiaus nutraukti...

Pramonė
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku