Lietuvos eksportas nelėtina apsukų

Publikuota: 2018-10-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. Lietuvos eksportas išaugo 8,8%, o importas padidėjo 8,9%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 11,8%, o neskaičiuojant naftos produktų – 10,6%, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius prekių iš Lietuvos eksportuota už 16 mlrd. Eur, iš jų lietuviškos kilmės produkcijos – už 9,8 mlrd. Eur. Importo mastas siekė 17 mlrd. Eur.

Vien per 2018 m. rugpjūtį prekių buvo eksportuota už 2,54 mlrd. Eur, importuota – už 2,69 mlrd. Eur, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,57 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,15 mlrd. Eur.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“b1c02229-d309-4cb1-aeb1-e721ac764d0c“ prefix=“1AW“ format=“interactive“ title=“Eksportas ir importas sausį-rugpjūtį“]

Eksporto padidėjimą sausio – rugpjūčio mėn. lėmė išaugęs naftos produktų (10,3%), įvairių chemijos produktų (55%), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (38,1%) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (37,8%), antžeminio transporto priemonių (16,3%), geležies ir plieno (23,5%) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 8,4%, importas – 5,5%.

Pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Augimas užfiksuotas visose pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, išskyrus Nyderlandus, kur prekių eksportuota 2,1% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Per šį laikotarpį ypač augo eksporto apimtys į Estiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Ukrainą, Prancūziją.

Lietuva daugiausia importavo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją, Vokietiją, Jungtines Valstijas, Latviją ir Švediją.

2018 m. sausio – rugpjūčio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako, plastikų ir jų gaminių.

Per metus (2018 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2017 m. rugpjūčio mėn.) eksportas padidėjo 13,5%, importas – 11,6%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,9%, importas – 3,6%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 18,3%, be mineralinių produktų – 10,5%.

Riboja gamybos pajėgumai

Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, pažymi, kad ES rinka ir toliau turi esminės įtakos Lietuvos eksporto augimui, tačiau šia kryptimi eksporto apimtys didėja kiek lėčiau nei praėjusiais metais, o labiausiai eksportas lėtėjo į Skandinaviją, ypač – į Švediją.

Anot jo, tam įtakos turėjo trys priežastys – aukšta palyginamoji bazė, vis dar gana rizikinga Skandinavijos NT rinkos padėtis bei istorinėse aukštumose besilaikantis Lietuvos pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo lygis.

„Lietuvos pramonė jau beveik pilnai išnaudoja turimus pajėgumus ir turi ribotas galimybes prisiimti naujų užsakymų“, – aiškina p. Izgorodinas.

Jo vertinimu, prasidėję „prekybos karai“ jau padarė „juodą darbą“ Lietuvos eksportui – įmonių atsargumas dėl investicijų į plėtrą varžo šalies eksportuotojų galimybes patenkinti augančią paklausą ES rinkose, ypač Skandinavijoje.

„Be to, smulkesni eksportuotojai susiduria su ribotu priėjimu prie išorės finansavimo bei sparčiai kylančiais kaštais darbo jėgai, o tai apsunkina jų galimybes investuoti į plėtrą“, – sako p. Izgorodinas.

Investuos atsargiai

Pramonės lūkesčių indekse, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), nurodoma, kad tekstilės, medienos ir baldų, chemijos, metalų gaminių sektoriuose gamybinio pajėgumo panaudojimo lygis jau viršija 80%.

LPK duomenimis, šių metų antrąjį pusmetį net 86% įmonių ketina investuoti į gamybos pajėgumą. Tačiau investicijos nukreipiamos ne didesniam gamybos pajėgumui, bet technologijoms atnaujinti. Be to, 57% apklausos dalyvių teigia investuosiantys „pasitelkdami vidinius resursus“.

Apžvalgoje nurodoma, kad pagrindinė rizika yra nestabili padėtis išorės rinkose – staigus šokas pasaulio ekonomikoje reikšmingai sumažintų paklausą eksporto rinkose ir naujos investicijos į pajėgumo didinimą neatsipirktų.

„Padidinti muitai ir kiti pasauliniai prekybos apribojimai taip pat gali pakenkti stambesnių Lietuvos pramonės gamybos partnerių pelningumui – gamybos partneriai Lietuvoje taip pat gali sulaukti prašymo atitinkamai sumažinti kontraktinės gamybos įkainius, o tai jau suduotų smūgį Lietuvos pramonės pelningumui, apribotų įmonių skolinimosi ir gamybos plėtros galimybes“, – įspėjama LPK apžvalgoje.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV vegetariško maisto gamintojos siekia leidimo vadinti savo gaminius „mėsainiais“

JAV teismas sustabdė įstatymą, draudžiantį vegetariškų pakaitinių patiekalų gamintojams vartoti žodį „mėsa“...

Paslaugos
2019.12.13
Po incidento „Achemoje“ aplinkosaugininkai nenustatė oro taršos

Po incidento „Achemoje“ ketvirtadienį atlikti papildomi tyrimai neparodė oro taršos Jonavoje ir Jonavos...

Pramonė
2019.12.13
Šiaulių oro uoste numatomos 20 mln. investicijos lėktuvų priežiūros centrui 

Įmonė nauju pavadinimu ir vadovu planuoja didelį lėktuvų techninės priežiūros centrą, kuris veiklą pradės...

Naujasis žemės ūkio eurokomisaras: turėtume siekti suvienodinti tiesiogines išmokas Premium

Januszas Wojciechowskis, gruodžio 10 d. inauguruotas Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį,...

Pramonė
2019.12.13
„Milviteką“ įsigijo Prancūzijos svarstyklių gamintojai

Gargžduose veikiančią Lietuvos UAB „Milviteka“ už neskelbiamą sumą įsigijo Prancūzijos pramoninių ir...

Pramonė
2019.12.13
Apklausa parodė: investicijų tempas slopsta 

Investicijų pramonėje augimo tempas 2019 m., palyginti su 2018 m., sulėtėjo, remdamasis pramonės įmonių...

Pramonė
2019.12.13
Pasaulinės tendencijos užkabins ir Lietuvos spausdinimo pramonę Premium

Spausdinimo sektoriaus lyderiai demonstruoja gerus apyvartos ir pelno rezultatus, tačiau, ekspertų teigimu,...

Pramonė
2019.12.13
Unikali investicija Klaipėdoje – GRH LT gamins ir užsiims moksliniais tyrimais  Premium

Monake registruota „GRH International“ nusprendė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) steigti...

Pramonė
2019.12.13
J. Niedvaras: Tokijo olimpiada paskatino pradėti serijinę kartoninių lovų gamybą  Premium

Vienintelė Lietuvoje koruguoto korio kartono padėklus ir užpildus baldams pakuoti gaminanti UAB „Japaletė“...

Pramonė
2019.12.13
Po incidento „Achemoje“ atliekami papildomi oro tyrimai Jonavos ir Ukmergės rajonuose 

Po trečiadienį įmonėje „Achema“ įvykusio incidento, kai į aplinką pateko azoto oksidai, aplinkosaugininkai...

Pramonė
2019.12.12
„Klaipėdos naftos“ akcininkai priėmė papildomus sprendimus dėl NIB paskolos 

Valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ akcininkų susirinkime ketvirtadienį priimti papildomi sprendimai,...

Pramonė
2019.12.12
 Italų spirito gamykla Panevėžyje planuoja 20 mln. Eur metinę apyvartą

Italijos įmonių grupė „Etea Group“ savo plėtrai pasirinko Panevėžio pramonės rajoną, kuriame statys modernią...

Pramonė
2019.12.12
„Elektrum Lietuva“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Baltijos šalių elektros gamintojos „Latvenergo“ antrinė įmonė „Elektrum Lietuva“ išsirinko naujus...

Rinkodara
2019.12.12
Sunkmečiu nė nekvepia: nepaskirstytasis gamybos pelnas – 4,89 mlrd. Eur Premium

Per devynis šių metų mėnesius apdirbamosios gamybos apimtis išaugo 5,8%, ikimokestinis pelnas padidėjo 2,8%,...

Pramonė
2019.12.12
„Ignitis grupė“ sieks 2050 m. nebekenkti klimatui 2

Valstybės valdoma UAB „Ignitis grupė“ pirmoji tarp Baltijos šalių ir Lenkijos bendrovių jungiasi prie...

Pramonė
2019.12.12
K. Mažeika su „Achemos“ vadovais aptars incidentus įmonėje

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika su Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovais kitą savaitę ketina...

Pramonė
2019.12.12
Žadėtos reformos toliau pradinės stadijos nepažengė 5

2016 m. suformavus koaliciją, buvo teisingai nuspręsta įgyvendinti struktūrines reformas naujajam Lietuvos...

Pramonė
2019.12.12
Paskelbė planus iki 2050 m. ES paversti klimatui neutralia ekonomika 1

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, trečiadienį Europos parlamente pristatė...

Finansai
2019.12.12
Naudotos technikos paklausa skatina „Nova rent“ plėtrą Verslo tribūna

Palyginti jaunos bendrovės „Nova rent“ vystymuisi apibūdinti geriausiai tinka sporto terminas: spurtavo.

Pramonė
2019.12.12
PET pramonės inovacijos, užkariaujančios pasaulinę rinką Verslo tribūna

Šiandien laimi ne tik didelis, bet ir lankstus verslas, galintis pasiūlyti individualius sprendimus klientui.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau