Lietuvos eksportas nelėtina apsukų

Publikuota: 2018-10-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. Lietuvos eksportas išaugo 8,8%, o importas padidėjo 8,9%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 11,8%, o neskaičiuojant naftos produktų – 10,6%, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius prekių iš Lietuvos eksportuota už 16 mlrd. Eur, iš jų lietuviškos kilmės produkcijos – už 9,8 mlrd. Eur. Importo mastas siekė 17 mlrd. Eur.

Vien per 2018 m. rugpjūtį prekių buvo eksportuota už 2,54 mlrd. Eur, importuota – už 2,69 mlrd. Eur, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,57 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,15 mlrd. Eur.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“b1c02229-d309-4cb1-aeb1-e721ac764d0c“ prefix=“1AW“ format=“interactive“ title=“Eksportas ir importas sausį-rugpjūtį“]

Eksporto padidėjimą sausio – rugpjūčio mėn. lėmė išaugęs naftos produktų (10,3%), įvairių chemijos produktų (55%), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (38,1%) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (37,8%), antžeminio transporto priemonių (16,3%), geležies ir plieno (23,5%) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 8,4%, importas – 5,5%.

Pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Augimas užfiksuotas visose pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, išskyrus Nyderlandus, kur prekių eksportuota 2,1% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Per šį laikotarpį ypač augo eksporto apimtys į Estiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Ukrainą, Prancūziją.

Lietuva daugiausia importavo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją, Vokietiją, Jungtines Valstijas, Latviją ir Švediją.

2018 m. sausio – rugpjūčio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako, plastikų ir jų gaminių.

Per metus (2018 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2017 m. rugpjūčio mėn.) eksportas padidėjo 13,5%, importas – 11,6%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,9%, importas – 3,6%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 18,3%, be mineralinių produktų – 10,5%.

Riboja gamybos pajėgumai

Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, pažymi, kad ES rinka ir toliau turi esminės įtakos Lietuvos eksporto augimui, tačiau šia kryptimi eksporto apimtys didėja kiek lėčiau nei praėjusiais metais, o labiausiai eksportas lėtėjo į Skandinaviją, ypač – į Švediją.

Anot jo, tam įtakos turėjo trys priežastys – aukšta palyginamoji bazė, vis dar gana rizikinga Skandinavijos NT rinkos padėtis bei istorinėse aukštumose besilaikantis Lietuvos pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo lygis.

„Lietuvos pramonė jau beveik pilnai išnaudoja turimus pajėgumus ir turi ribotas galimybes prisiimti naujų užsakymų“, – aiškina p. Izgorodinas.

Jo vertinimu, prasidėję „prekybos karai“ jau padarė „juodą darbą“ Lietuvos eksportui – įmonių atsargumas dėl investicijų į plėtrą varžo šalies eksportuotojų galimybes patenkinti augančią paklausą ES rinkose, ypač Skandinavijoje.

„Be to, smulkesni eksportuotojai susiduria su ribotu priėjimu prie išorės finansavimo bei sparčiai kylančiais kaštais darbo jėgai, o tai apsunkina jų galimybes investuoti į plėtrą“, – sako p. Izgorodinas.

Investuos atsargiai

Pramonės lūkesčių indekse, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), nurodoma, kad tekstilės, medienos ir baldų, chemijos, metalų gaminių sektoriuose gamybinio pajėgumo panaudojimo lygis jau viršija 80%.

LPK duomenimis, šių metų antrąjį pusmetį net 86% įmonių ketina investuoti į gamybos pajėgumą. Tačiau investicijos nukreipiamos ne didesniam gamybos pajėgumui, bet technologijoms atnaujinti. Be to, 57% apklausos dalyvių teigia investuosiantys „pasitelkdami vidinius resursus“.

Apžvalgoje nurodoma, kad pagrindinė rizika yra nestabili padėtis išorės rinkose – staigus šokas pasaulio ekonomikoje reikšmingai sumažintų paklausą eksporto rinkose ir naujos investicijos į pajėgumo didinimą neatsipirktų.

„Padidinti muitai ir kiti pasauliniai prekybos apribojimai taip pat gali pakenkti stambesnių Lietuvos pramonės gamybos partnerių pelningumui – gamybos partneriai Lietuvoje taip pat gali sulaukti prašymo atitinkamai sumažinti kontraktinės gamybos įkainius, o tai jau suduotų smūgį Lietuvos pramonės pelningumui, apribotų įmonių skolinimosi ir gamybos plėtros galimybes“, – įspėjama LPK apžvalgoje.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„INVL Baltic Farmland“ pusmečio pelnas - 137.000 Eur

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ pajamos per šių metų pirmąjį...

Pramonė
12:04
„Maas Aviation“ įmonė Kaune dažys „Airbus“ ir „Boeing“ Premium

Airijos UAB „Maas Aviation“ Kauno oro uosto teritorijoje pradeda statyti orlaivių dažymo angarą, kuriame...

Pramonė
10:06
Valstiečiai imasi miškų 7

Šiandien Seimas turi balsuoti už Miškų įstatymo pataisas, numatančias apriboti miško paskirties žemės...

Pramonė
05:50
4 įmonės negali prekiauti naftos produktais 3

Įsiskolinusios valstybei bendrovės „Singora“, „Energijos kodas“, „Sunergus“ ir „Jumps“ nebegali prekiauti...

Prekyba
2019.07.22
„Klaipėdos naftos“ vadovo konkurse – 26 paraiškos

Vadovauti AB „Klaipėdos nafta“ pretenduoja 26 kandidatai. Vakar baigusi priimti paraiškas vadovų atrankos...

Vadyba
2019.07.22
Ant Vyriausybės stalo – „Amber Grid“ saugumo planas  

Vyriausybė tvirtins dujotiekio į Lenkiją statybos projektą įgyvendinančios bendrovės „Amber Grid“ saugumo...

Pramonė
2019.07.22
Marijampolėje be elektros buvusi pramonė taikstosi su nuostoliais 3

Dėl gedimo elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ tinkle, pirmadienį elektros kelias valandas...

Pramonė
2019.07.22
Nusibodo baidarių „autostrados“ upėse, todėl pradėjo gaminti medines kanojas Premium

Kažkada kilęs sumanymas pasigaminti kanoją Janiui Žekaniui jau tapo pagrindine veikla. Kad kuo daugiau galimų...

Gazelė
2019.07.22
„Fortum Heat Lietuvos“ pelnas pernai augo 23% iki 6,6 mln. Eur 2

Suomijos koncerno „Fortum“ valdoma šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ pernai uždirbo 6,693 mln. Eur...

Pramonė
2019.07.22
„Anykščių vynas“ baigia modernizaciją: už 0,6 mln. Eur įrengta nauja linija

Gėrimų gamintoja „MV GROUP Production“ modernizavo jos valdomą „Anykščių vyno“ gamyklą, kurioje įrengė...

Pramonė
2019.07.22
Verslas stoja prieš siekį apriboti investavimą į miškus Premium 10

Seime kelią skinantis įstatymo pakeitimui, kuriuo apribojamos galimybės investuoti į miškus, investicijų...

Rinkos
2019.07.22
„Aurora Cannabis Inc.“ investuoja į kanapių perdirbimą Lietuvoje Premium 12

Viena didžiausių pasaulyje kanapių verslo grupių Kanados „Aurora Cannabis Inc.“, pernai įsigijusi dvi...

Pramonė
2019.07.22
Inovacijos žemės ūkyje – būtinybė norint išgyventi Verslo tribūna

Aukštosios technologijos užkariauja ne tik finansų, energetikos ar medicinos sritis. Naujausios technologijos...

Pramonė
2019.07.22
Rusija konservuoja AE statybą Kaliningrade 7

„Rosenergoatom“ skelbia, kad 2019 m. Baltijos atominės elektrinės statybos konservavimo darbams skirs beveik...

Pramonė
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 5

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Siekdami priartėti prie „nulio atliekų“, bando keisti vartojimo įpročius Premium

Jeigu daržovės užaugintos natūraliu būdu, jų išorė neturi reikšmės nei skoniui, nei maistinei vertei, o...

Prekyba
2019.07.20
Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
„Lietuvos energija“ dairosi biuro, kurį gali pasiūlyti rinka 5

„Lietuvos energija“ keičia ankstesnę strategiją nuomotis specialiai jai pastatytą biurų pastatą ir rinksis iš...

„Orlen Lietuvos“ pelnas šiemet išaugo 24% iki 41 mln. Eur 3

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šešis šių metų...

Pramonė
2019.07.19
Vilniuje sulaikytas Rusijos verslininkas prašo politinio prieglobsčio 9

Policijos pareigūnai Vilniuje sulaikė Rusijos verslininką Romaną Ružečko, įtariamą prisidėjus prie užterštos...

Pramonė
2019.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau