Į Lietuvos istoriją jis pateks kaip pramonininkas, verslininkas, mecenatas, politikas ir Lietuvos patriotas

Publikuota: 2018-10-08

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, verslininkas, pramonininkas, koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjas, technikos mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras, docentas, Jonavos, Plungės ir Druskininkų garbės pilietis, Lietuvos kultūros ir mokslo mecenatas Bronislovas Lubys spalio 8 d. būtų šventęs 80-ąjį jubiliejų.

Baigęs mokyklą 1957 m. B. Lubys įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) Statybos fakulteto civilinės ir pramoninės statybos specialybę, vėliau perėjo studijuoti į Chemijos fakultetą. Į Jonavą jis atvyko dirbti gavęs paskyrimą į prasidėjusios „Azoto“ gamyklos statybą.

1989 m. prasidėjęs Sąjūdžio judėjimas į politinį kelią įtraukė ir „Azoto“ generalinį direktorių B. Lubį. 1990 m. jis išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kovo 11-ąją pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, buvo paskirtas Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotoju, o 1992 m. – ministru pirmininku. B. Lubys visą gyvenimą aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, valdžios institucijose gynė šalies pramonės interesus.

1994 m. privatizavus gamyklą „Azotas“ ji pertvarkyta į AB „Achema“, kuri išaugo į vieną didžiausių verslo grupių Lietuvoje, apimančią chemijos pramonę, žemės ūkį, uosto krovą ir logistiką, inžinerines, remonto, draudimo, fizinės saugos, spausdinimo ir mokymo paslaugas, pakuočių pramonę bei žiniasklaidą.

Šiandien dr. B. Lubys prisimenamas ir kaip mecenatas, nuosekliai ir tyliai rėmęs kultūrą, švietimą, mokslą, o už paramą niekada nelaukęs padėkų, pagyrimų. Jam didžiausia padėka buvo naujas meno kūrinys, nauja knyga, naujas mokslinis darbas.

Prisiminimais apie B. Lubį dalijasi buvę jo kolegos.

Česlovas Juršėnas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas

B. Lubys – vienas Lietuvos virsmo epochos stulpų, vienas žymiausių Lietuvos pramonininkų, Kovo 11-osios akto signataras, premjeras, žymus mecentas... Jam skirtus apibūdinimus galima vardinti ir vardinti, bet tai yra realus B. Lubio veiklos, viso jo gyvenimo įvertinimas. Tai, ką jis padarė, ko pasiekė, buvo užtikrinta jo ankstesniu gyvenimu, t. y. iki Nepriklausomybės.

Gyvenimas jį grūdino nuo pat mažumės. Jo tėvas buvo ištremtas į Tarybų Sąjungos šiaurę, todėl likus su mama ir mažesniuoju broliuku jam teko rūpintis išgyvenimu – mažasis Broniukas rimtai padėjo šeimai užsitikrinti pragyvenimo šaltinius. Būdamas moksleivis jis vasarą dirbdavo, dirbo jis ir jau studijuodamas tuometiniame KPI – eidavo į geležinkelio stotį krauti vagonų. Taigi, jis nuo mažumės įprato atkakliai ir daug dirbti. Beje, ir mokykloje, ir KPI jis gerai mokėsi.

Po instituto paskirtas į pirmąją darbovietę Jonavos chemijos gamyklą, čia išdirbo visą gyvenimą – tai buvo jo vienintelė darbovietė. Tiesa, buvo kelios pertraukos, kai Bronislovas 1990 m. buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, o 1992 m. prezidento Algirdo Brazausko paskirtas ministru pirmininku. Bet net tuomet jis nebuvo nutraukęs darbo „Azote“ – tuo metu buvo leidžiama ir deputatu būti, ir, su parlamento leidimu, – turėti ankstesnį darbą.

nuotrauka::1 left

Taigi, jis dirbo ir augo kartu su „Azotu“, vėliau „Achema“. Tas augimas – tai ne tik gilinimasis į gamybos paslaptis, technologijų išmanymas ir jų tobulinimas, bet taip pat ir mokslinis darbas. Juk B. Lubys yra daugiau kaip 50 išradimų autorius, apsigynė daktaro disertaciją, KPI jam suteiktas docento laipsnis. Jis buvo įvairiapusis: ir gamybininkas, ir mokslininkas, ir dėstytojas. Visa tai jam padėjo puikiai vadovauti didelei įmonei, kuri yra labai reikšminga šalies ūkiui.

Artėjant revoliucinėms permainoms, didžiajam virsmui, Bronislovas, tremtinio sūnus, jau buvo subrendęs. Todėl jis nedvejodamas padėjo įsisteigti Jonavos sąjūdininkams, pats kalbėjo pirmajame Sąjūdžio mitinge Jonavoje. O po kurio laiko kaip LKP XX suvažiavimo delegatas balsavo už savarankiškos LKP atsiskyrimą nuo TSKP.

Toks jo kelias, darbai ir nuopelnai rodo, kad jis ir tuomet dirbo Lietuvai. Tai įvertino žmonės, 1990 m. išrinkę jį Aukščiausiosios Tarybos deputatu, kur jis rimtai ir aktyviai dirbo Ekonomikos komisijoje, vėliau susikūrusioje Liberalų frakcijoje. Jis nebuvo daugiakalbis, nešokinėjo prie mikrofono, bet pagrindiniais klausimais pasakydavo savo nuomonę, palaikydavo svarbius sprendimus. Ypač jo žodis buvo svarus ūkio, ekonomikos klausimais, kuriuos jis gerai išmanė.

1992 m. jis buvo pasikviestas į Vyriausybę dirbti vicepremjeru, o Lietuvos demokratinei darbo partijai laimėjus Seimo rinkimus prezidentas Algirdas Brazauskas pakvietė jį tapti premjeru. Tačiau jis sutiko Vyriausybei vadovauti tik trumpą laiką, nes B. Lubį traukė gamyba, jo gimtoji įmonė – jis tikėjo, kad kaip įmonės vadovas galės padaryti daug daugiau. Ir tai įrodė – įmonė išsiplėtė, tobulėjo. Taip pat ypač svarbu paminėti, kad jis nuoširdžiai ir realiai rūpinosi darbuotojais, jų atlyginimais, darbo sąlygomis, poilsiu, sveikata. Tai jonaviečiai vertino, net, sakyčiau, Bronislovą mylėjo.

Dar vienas jo rūpestis – Lietuvos pramonininkų konfederacija, kuriai jis vadovavo. Per laiką jis tapo ne tik pramonės magnatu, sukūrė visą verslo imperiją, bet ir manė, kad Lietuvoje nacionalinis kapitalas gali sėkmingai veikti tik tuomet, jei bus stambus. Šitai jis man akcentavo ne per vieną mūsų pokalbį. Kaip didelio sukurto verslo ir verslo kolegų atstovas jis galėjo analizuoti šalies ūkio padėtį, pateikti valdžiai sprendimus dėl šalies ekonomikos gerinimo.

Taigi, per savo gyvenimą jis nuolat kilo, buvo tarp žmonių, rūpinosi jais  – jam visuomet rūpėjo Lietuva: ir iki Kovo 11-osios, ir juo labiau atgavus Nepriklausomybę.

Įsimintinas epizodas, kuris ypač gerai atskleidė B. Lubio asmenybę ir charakterį, ne itin smagus. Tai buvo mano pirmoji pažintis su Bronislovu. 1989 m. „Azote“ įvyko didelė avarija, o aš su tuometiniu ministro pirmininko pavaduotoju kaip Vyriausybės atstovas spaudai nuvykau į gamyklą išsiaiškinti situacijos, kas daroma, kad avarija būtų likviduota. Beje, niekas, nei iš Maskvos atvykę specialistai, nei Bronislovo kalbinti JAV ekspertai negalėjo pasakyti avarijos priežasties. Toje dramatiškoje situacijoje pamačiau susikaupusį vyrą, direktorių, kuris sugebėjo vertinti situaciją, siūlė tinkamiausius variantus. Jis pasirodė kaip išmanantis žmogus, o ko nežinojo – konsultavosi, klausė specialistų patarimo. Per keletą dienų avarija buvo apmalšinta, įmonės cechai vėl pradėjo veikti.

Bet jo ypatingas rūpestis tuo metu buvo žmonės – ir darbuotojai, ir Jonavos gyventojai, nes avarija paveikė net gretimus rajonus, jos pasekmės galėjo būti ypač tragiškos. Bronislovo veiksmai per šią avariją įrodė, kad jo elgesys žmonių buvo įvertintas, – kitąmet, 1990 m., jis jonaviečių išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą.

Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys

Aukščiausioje Taryboje–Atkuriamajame Seime su B. Lubiu priklausėme Liberalų frakcijai, kuri akcentavo, jog be laisvės, laisvos rinkos sukurti nepriklausomos valstybės neįmanoma. Šias idėjas Bronislovas propagavo per visą savo veiklą. Sena graikiška išmintis byloja: gimimas – nėra pradžia, mirtis – nėra pabaiga. Bronislovas Lietuvoje išlieka kaip Petras Vileišis, kuris savo turtus skyrė kultūros, šveitimo, kitai mecenavimo veiklai.

Jis turėjo du gyvenimus: vienas buvo Seime, kur buvo jo dvasia, kitas – Jonavoje, čia buvo jo kūnas. Arba atvirkščiai. Tuo metu jis buvo generalinis direktorius, o įmonė – viena didžiausių Lietuvoje. Reikėjo suvaldyti, kad ji nebūtų išdraskyta, neprichvatizuota. Dažnai mes trys, dar ir Eduardas Vilkas, važiuodavome į Jonavą ir kalbėdavome apie įmonės reikalus: kokiu keliu eiti, kaip įmonę išlaikyti, gal privatizuoti. Tie laikai nebuvo tokie draugiški kaip dabartiniai, nors ir dabar yra konkurencija. Tuomet buvo grobikiški įstatymai, grobikiškos pastangos. Bronislovas turėjo didelę valią, įdėjo daug pastangų, buvo nuoseklus ir įmonę išlaikė. O juk Lietuvoje turėjome daug pavyzdžių, kai milžiniškos įmonės numirė.

Jeigu dabar Bronislovas būtų čia, o jo dvasia tikrai yra čia, jis tikrai nenorėtų girdėti savo nekrologo. Aš visuomet juokaudamas sakau: jei nori pasiklausyti savo nekrologo, surenk jubiliejų, tuomet išklausysi, ką apie tave gero šnekės, – tik vėliau. Jisai tikrai kalbėtų ne apie nuveiktus darbus, o apie tai, ką dabar reikėtų daryti Lietuvai. Ateina skaitmeninė ekonomika, kiti dalykai, kurie mūsų kartai sąlyginai mažiau pažįstami. Bronislovas tikrai norėtų apie tai šnekėti, eiti tuo keliu. Nes rinkų išsaugojimas, ypač trąšų, ką jis savo veikla išlaikė, viena iš nedaugelio Lietuvos rinkų, kuri turi ir didelį darbuotojų skaičių, ir dideles pajamas, ir tvirtą poziciją. Tai kompanija, kuri savo produkciją eksportuoja ir taip palaiko Lietuvą. Ji jau tuomet buvo mūsų ekonomikos dalis, nes daug kitų – „Kuro aparatūra“, „Gelžbetonis“ – sugriuvo. Jonava buvo švietalas, kuris tuomet švietė gana didelei tamsybei. Nors tuo metu ir Jonava turėjo problemų su trąšų realizavimu, nes prasidėjo rekolektyvizacija, neturėdami pinigų trąšų nepirko ir vietiniai, prasidėjo blokada. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis reikėjo išgyventi, neleisti sugriauti įmonės – tai vienas didžiausių Bronislovo indėlių į Lietuvos nepriklausomybę. Nes nepriklausomybės be ekonomikos nėra.

Bronislovas Lubys buvo labai tvirtas, padorus Lietuvos patriotas, mecenatas, verslininkas. Manau, kad jo vardas turėtų būti minimas greta Petro Vileišio.

Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė

Kai dirbau Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Gamtos apsaugos komisijoje, mes daugiausia bendravome gamtos apsaugos klausimais. Tačiau būtina akcentuoti, kad visais klausimais B. Lubys turėjo valstybinį požiūrį: klausimus matydavo plačiai, vertindavo ne savanaudiškai, o tarsi iš valstybės bokštelio. Taip būdavo ir diskutuojant apie gamtos apsaugos aktualijas. Jis ne kartą yra sakęs: „Mums, „Azotui“, tai gal ir nelabai gerai, bet iš esmės reikia taip daryti“. Būdamas eruditu jis turėjo supratimą ir nuomonę visais klausimais. O požiūris atsispindėdavo ne per jo asmeninio matymo prizmę, kas dabar dažnai pasitaiko, o per valstybinio lygio suvokimą. Jis siekė stiprinti ne tik asmeninį, bet ir Lietuvos kapitalą. Ir tai darė kaip tikras žemaitis – užsispyręs.

nuotrauka::2 right

Todėl į Lietuvos istoriją jis pateks kaip didelis valstybininkas, Lietuvos patriotas ir, ypatingai svarbu, kaip mecenatas bus šalia Jono Vileišio. Jis mecenavo tas sritis, kurios ne šiaip prašosi pagalbos, o svarbios ir reikalingos valstybei. Berods sveikinant jį 70-mečio proga pasiteiravau: „Jūs tiek daug padarėte... O ką labiausia vertinate, kurį savo darbą?“ Atsakymas buvo ir netikėtas, ir, jį pažįstant, lauktas... Jis pradėjo traukti knygas, kurių leidimą mecenavo: apie Lietuvos valstybės istoriją, savo gimtąją Plungę, Vasario 16-osios signatarus... „Štai mano svarbiausias darbas, nes jo niekas nedaro, kurį vertinu, ant stalo“, – tarė jis, rodydamas knygas. Jam tai buvo labai svarbu. O vadovavimą Lietuvos pramonininkų konfederacijai, koncernui jis tiesiog vadino savo darbu, kurį mėgsta ir išmano. Toks buvo jo požiūris.

Sukurtą savo verslo imperiją jis vertino kaip kasdienybę, kaip savaime suprantamą darbą. O štai mecenavimo rezultatus, – kaip veiklą, kurios niekas nedarė ir kuri jam buvo labai prasminga bei svarbi. Ir dar, apie ką retas kalba, mecenuodamas daugelį dalykų jis prašydavo apie tai neskelbti. Būtų labai gražu, jei kas imtųsi padaryti sąrašą, ką ir kiek jis mecenavo.

Jis buvo be galo kuklus. Pamenu, kartą atėjome jo aplankyti, o Bronislovas sako: „Žinot, aš irgi pagaliau nusipirkau jachtą“. Nusijuokiau ir pasiteiravau, kiek jis su ja plauks. O jis sako, kad tai nesvarbu: kai susirenka tam tikro rango Europos verslo gigantai, jis vienintelis iš jų neturi jachtos, o būnant tokiame klube tenka žaisti pagal jo taisykles. Ir čia pat Bronislovas pridūrė: „Jachta padėvėta, bet gera“. Pagal savo galimybes jis galėjo įsigyti naujausią jachtą, bet buvo racionaliai taupus: klubo taisyklių laikėsi, bet su jam būdingu racionaliu žemaitišku požiūriu. Visą gyvenimą sunkiai dirbęs, atitinkamai vertino pinigus ir daiktus.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Renault-Nissan-Mitsubishi“ vadovai susitarė dėl bendro valdymo

Praėjusią savaitę Japonijos policijai sulaikius Carlosą Ghosną, šio aljanso vadovą, daug nerimo sukėlė...

Transportas
2018.11.30
Didžiausias „Spartos“ akcininkas – „Eugestos“ ir „Forto“ savininkas, svarstoma iškelti gamybą Premium 4

Kojinių gamintoja AB „Sparta“ turi naujus akcininkus ir generalinį direktorių.

Pramonė
2018.11.30
Alytuje atidaryta nauja stiklo paketų gamykla 1

Alytaus stiklo paketų gamintoja UAB „Glass LT“ atidarė naują gamyklą. Visa projekto investicijų suma siekia...

Pramonė
2018.11.30
„Vilniaus baldai“ atskleidžia: IKEA pirkimus užsitikrino iki 2025 m. 1

Iki 2025 metų metų pasirašyta sutartis su ir IKEA AG ir 50 mln. Eur investicijos į naują gamybinę bazę, AB...

Pramonė
2018.11.30
Prie starto - valdininkų išraustos duobės 4

Valdžios atstovai, grąžydami rankas dėl po 2020 m. Lietuvai sumažėsiančių ES paramos pinigų, nesugeba...

Pramonė
2018.11.30
Pabrangus elektrai, rengiasi ir 2008 m. scenarijui Premium 8

Į viršų šovusi elektros kaina 2019 m. gali tapti žadinančiu skambučiu energijai imlių, į eksportą orientuotų...

Pramonė
2018.11.30
Nepasiteisinę „Danspin“ sprendimai – savaitgalinis darbas ir padaryta pertrauka kuriant produktus Premium 3

Europoje užsidarant ar bankrutuojant verpalų gamybos įmonėms, daniško kapitalo UAB „Danspin“ svarsto galimybę...

Pramonė
2018.11.30
Susirgusiems dėl kenksmingų darbo sąlygų „Samsung“ mokės iki 116.000 Eur

Po dešimtmetį užsitęsusio ginčo korėjiečių koncernas „Samsung“ nutarė išmokėti kompensacijas esamiems ir...

Pramonė
2018.11.29
Estijoje pusė dirbančiųjų gauna 1.000 Eur algą 5

Trečiąjį ketvirtį priskaičiuotas darbo užmokestis Estijoje pasiekė 1.291 Eur ir buvo 7,5% didesnis negu prieš...

Pramonė
2018.11.29
Įsiplieskę prekybos karai Lietuvoje keltų grėsmę kas ketvirtai darbo vietai 2

Lietuvoje nuo eksporto priklauso 26% darbo vietų, o Europos Sąjungos (ES) eksportas pasaulyje yra svarbesnis...

Verslo aplinka
2018.11.29
Atliekų perdirbimas Lietuvoje: erdvės yra, bet įsivažiuoja vangiai, pelno neuždirba Premium

Atliekų perdirbimo verslui žiedinė ekonomika numato šviesią ateitį. Tačiau kol kas nė viena smulki bendrovė,...

Pramonė
2018.11.29
Ukrainos verslas: padėtis neturėtų bauginti partnerių iš Lietuvos 2

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai informuoja, kad verslo partneriai Ukrainoje, verslo bendruomenės...

Pramonė
2018.11.29
ES parama: kitąmet – kvietimų lietus, paskui – pinigų sausra Premium 3

Finansiniam 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) laikotarpiui persiritus į antrą pusę, Lietuvos verslo paramos...

Pramonė
2018.11.29
„Plasta“ nusitaikė į švedų bendrovę Premium 13

Šiukšlių maišų iš perdirbtų plastiko atliekų gamintoja Vilniaus AB „Plasta“, šiemet perėmusi ICA prekybos...

Pramonė
2018.11.28
Gyvenimas su užsidegimu – kaip pradėjus verslą prieš 20 metų Rėmėjo turinys

Šios bendrovės veikla prieš 20 m. prasidėjo šaldytų duonos gaminių importu iš Prancūzijos, o šiandien jau ji...

Pramonė
2018.11.28
„Snaigei“ ketvirtis buvo sėkmingas, bet nuostolių neatsvėrė

Šaldytuvų AB “Snaigė“ pasiekti neaudituoti konsoliduoti trečio ketvirčio rezultatai rodo, kad bendrovei...

Pramonė
2018.11.27
C. Ghosnui pateikti pirmieji kaltinimai 1

Jo valdyti automobilių gamintojai pranešė atšaukiantys praėjusios savaitės pradžioje sulaikyto vadovo...

Transportas
2018.11.27
Parduota „Spartos“ gamykla Premium 5

Susitarta dėl kojinių gamybos AB „Sparta“ gamyklos pardavimo. VŽ žiniomis, gamyklos teritorijoje Vilniaus...

Statyba ir NT
2018.11.27
„General Motors“ uždaro 7 gamyklas, atleidžia 14.000 darbuotojų 12

Investuotojus nudžiugino „General Motors“ sprendimas visame pasaulyje uždaryti 7 gamyklas, atleisti 14.000...

Pramonė
2018.11.27
Išrinktas Akmenės LEZ operatorius

Tarptautinį konkursą dėl Akmenės LEZ operatoriaus laimėjo Vakarų medienos grupė (VMG), kuri konkurse varžėsi...

Pramonė
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau