Lietuvos eksportas nelėtina apsukų

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius prekių iš Lietuvos eksportuota už 16 mlrd. Eur, iš jų lietuviškos kilmės produkcijos – už 9,8 mlrd. Eur. Importo mastas siekė 17 mlrd. Eur.

Vien per 2018 m. rugpjūtį prekių buvo eksportuota už 2,54 mlrd. Eur, importuota – už 2,69 mlrd. Eur, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,57 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,15 mlrd. Eur.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“b1c02229-d309-4cb1-aeb1-e721ac764d0c“ prefix=“1AW“ format=“interactive“ title=“Eksportas ir importas sausį-rugpjūtį“]

Eksporto padidėjimą sausio – rugpjūčio mėn. lėmė išaugęs naftos produktų (10,3%), įvairių chemijos produktų (55%), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (38,1%) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (37,8%), antžeminio transporto priemonių (16,3%), geležies ir plieno (23,5%) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 8,4%, importas – 5,5%.

Pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Augimas užfiksuotas visose pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, išskyrus Nyderlandus, kur prekių eksportuota 2,1% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Per šį laikotarpį ypač augo eksporto apimtys į Estiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Ukrainą, Prancūziją.

Lietuva daugiausia importavo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją, Vokietiją, Jungtines Valstijas, Latviją ir Švediją.

2018 m. sausio – rugpjūčio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako, plastikų ir jų gaminių.

Per metus (2018 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2017 m. rugpjūčio mėn.) eksportas padidėjo 13,5%, importas – 11,6%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,9%, importas – 3,6%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 18,3%, be mineralinių produktų – 10,5%.

Riboja gamybos pajėgumai

Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, pažymi, kad ES rinka ir toliau turi esminės įtakos Lietuvos eksporto augimui, tačiau šia kryptimi eksporto apimtys didėja kiek lėčiau nei praėjusiais metais, o labiausiai eksportas lėtėjo į Skandinaviją, ypač – į Švediją.

Anot jo, tam įtakos turėjo trys priežastys – aukšta palyginamoji bazė, vis dar gana rizikinga Skandinavijos NT rinkos padėtis bei istorinėse aukštumose besilaikantis Lietuvos pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo lygis.

„Lietuvos pramonė jau beveik pilnai išnaudoja turimus pajėgumus ir turi ribotas galimybes prisiimti naujų užsakymų“, – aiškina p. Izgorodinas.

Jo vertinimu, prasidėję „prekybos karai“ jau padarė „juodą darbą“ Lietuvos eksportui – įmonių atsargumas dėl investicijų į plėtrą varžo šalies eksportuotojų galimybes patenkinti augančią paklausą ES rinkose, ypač Skandinavijoje.

„Be to, smulkesni eksportuotojai susiduria su ribotu priėjimu prie išorės finansavimo bei sparčiai kylančiais kaštais darbo jėgai, o tai apsunkina jų galimybes investuoti į plėtrą“, – sako p. Izgorodinas.

Investuos atsargiai

Pramonės lūkesčių indekse, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), nurodoma, kad tekstilės, medienos ir baldų, chemijos, metalų gaminių sektoriuose gamybinio pajėgumo panaudojimo lygis jau viršija 80%.

LPK duomenimis, šių metų antrąjį pusmetį net 86% įmonių ketina investuoti į gamybos pajėgumą. Tačiau investicijos nukreipiamos ne didesniam gamybos pajėgumui, bet technologijoms atnaujinti. Be to, 57% apklausos dalyvių teigia investuosiantys „pasitelkdami vidinius resursus“.

Apžvalgoje nurodoma, kad pagrindinė rizika yra nestabili padėtis išorės rinkose – staigus šokas pasaulio ekonomikoje reikšmingai sumažintų paklausą eksporto rinkose ir naujos investicijos į pajėgumo didinimą neatsipirktų.

„Padidinti muitai ir kiti pasauliniai prekybos apribojimai taip pat gali pakenkti stambesnių Lietuvos pramonės gamybos partnerių pelningumui – gamybos partneriai Lietuvoje taip pat gali sulaukti prašymo atitinkamai sumažinti kontraktinės gamybos įkainius, o tai jau suduotų smūgį Lietuvos pramonės pelningumui, apribotų įmonių skolinimosi ir gamybos plėtros galimybes“, – įspėjama LPK apžvalgoje.