Nors ekonominė aplinka itin palanki, pramonės plėtrai kliudo vidiniai veiksniai

Publikuota: 2018-10-04 06:00

Eurostat duomenimis, 2018 m. gegužę buvo fiksuotas 1.3% pramonės sektoriaus augimas euro zonoje lyginant su 2018 m. balandžio mėnesiu, bei 2.4 % augimas lyginant su 2017 m. geguže.

Tačiau ką spartūs pramonės augimo tempai Europoje reiškia Lietuvai?

Ekonominė aplinka – itin palanki pramonės plėtrai

„Šiuo metu teigiama Lietuvos ir pasaulio ekonominė aplinka yra labai palanki Lietuvos pramonės plėtrai – auganti prekių paklausa užsienio rinkose didina Lietuvos eksportą ir kelia naujų gamybos pajėgumų poreikį šalyje.

Prognozuojama, kad pasaulio BVP augimas 2018-2019 m. turėtų būti vienas sparčiausių per pastaruosius metus. Nors išorinė aplinka bus palanki, tačiau augimo greitį ribos vidiniai veiksniai: įtempta situacija darbo rinkoje bei rekordinis pramonės techninių pajėgumų panaudojimas.

Lietuvos ekonomiką pasaulio mastu yra tokia maža (apie 0,17% pasaulio eksporto 2017 m.), kad kalbant paprastai, mes esame pajėgūs parduoti viską, ką pagaminame. Lietuvos įmonės, siekdamos išlaikyti ir didinti savo konkurencingumą eksporto rinkose, turėtų atliepti pagrindinius iššūkius: investuoti į modernius, gamybinius pajėgumus didinančius, įrengimus ir tokiu būdu mažinti darbuotojų stokos riziką. Nepakankamos investicijos į techninį gamybinių pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje turės neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose.“ – kalbėjo Verslios Lietuvos vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas.

Lietuvoje pagaminta produkcija prekiaujama ne tik ES šalyse, bet ir Uzbekijoje, Ukrainoje, Kinijoje bei kitur. ELTA duomenimis,  Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2017 m. daugiausia prekės kilmės sertifikatų išdavė prekėms, gabenamoms į minėtas šalis – šios valstybės jau nuo 2015 m. dominuoja kaip pagrindinės eksporto rinkos, kuriose savo produkciją realizuoja Vilniaus regiono įmonės.

Pagrindinė kliūtis eksporto augimui – vidiniai veiksniai

Pasak V. Ivanovo, jeigu Lietuvos eksportuotojų neribotų tokie vidiniai veiksmai kaip techninių gamybos pajėgumų trūkumas ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių gerus pardavimų užsienyje gebėjimus, stoka, Lietuvos eksportuotojai užsienio rinkose galėtų parduoti dar daugiau.

Su V. Ivanovo nuomone sutinka ir jai antrina Simonas Petrulis, Lietuvos LEZ asociacijos prezidentas.

S. Petrulis pastebi, kad anksčiau Lietuva buvo patraukli tiek vietos gamintojams, tiek užsienio investuotojams dėl pigios darbo jėgos. Visgi, keliant minimalią algą, augant vidutinei algai, o su tuo didėjant ir kvalifikuotų darbuotojų lūkesčiams jų gaunamam užmokesčiui, Lietuvoje darbo jėga nebėra tokia pigi kaip buvo ir su laiku neišvengiamai dar labiau brangs. Lietuva vis dar yra mažesnių kaštų valstybė negu Vakarų Europa ar Skandinavija, o tai – viena iš prielaidų sėkmingai su jomis konkuruoti.

“Lietuvoje yra sėkmingos industrijos, tokios kaip pieno bei visa maisto pramonė, metalo apdirbamoji pramonė, lengvoji pramonė, medienos... Šios industrijos, kad ir mažu pagrindu, turi potencialą vystyti bei didinti eksporto pajėgumus – ir jos tą jau sėkmingai ir seniai daro.

Tačiau trūksta skatinimo iš valstybės pusės - mokestinių lengvatų, vietinių gamintojų apsaugojimo bei stabilumo.  Darbo užmokesčio, darbo jėgos patvarumo, tąsos aiškumo, rentabilumo užtikrinimas, mokestinės aplinkos Lietuvoje užtikrinimas Europos Sąjungos ir Komisijos reglamentų kontekste. To reikia norint sėkmingai tęsti bendradarbiavimą su šalimis, kurios seniai atradusios mūsų produkciją“ – savo įžvalgomis dalinosi S. Petrulis.

Ar nepritrūksime specialistų?

Tiek V. Ivanovas, tiek S. Petrulis vieningai sutaria, kad viena didžiausių kliūčių pramonės sektoriaus plėtrai – kvalifikuotų bei parduoti gebančių specialistų trūkumas.

Šiuo metu daugiau negu pusė 30 – 34 metų amžiaus žmonių Lietuvoje turi aukštojo mokslo diplomą, kai tuo tarpu ES vidurkis yra apie 40%. Vaikai nuo pradinių klasių išmoksta, kad norint dirbti gerą darbą – būtina turėti bent jau bakalauro diplomą. Visgi, plečiantis pramonės sektoriui, Lietuvai vis labiau trūksta ne vadybininkų, bet kvalifikuotos darbo jėgos, galinčios dirbti su moderniais įrenginiais bei kurti kokybišką produkciją.

“Mums reiks labai smarkiai pakeisti požiūrį dėl ugdymo mokykloje, nes spaudimas pasirinkti tradicines su aukštuoju mokslu susijusias profesijas (teisė, medicina, vadyba ir pan.) tikrai nebe visada yra naudingas. Turime išmokti vertinti ir profesinio rengimo mokyklas, ten gaunamus įgūdžius.”

Visgi, įgūdžius ugdyti reikėtų pradėti kuo anksčiau – priešmokyklinio ugdymo įstaigose bei pradinėse klasėse.  Technologijų integracija į mokymo procesus – puiki galimybė vaikams ugdyti tas kompetencijas, kurių prireiks ateityje, kad ir kokią specialybę jie nuspręstų pasirinkti.

Ar lietuviai – tikrai prasti pardavėjai?

Kalbant apie specialistų stoką, abu pašnekovai pabrėžia, kad neužtenka būti tiesiog geru meistru ir mokėti gerai pagaminti produktą – reikia sugebėti jį reprezentatyviai pristatyti galimiems pirkėjams, įtikinti jį pirkti. Capital One duomenimis, net 76% naujai įsteigtų įmonių ar smulkiųjų verslininkų susiduria su itin dideliais sunkumais komunikacijų ir pardavimų srityje.

Visgi, S. Petrulio nuomone, prasti pardavimai prasideda nuo neapgalvotų ir tinkamai neįgyvendintų pirkimų. Pirkimus specialistas įvardino kaip vieną didžiausių Lietuvos problemų. Kita problema – negebėjimas sukurti ilgalaikių strategijų bei jų nuosekliai laikytis, noras greitų rezultatų čia ir dabar, bet kokiomis priemonėmis, tačiau tuo pačiu – atsisakymas investuoti į pardavimo procesą.

Puikus nuoseklaus darbo užsienio rinkoje pavyzdys galėtų būti Danija. Danai – geriausi pardavėjai iš visų Skandinavijos šalių. Danijos ambasadoje Kinijoje dirba apie 60 žmonių, privačiuose komercijos rūmuose – apie 70. Šie žmonės – Danijos atstovai, reprezentuojantys savo šalį ir joje pagamintus produktus Kinijos pirkėjams bei verslo partneriams. Visi komandos nariai turi bent 10 metų darbo patirtį būtent Kinijoje, puikiai išmano ne tik verslo niuansus, bet ir yra susipažinę su vietos kultūra, tradicijomis, papročiais, verslo etika. 

Vienintelis būdas plėsti gamybos apimtis – brangūs, nauji įrengimai?

Klausantis V. Ivanovo ir S. Petrulio, gali atrodyti, kad esame atsidūrę uždare rate – nėra norimo pelno, nes neinvestuojama į gamybinių pajėgumų didinimą, o į gamybinių pajėgumų didinimą neinvestuojama, nes nėra uždirbama pakankamai lėšų verslo plėtrai.

Tačiau vienas iš UAB „Staklyno Servisas“ vadovų Tadas Šalkauskas laikosi kitokios nuomonės. Nors jis pilnai sutinka, kad Lietuvoje tikrai yra naudojama gana daug senos, savo funkcijų tinkamai nebeatliekančios technikos, tačiau, pasak jo, įrenginių atnaujinimas nebūtinai turi būti finansiškai sudėtingas procesas įmonei.

“Būtent galimybė atsinaujinti gamybinius pajėgumus įsigyjant našesnę naudotą įrangą ar automatizuojant, modernizuojant jau turimą įrangą - yra lengvesnis kelias didinti savo konkurencingumą.” – pasakoja pašnekovas. Anot jo, rinkoje šiuo metu pastebimas ne tik poreikis, bet ir būtinybė gamintojams tai pasiekti racionaliais kaštais, kuomet modernizavimo atsipirkimo laikotarpis nebūtų pernelyg ilgas.

Verslininkas taip pat pritarė V. Ivanovo nuomonei apie tai, kad šiuo metu – tikrai palankios sąlygos verslo plėtrai bei bendrą situaciją Lietuvoje įvertino gana optimistiškai: „Verslo aplinką vertinu optimistiškai. Jaučiame, kad Lietuvos gamybinės įmonės vis daugiau investuoja į technologinį atsinaujinimą, o tai sudaro prielaidas augti ir kitoms veikloms, tokioms kaip mūsų – gamybinių įrengimų perkėlimui ir montavimui, pramonės įmonių aptarnavimui, atnaujinimui bei automatizavimui.

Be to, įmonės, siekdamos optimizuoti savo turimų resursų išnaudojimą, vis labiau atskiria ir bando išgryninti tiesioginę savo veiklą, tam tikro produkto gamybą, ir nebesiima pašalinių darbų – pavyzdžiui, neskiria vidinių resursų įrangos montavimui, profilaktinei priežiūrai, patalpų valymui, apsaugai ir kt. o samdosi išorinius specialistus. Matydami naujienas apie vis naujas į Lietuvą ateinančias įmones tikime, kad tai šansas savo veiklą plėsti tokį verslą aptarnaujančioms vietos įmonėms.“ - įžvalgomis apie dabartinę situaciją dalinosi T. Šalkauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimas lipa ant to paties grėblio: gamintojams siūlo pirmumo teise įsigyti medieną 5

Seime ketvirtadienį įregistruota Miškų įstatymo pataisa, kuria siūloma per UAB „Baltpool“ administruojamą...

Pramonė
16:54
Trąšų gamintojos ateitis ant plauko – „Arvi fertis“ restruktūrizavimas nutrauktas 1

Marijampolės trąšų UAB „Arvi fertis“, grupės „Arvi“ antrinės įmonės, restruktūrizavimas nutrauktas – likus...

Pramonė
16:22
Baltarusija stabdo linų pluošto eksportą

Nuo spalio 4 d. prasideda pusmetį galiosiantis draudimas išvežti iš Baltarusijos už muitų sąjungos ribų linų...

Pramonė
14:32
Utena investuotojus nori vilioti nauju pramonės parku Premium

Utenoje planuojama steigti naują pramonės parką. Miesto vadovai tikisi, kad toks parkas supaprastins ir...

Pramonė
13:49
ES pinigai: inovacijų sulauks gamybos procesų, transporto, IT sritys 4

Pasibaigus ketvirtajam priemonės „Intelektas. Bendri verslo-mokslo projektai” kvietimui teikti paraiškas,...

Pramonė
08:19
Gamybininkų darbo našumo skrydį slopino drastiškas vieno pramonės sektoriaus nuosmukis Premium

Metinis apdirbamosios pramonės darbo našumo augimas 2017 m. galėjo viršyti 3.600 Eur pridėtinės vertės vienam...

Pramonė
06:00
Nors ekonominė aplinka itin palanki, pramonės plėtrai kliudo vidiniai veiksniai Rėmėjo turinys

Eurostat duomenimis, 2018 m. gegužę buvo fiksuotas 1.3% pramonės sektoriaus augimas euro zonoje lyginant su...

Pramonė
06:00
Lietuvos eksporto apžvalga: prie augimo labiausiai prisidėjo JAV Premium

Lietuvos eksportas tebeauga, tiesa, jau ne taip smarkiai kaip pernai, o populiariausią Skandinavijos kryptį...

Pramonė
2018.10.03
Vilniaus inovacijų pramonės parkas: pasirašyta pirmoji sutartis, deramasi su skandinavais

Balandžio mėnesį įsteigtas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VMIPP) pradeda savo veiklą: pasirašyta...

Pramonė
2018.10.03
Verslo investicijų efektas – didesnis našumas: kur augo labiausiai, ekonomistų vertinimas Premium

2017 m. Lietuvoje labiausiai darbo našumas augo statybų, IT srityse, o sumažėjo bankuose. Ekonomistai nurodo,...

Pramonė
2018.10.03
Valandinis darbo našumas 2017 m. išaugo 7%, iki 15,2 Eur 3

Dirbantis žmogus šalyje per vieną valandą 2017 m. vidutiniškai sukūrė 15,2 Eur bendrosios pridėtinės vertės...

Verslo aplinka
2018.10.02
VŽ paaiškina: kodėl ir kada atliekami plyni miško kirtimai 17

Pastarosiomis savaitėmis diskutuojant miškų kirtimo tema, daug aistrų viešojoje erdvėje keliama dėl...

Pramonė
2018.10.02
„Eco-inovacijos LT“: įmonės nori įvertinimo, ar galėtų dirbti efektyviau

Pirmadienį pasibaigusiam priemonės „Eco-inovacijos LT“ kvietimui, išankstiniais duomenimis, pateiktos 27...

Pramonė
2018.10.02
Estija: nuo 2019 m. MMA kyla iki 540 Eur 25

Nuo ateinančių metų pradžios minimali mėnesio alga (MMA) Estijoje augs nuo 500 iki 540 Eur – tokį susitarimą...

Pramonė
2018.10.02
Naujas Bumelio projektas vertinamas 37 mln. Eur 10

Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“, kuriam vadovauja Vladas Bumelis, skuba užimti netrukus...

Pramonė
2018.10.02
Ateities fabrikai pagal „Bosch“ Premium 6

Vokietijos bendrovės „Robert Bosch“ GmbH („Bosch“) teigimu, ateityje gamyklos bus automatinės. Jos veiks...

Technologijos
2018.10.01
„Lifosa“ baigė 14 mln. Eur vertės naujojo trąšų cecho statybas

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ baigė naujojo cecho statybas, į...

Pramonė
2018.10.01
Klaipėdiškiai imasi mokslinių tyrimų laivo Farerų saloms statybų

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ pradėjo mokslinių tyrimų laivo, kurio užsakovė – Farerų salose veikianti...

Pramonė
2018.10.01
ES pasienyje konfiskuota 580 mln. Eur vertės klastočių

Europos Komisijos paskelbti duomenys rodo, kad 2017 m. ties ES išorės pasieniu muitinės sulaikė daugiau kaip...

Pramonė
2018.10.01
VMG pramonės parkas: 72 mln. Eur investicijų, 350 darbo vietų Premium

Į Vakarų medienos grupės (VMG) valdomą Klaipėdos rajono pramonės ir verslo parką per 5 metus nuo projekto...

Pramonė
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau