Lietuvos eksportas nelėtina apsukų

Publikuota: 2018-10-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. Lietuvos eksportas išaugo 8,8%, o importas padidėjo 8,9%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 11,8%, o neskaičiuojant naftos produktų – 10,6%, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius prekių iš Lietuvos eksportuota už 16 mlrd. Eur, iš jų lietuviškos kilmės produkcijos – už 9,8 mlrd. Eur. Importo mastas siekė 17 mlrd. Eur.

Vien per 2018 m. rugpjūtį prekių buvo eksportuota už 2,54 mlrd. Eur, importuota – už 2,69 mlrd. Eur, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,57 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,15 mlrd. Eur.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“b1c02229-d309-4cb1-aeb1-e721ac764d0c“ prefix=“1AW“ format=“interactive“ title=“Eksportas ir importas sausį-rugpjūtį“]

Eksporto padidėjimą sausio – rugpjūčio mėn. lėmė išaugęs naftos produktų (10,3%), įvairių chemijos produktų (55%), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (38,1%) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (37,8%), antžeminio transporto priemonių (16,3%), geležies ir plieno (23,5%) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 8,4%, importas – 5,5%.

Pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Augimas užfiksuotas visose pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, išskyrus Nyderlandus, kur prekių eksportuota 2,1% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Per šį laikotarpį ypač augo eksporto apimtys į Estiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Ukrainą, Prancūziją.

Lietuva daugiausia importavo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją, Vokietiją, Jungtines Valstijas, Latviją ir Švediją.

2018 m. sausio – rugpjūčio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako, plastikų ir jų gaminių.

Per metus (2018 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2017 m. rugpjūčio mėn.) eksportas padidėjo 13,5%, importas – 11,6%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,9%, importas – 3,6%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 18,3%, be mineralinių produktų – 10,5%.

Riboja gamybos pajėgumai

Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, pažymi, kad ES rinka ir toliau turi esminės įtakos Lietuvos eksporto augimui, tačiau šia kryptimi eksporto apimtys didėja kiek lėčiau nei praėjusiais metais, o labiausiai eksportas lėtėjo į Skandinaviją, ypač – į Švediją.

Anot jo, tam įtakos turėjo trys priežastys – aukšta palyginamoji bazė, vis dar gana rizikinga Skandinavijos NT rinkos padėtis bei istorinėse aukštumose besilaikantis Lietuvos pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo lygis.

„Lietuvos pramonė jau beveik pilnai išnaudoja turimus pajėgumus ir turi ribotas galimybes prisiimti naujų užsakymų“, – aiškina p. Izgorodinas.

Jo vertinimu, prasidėję „prekybos karai“ jau padarė „juodą darbą“ Lietuvos eksportui – įmonių atsargumas dėl investicijų į plėtrą varžo šalies eksportuotojų galimybes patenkinti augančią paklausą ES rinkose, ypač Skandinavijoje.

„Be to, smulkesni eksportuotojai susiduria su ribotu priėjimu prie išorės finansavimo bei sparčiai kylančiais kaštais darbo jėgai, o tai apsunkina jų galimybes investuoti į plėtrą“, – sako p. Izgorodinas.

Investuos atsargiai

Pramonės lūkesčių indekse, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), nurodoma, kad tekstilės, medienos ir baldų, chemijos, metalų gaminių sektoriuose gamybinio pajėgumo panaudojimo lygis jau viršija 80%.

LPK duomenimis, šių metų antrąjį pusmetį net 86% įmonių ketina investuoti į gamybos pajėgumą. Tačiau investicijos nukreipiamos ne didesniam gamybos pajėgumui, bet technologijoms atnaujinti. Be to, 57% apklausos dalyvių teigia investuosiantys „pasitelkdami vidinius resursus“.

Apžvalgoje nurodoma, kad pagrindinė rizika yra nestabili padėtis išorės rinkose – staigus šokas pasaulio ekonomikoje reikšmingai sumažintų paklausą eksporto rinkose ir naujos investicijos į pajėgumo didinimą neatsipirktų.

„Padidinti muitai ir kiti pasauliniai prekybos apribojimai taip pat gali pakenkti stambesnių Lietuvos pramonės gamybos partnerių pelningumui – gamybos partneriai Lietuvoje taip pat gali sulaukti prašymo atitinkamai sumažinti kontraktinės gamybos įkainius, o tai jau suduotų smūgį Lietuvos pramonės pelningumui, apribotų įmonių skolinimosi ir gamybos plėtros galimybes“, – įspėjama LPK apžvalgoje.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Makleriai laidoja ESO kaip dividendinę poziciją Premium 3

Europoje akcijų indeksams trečiadienį nerandant bendros krypties, Baltijos šalyse rūpintasi vietinėmis...

Rinkos
2019.10.16
ESO investicijos: rangovai kalba apie katastrofą, prižiūrėtojai – apie stabilumą Premium

Į elektros skirstomojo tinklo atnaujinimą investuojama per mažai, o tai gali turėti „katastrofiškų...

Verslo aplinka
2019.10.16
Kalbos apie Astravo AE startą yra gerokai perdėtos 12

Baltarusijos atominė elektrinė (AE) – taip oficialiai vadinasi mums Astravo AE vardu geriau žinoma...

Pramonė
2019.10.16
Estijoje daugėja įspėjimų apie grėsmes ekonomikai Premium 5

Estijos ekonomistai ir analitikai pastarosiomis savaitėmis pažėrė ne vieną niūrią prognozę apie galimą...

Pramonė
2019.10.16
Vilniečiai sukūrė lazerį savaeigiui: nykščio dydžio, už 300 Eur Premium 11

Vienus mažiausių ir pigiausių pasaulyje lazerių aplinkai skenuoti gaminanti Vilniaus „Integrated Optics“...

Pramonė
2019.10.16
BIM – mažina statybų sąnaudas ir didina efektyvumą Verslo tribūna 5

BIM (angl. Building Information Modeling) panaudojimo statyboje nauda lapkričio 21 d. bus aptariama...

Statyba ir NT
2019.10.16
TILS tyrimas: verslo antikorupcinis imunitetas stiprėja Premium 1

Trečią kartą „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas didžiausių šalies įmonių skaidrumo...

Vadyba
2019.10.16
ESO stebėtojų taryboje dirbs darbuotojų atstovė

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stebėtojų taryboje dirbs...

Pramonė
2019.10.15
Teismų sprendimai verslui griežtėja: iš „Johnson & Johnson“ prisiteisė 8 mlrd. USD Premium 1

JAV farmacijos kompanija „Johnson & Johnson“ pralaimėjo bylą ir turės sumokėti 8 mlrd. USD ieškovui,...

Pramonė
2019.10.15
Teismas leido ESO tęsti išmaniųjų skaitiklių konkursą 2

Energetikos grupės „Ignitis grupė“ bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) gali tęsti beveik 150...

Pramonė
2019.10.15
Elektros rinkos kaina kitiems metams auga 16,7%

Prognozuojama elektros rinkos kaina kitąmet didėja 16,7%, o tai nulems ir galutinį tarifą buitiniams...

Pramonė
2019.10.15
Teismas: buvęs VAE vadovas R. Vaitkus turi sumokėti 11.300 Eur baudą 7

Buvęs naujos atominės jėgainės statybai sukurtos bendrovės Visagino atominė elektrinė (VAE) vadovas Rimantas...

Pramonė
2019.10.15
Eurostatas: pramonės smukimas Lietuvoje per mėnesį – vienas didžiausių ES

Lietuvoje pramonės nuosmukis per mėnesį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.

Pramonė
2019.10.15
„Eksperimentas“: inovacijoms – virš 70 mln. Eur ES investicijų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė du kvietimus Europos Sąjungos (ES) investicijoms gauti pagal...

Pramonė
2019.10.15
Kanapių proveržis Lietuvoje: įteisinus pataisas, tikimasi 150 mln. Eur siekiančių investicijų Premium 8

Seimui ruošiantis priimti pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, Lietuvoje tikimasi šio sektoriaus proveržio.

Pramonė
2019.10.15
Europos pramonininkų atstovas: reikia pripažinti, kad dydis svarbu Premium

Europai diskutuojant dėl 2030 m. pramonės strategijos, Markusas Beyreris, pramonės organizacijas ir...

Pramonė
2019.10.14
VPT: „Amber Grid“ gali pasirašyti dujotiekio į Lenkiją statybos sutartį su „Alvora“

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) leido dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ pasirašyti beveik 100 mln. Eur...

Pramonė
2019.10.14
ES priemonė, skatinanti inovatyvių produktų kūrimą, stabdoma: per daug paraiškų Premium

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad priemonės „Smart FDI“ kvietimas teikti paraiškas...

Pramonė
2019.10.14
Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai – R. Karbauskis, D. Zubas ir investicinis fondas 8

Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai yra valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Kabauskis, verslininkas Darius...

Pramonė
2019.10.14
„Glassbel Baltic“ krypsta į saulės modulių gamybą Premium 1

Fasadinio stiklo gamybos UAB „Glassbel Baltic“ prognozuoja, kad ateityje saulės modulių gamyba jos veikloje...

Pramonė
2019.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau