Į Lietuvos istoriją jis pateks kaip pramonininkas, verslininkas, mecenatas, politikas ir Lietuvos patriotas

Publikuota: 2018-10-08

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, verslininkas, pramonininkas, koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjas, technikos mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras, docentas, Jonavos, Plungės ir Druskininkų garbės pilietis, Lietuvos kultūros ir mokslo mecenatas Bronislovas Lubys spalio 8 d. būtų šventęs 80-ąjį jubiliejų.

Baigęs mokyklą 1957 m. B. Lubys įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) Statybos fakulteto civilinės ir pramoninės statybos specialybę, vėliau perėjo studijuoti į Chemijos fakultetą. Į Jonavą jis atvyko dirbti gavęs paskyrimą į prasidėjusios „Azoto“ gamyklos statybą.

1989 m. prasidėjęs Sąjūdžio judėjimas į politinį kelią įtraukė ir „Azoto“ generalinį direktorių B. Lubį. 1990 m. jis išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kovo 11-ąją pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, buvo paskirtas Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotoju, o 1992 m. – ministru pirmininku. B. Lubys visą gyvenimą aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, valdžios institucijose gynė šalies pramonės interesus.

1994 m. privatizavus gamyklą „Azotas“ ji pertvarkyta į AB „Achema“, kuri išaugo į vieną didžiausių verslo grupių Lietuvoje, apimančią chemijos pramonę, žemės ūkį, uosto krovą ir logistiką, inžinerines, remonto, draudimo, fizinės saugos, spausdinimo ir mokymo paslaugas, pakuočių pramonę bei žiniasklaidą.

Šiandien dr. B. Lubys prisimenamas ir kaip mecenatas, nuosekliai ir tyliai rėmęs kultūrą, švietimą, mokslą, o už paramą niekada nelaukęs padėkų, pagyrimų. Jam didžiausia padėka buvo naujas meno kūrinys, nauja knyga, naujas mokslinis darbas.

Prisiminimais apie B. Lubį dalijasi buvę jo kolegos.

Česlovas Juršėnas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas

B. Lubys – vienas Lietuvos virsmo epochos stulpų, vienas žymiausių Lietuvos pramonininkų, Kovo 11-osios akto signataras, premjeras, žymus mecentas... Jam skirtus apibūdinimus galima vardinti ir vardinti, bet tai yra realus B. Lubio veiklos, viso jo gyvenimo įvertinimas. Tai, ką jis padarė, ko pasiekė, buvo užtikrinta jo ankstesniu gyvenimu, t. y. iki Nepriklausomybės.

Gyvenimas jį grūdino nuo pat mažumės. Jo tėvas buvo ištremtas į Tarybų Sąjungos šiaurę, todėl likus su mama ir mažesniuoju broliuku jam teko rūpintis išgyvenimu – mažasis Broniukas rimtai padėjo šeimai užsitikrinti pragyvenimo šaltinius. Būdamas moksleivis jis vasarą dirbdavo, dirbo jis ir jau studijuodamas tuometiniame KPI – eidavo į geležinkelio stotį krauti vagonų. Taigi, jis nuo mažumės įprato atkakliai ir daug dirbti. Beje, ir mokykloje, ir KPI jis gerai mokėsi.

Po instituto paskirtas į pirmąją darbovietę Jonavos chemijos gamyklą, čia išdirbo visą gyvenimą – tai buvo jo vienintelė darbovietė. Tiesa, buvo kelios pertraukos, kai Bronislovas 1990 m. buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, o 1992 m. prezidento Algirdo Brazausko paskirtas ministru pirmininku. Bet net tuomet jis nebuvo nutraukęs darbo „Azote“ – tuo metu buvo leidžiama ir deputatu būti, ir, su parlamento leidimu, – turėti ankstesnį darbą.

nuotrauka::1 left

Taigi, jis dirbo ir augo kartu su „Azotu“, vėliau „Achema“. Tas augimas – tai ne tik gilinimasis į gamybos paslaptis, technologijų išmanymas ir jų tobulinimas, bet taip pat ir mokslinis darbas. Juk B. Lubys yra daugiau kaip 50 išradimų autorius, apsigynė daktaro disertaciją, KPI jam suteiktas docento laipsnis. Jis buvo įvairiapusis: ir gamybininkas, ir mokslininkas, ir dėstytojas. Visa tai jam padėjo puikiai vadovauti didelei įmonei, kuri yra labai reikšminga šalies ūkiui.

Artėjant revoliucinėms permainoms, didžiajam virsmui, Bronislovas, tremtinio sūnus, jau buvo subrendęs. Todėl jis nedvejodamas padėjo įsisteigti Jonavos sąjūdininkams, pats kalbėjo pirmajame Sąjūdžio mitinge Jonavoje. O po kurio laiko kaip LKP XX suvažiavimo delegatas balsavo už savarankiškos LKP atsiskyrimą nuo TSKP.

Toks jo kelias, darbai ir nuopelnai rodo, kad jis ir tuomet dirbo Lietuvai. Tai įvertino žmonės, 1990 m. išrinkę jį Aukščiausiosios Tarybos deputatu, kur jis rimtai ir aktyviai dirbo Ekonomikos komisijoje, vėliau susikūrusioje Liberalų frakcijoje. Jis nebuvo daugiakalbis, nešokinėjo prie mikrofono, bet pagrindiniais klausimais pasakydavo savo nuomonę, palaikydavo svarbius sprendimus. Ypač jo žodis buvo svarus ūkio, ekonomikos klausimais, kuriuos jis gerai išmanė.

1992 m. jis buvo pasikviestas į Vyriausybę dirbti vicepremjeru, o Lietuvos demokratinei darbo partijai laimėjus Seimo rinkimus prezidentas Algirdas Brazauskas pakvietė jį tapti premjeru. Tačiau jis sutiko Vyriausybei vadovauti tik trumpą laiką, nes B. Lubį traukė gamyba, jo gimtoji įmonė – jis tikėjo, kad kaip įmonės vadovas galės padaryti daug daugiau. Ir tai įrodė – įmonė išsiplėtė, tobulėjo. Taip pat ypač svarbu paminėti, kad jis nuoširdžiai ir realiai rūpinosi darbuotojais, jų atlyginimais, darbo sąlygomis, poilsiu, sveikata. Tai jonaviečiai vertino, net, sakyčiau, Bronislovą mylėjo.

Dar vienas jo rūpestis – Lietuvos pramonininkų konfederacija, kuriai jis vadovavo. Per laiką jis tapo ne tik pramonės magnatu, sukūrė visą verslo imperiją, bet ir manė, kad Lietuvoje nacionalinis kapitalas gali sėkmingai veikti tik tuomet, jei bus stambus. Šitai jis man akcentavo ne per vieną mūsų pokalbį. Kaip didelio sukurto verslo ir verslo kolegų atstovas jis galėjo analizuoti šalies ūkio padėtį, pateikti valdžiai sprendimus dėl šalies ekonomikos gerinimo.

Taigi, per savo gyvenimą jis nuolat kilo, buvo tarp žmonių, rūpinosi jais  – jam visuomet rūpėjo Lietuva: ir iki Kovo 11-osios, ir juo labiau atgavus Nepriklausomybę.

Įsimintinas epizodas, kuris ypač gerai atskleidė B. Lubio asmenybę ir charakterį, ne itin smagus. Tai buvo mano pirmoji pažintis su Bronislovu. 1989 m. „Azote“ įvyko didelė avarija, o aš su tuometiniu ministro pirmininko pavaduotoju kaip Vyriausybės atstovas spaudai nuvykau į gamyklą išsiaiškinti situacijos, kas daroma, kad avarija būtų likviduota. Beje, niekas, nei iš Maskvos atvykę specialistai, nei Bronislovo kalbinti JAV ekspertai negalėjo pasakyti avarijos priežasties. Toje dramatiškoje situacijoje pamačiau susikaupusį vyrą, direktorių, kuris sugebėjo vertinti situaciją, siūlė tinkamiausius variantus. Jis pasirodė kaip išmanantis žmogus, o ko nežinojo – konsultavosi, klausė specialistų patarimo. Per keletą dienų avarija buvo apmalšinta, įmonės cechai vėl pradėjo veikti.

Bet jo ypatingas rūpestis tuo metu buvo žmonės – ir darbuotojai, ir Jonavos gyventojai, nes avarija paveikė net gretimus rajonus, jos pasekmės galėjo būti ypač tragiškos. Bronislovo veiksmai per šią avariją įrodė, kad jo elgesys žmonių buvo įvertintas, – kitąmet, 1990 m., jis jonaviečių išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą.

Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys

Aukščiausioje Taryboje–Atkuriamajame Seime su B. Lubiu priklausėme Liberalų frakcijai, kuri akcentavo, jog be laisvės, laisvos rinkos sukurti nepriklausomos valstybės neįmanoma. Šias idėjas Bronislovas propagavo per visą savo veiklą. Sena graikiška išmintis byloja: gimimas – nėra pradžia, mirtis – nėra pabaiga. Bronislovas Lietuvoje išlieka kaip Petras Vileišis, kuris savo turtus skyrė kultūros, šveitimo, kitai mecenavimo veiklai.

Jis turėjo du gyvenimus: vienas buvo Seime, kur buvo jo dvasia, kitas – Jonavoje, čia buvo jo kūnas. Arba atvirkščiai. Tuo metu jis buvo generalinis direktorius, o įmonė – viena didžiausių Lietuvoje. Reikėjo suvaldyti, kad ji nebūtų išdraskyta, neprichvatizuota. Dažnai mes trys, dar ir Eduardas Vilkas, važiuodavome į Jonavą ir kalbėdavome apie įmonės reikalus: kokiu keliu eiti, kaip įmonę išlaikyti, gal privatizuoti. Tie laikai nebuvo tokie draugiški kaip dabartiniai, nors ir dabar yra konkurencija. Tuomet buvo grobikiški įstatymai, grobikiškos pastangos. Bronislovas turėjo didelę valią, įdėjo daug pastangų, buvo nuoseklus ir įmonę išlaikė. O juk Lietuvoje turėjome daug pavyzdžių, kai milžiniškos įmonės numirė.

Jeigu dabar Bronislovas būtų čia, o jo dvasia tikrai yra čia, jis tikrai nenorėtų girdėti savo nekrologo. Aš visuomet juokaudamas sakau: jei nori pasiklausyti savo nekrologo, surenk jubiliejų, tuomet išklausysi, ką apie tave gero šnekės, – tik vėliau. Jisai tikrai kalbėtų ne apie nuveiktus darbus, o apie tai, ką dabar reikėtų daryti Lietuvai. Ateina skaitmeninė ekonomika, kiti dalykai, kurie mūsų kartai sąlyginai mažiau pažįstami. Bronislovas tikrai norėtų apie tai šnekėti, eiti tuo keliu. Nes rinkų išsaugojimas, ypač trąšų, ką jis savo veikla išlaikė, viena iš nedaugelio Lietuvos rinkų, kuri turi ir didelį darbuotojų skaičių, ir dideles pajamas, ir tvirtą poziciją. Tai kompanija, kuri savo produkciją eksportuoja ir taip palaiko Lietuvą. Ji jau tuomet buvo mūsų ekonomikos dalis, nes daug kitų – „Kuro aparatūra“, „Gelžbetonis“ – sugriuvo. Jonava buvo švietalas, kuris tuomet švietė gana didelei tamsybei. Nors tuo metu ir Jonava turėjo problemų su trąšų realizavimu, nes prasidėjo rekolektyvizacija, neturėdami pinigų trąšų nepirko ir vietiniai, prasidėjo blokada. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis reikėjo išgyventi, neleisti sugriauti įmonės – tai vienas didžiausių Bronislovo indėlių į Lietuvos nepriklausomybę. Nes nepriklausomybės be ekonomikos nėra.

Bronislovas Lubys buvo labai tvirtas, padorus Lietuvos patriotas, mecenatas, verslininkas. Manau, kad jo vardas turėtų būti minimas greta Petro Vileišio.

Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė

Kai dirbau Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Gamtos apsaugos komisijoje, mes daugiausia bendravome gamtos apsaugos klausimais. Tačiau būtina akcentuoti, kad visais klausimais B. Lubys turėjo valstybinį požiūrį: klausimus matydavo plačiai, vertindavo ne savanaudiškai, o tarsi iš valstybės bokštelio. Taip būdavo ir diskutuojant apie gamtos apsaugos aktualijas. Jis ne kartą yra sakęs: „Mums, „Azotui“, tai gal ir nelabai gerai, bet iš esmės reikia taip daryti“. Būdamas eruditu jis turėjo supratimą ir nuomonę visais klausimais. O požiūris atsispindėdavo ne per jo asmeninio matymo prizmę, kas dabar dažnai pasitaiko, o per valstybinio lygio suvokimą. Jis siekė stiprinti ne tik asmeninį, bet ir Lietuvos kapitalą. Ir tai darė kaip tikras žemaitis – užsispyręs.

nuotrauka::2 right

Todėl į Lietuvos istoriją jis pateks kaip didelis valstybininkas, Lietuvos patriotas ir, ypatingai svarbu, kaip mecenatas bus šalia Jono Vileišio. Jis mecenavo tas sritis, kurios ne šiaip prašosi pagalbos, o svarbios ir reikalingos valstybei. Berods sveikinant jį 70-mečio proga pasiteiravau: „Jūs tiek daug padarėte... O ką labiausia vertinate, kurį savo darbą?“ Atsakymas buvo ir netikėtas, ir, jį pažįstant, lauktas... Jis pradėjo traukti knygas, kurių leidimą mecenavo: apie Lietuvos valstybės istoriją, savo gimtąją Plungę, Vasario 16-osios signatarus... „Štai mano svarbiausias darbas, nes jo niekas nedaro, kurį vertinu, ant stalo“, – tarė jis, rodydamas knygas. Jam tai buvo labai svarbu. O vadovavimą Lietuvos pramonininkų konfederacijai, koncernui jis tiesiog vadino savo darbu, kurį mėgsta ir išmano. Toks buvo jo požiūris.

Sukurtą savo verslo imperiją jis vertino kaip kasdienybę, kaip savaime suprantamą darbą. O štai mecenavimo rezultatus, – kaip veiklą, kurios niekas nedarė ir kuri jam buvo labai prasminga bei svarbi. Ir dar, apie ką retas kalba, mecenuodamas daugelį dalykų jis prašydavo apie tai neskelbti. Būtų labai gražu, jei kas imtųsi padaryti sąrašą, ką ir kiek jis mecenavo.

Jis buvo be galo kuklus. Pamenu, kartą atėjome jo aplankyti, o Bronislovas sako: „Žinot, aš irgi pagaliau nusipirkau jachtą“. Nusijuokiau ir pasiteiravau, kiek jis su ja plauks. O jis sako, kad tai nesvarbu: kai susirenka tam tikro rango Europos verslo gigantai, jis vienintelis iš jų neturi jachtos, o būnant tokiame klube tenka žaisti pagal jo taisykles. Ir čia pat Bronislovas pridūrė: „Jachta padėvėta, bet gera“. Pagal savo galimybes jis galėjo įsigyti naujausią jachtą, bet buvo racionaliai taupus: klubo taisyklių laikėsi, bet su jam būdingu racionaliu žemaitišku požiūriu. Visą gyvenimą sunkiai dirbęs, atitinkamai vertino pinigus ir daiktus.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Intus Windows“ Šiauliuose: administracijoje 300 darbuotojų, ceche – 180 Premium

JAV langų gamintoja „Intus Windows“, Šiaulių LEZ projektuojanti langų ir durų gamyklą, bus išskirtinė tuo,...

Pramonė
06:00
Keramikų patirtis: Europa vertina etaloną, Japonija – atsitiktinį defektą Premium

Panevėžio meninės keramikos UAB „Midenė“ pastaraisiais metais didina molio dirbinių eksportą į Jungtinę...

Pramonė
06:00
Lietuvos bankas: ateities iššūkiams būtina rengtis jau dabar 3

Lietuvos bankas didina šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP augimo prognozę, tačiau įspėja, kad siekiant...

Verslo aplinka
2018.10.11
Baldų parodoje užsakovų iš užsienio nesitiki, orientuojasi į vietos pirkėją Premium

Eksportuojančios šalies baldų pramonės įmonės vis rečiau dalyvauja „Litexpo“ vykstančiose baldų parodose,...

Pramonė
2018.10.11
Panevėžio regionas: pramonė – gerai, robotikos centras – dar geriau Premium 2

Panevėžio regionas, garsėjantis stipria pramone, užsibrėžė dar vieną tikslą – tapti vienu pažangiausių...

Pramonė
2018.10.11
Formuoti žemės sklypus LEZ ir pramonės parkuose bus paprasčiau

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui paprastinti ir trumpinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo...

Pramonė
2018.10.11
Didėjantys kaštai jau valgo pelną Premium

Baltijos šalių įmonių finansų direktoriai palankiai arba labai palankiai vertina savo įmonių finansinę padėtį...

Finansai
2018.10.11
Lietuvos eksportas nelėtina apsukų

2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. Lietuvos eksportas išaugo 8,8%, o importas padidėjo 8,9%. Lietuviškos kilmės...

Pramonė
2018.10.10
Tauragė ruošiasi priimti sandarinimo juostų gamintoją iš užsienio Premium 6

Tauragės industriniame parke projektuojamas pastatas tarptautinės kompanijos padaliniui, kuris užsiims...

Pramonė
2018.10.10
Panevėžio vandens jonizatorių gamintojai pirmiausia parduoda naudą Premium 1

Eksportuodamas ir sudėtingą, ir brangų produktą negali pasikliauti viena rinka ir keliais stambiais...

Pramonė
2018.10.09
Apdirbamoji pramonė Lietuvoje nuo metų pradžios kainas kilstelėjo 1,1%

Per devynis mėnesius visos parduotos pramonės produkcijos kainos išaugo 6,2%, rafinuotų naftos produktų –...

Pramonė
2018.10.09
Kravtas prašo teismo atnaujinti ginčą dėl „Achemos grupės“ akcijų 2

Buvusiam bankrutavusio Vakarų banko vadovui Petrui Kravtui nepavykus atgauti dalies vieno didžiausių šalyje...

Verslo aplinka
2018.10.09
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Valdantieji priskaldė malkų šokdami aplink interesų grupes Premium 3

Valdantieji, siekdami sumažinti medienos ir biokuro kainas, nori apriboti kirtimus ir privačių miškų valdas,...

Agroverslas
2018.10.09
„Lifosos“ užsakovas – vienas stambiausių pasaulyje ličio išgavėjų Premium

Fosfatinių trąšų gamybos AB „Lifosa“ šiandien atidaro naują tirpiųjų trąšų gamybos cechą. Unikali produkcija...

Pramonė
2018.10.09
Diskusijų audrą dėl 200 mln. Eur indų investicijų sukėlusi Adomaitytė: politinėse spekuliacijose nedalyvauju Premium 13

Alinos Adomaitytės, konsultacijų UAB IG grupės generalinės direktorės, pavardė garsiausiai nuskambėjo, kai ji...

Pramonė
2018.10.08
ES baldų rinka persiskirsto: sumenkus importui iš Kinijos, išaugo iš Indijos

Pirmąjį pusmetį Europos Sąjungos (ES) valstybių baldų rinka persiskirstė – baldų importui iš Kinijos...

Pramonė
2018.10.08
„Pramonė 4.0“ pagal „Klasmann-Deilmann“ įmonių grupę Premium

Durpių substratų, biokuro ir biomasės gamybos „Klasmann-Deilmann“ įmonių grupė vis labiau orientuojasi į...

Pramonė
2018.10.08
Į Lietuvos istoriją jis pateks kaip pramonininkas, verslininkas, mecenatas, politikas ir Lietuvos patriotas Rėmėjo turinys 1

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, verslininkas,...

Pramonė
2018.10.08
Kaip pardavimus didina „Baltgina“: restauruoti įrenginiai pasiekia viso pasaulio gamintojus Premium

Maisto pramonės techniką restauruojanti ir ja prekiaujanti Panevėžio bendrovė „Baltgina“ nebeišsitenka...

Agroverslas
2018.10.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau