Primirštas, tačiau veiksmingas ir nemokamas „Solvit“

„Lietuvos įmonės, norėdamos susigrąžinti užsienyje sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, gali turėti panašių problemų, kaip „Kautra Cargo“. Tačiau į Lietuvos „Solvit“ centrą jos kreipiasi retai, panašu, kad jo nėra atradę, kaip nemokamo ir veiksmingo pagalbos įrankio“, – teigia Ūkio ministerija.

Kauno transporto bendrovė daugiau nei porą metų nesulaukė nei Ispanijos mokesčių inspekcijos nei paaiškinimo nei kitos reakcijos, kodėl jai negrąžinama daugiau kaip 9.000 Eur PVM.

Prašymas dėl sumokėto PVM grąžinimo iš Ispanijos už 2015 m. pirmąjį pusmetį buvo pateiktas dar 2015 metais. Iš šios šalies mokesčių inspekcijos gautas elektroninis patvirtinimas, kad prašymas gautas, tačiau pinigai nepervesti.

2016 m. įmonė pateikė kitą prašymą dėl PVM grąžinimo iš Ispanijos už 2015 m. antrą pusmetį ir ši suma netrukus buvo grąžinta. Tačiau PVM sumos už 2015 m. pirmąjį pusmetį be jokių paaiškinimų mokesčių inspekcija negrąžino.

Įmonė siuntė užklausimus Ispanijos mokesčių inspekcijai tiek faksu, tiek registruotu paštu, tačiau jokių atsakymų į juos nesulaukė. Kreiptasi į Lietuvos mokesčių inspekciją, tačiau ji padėti negalėjo.

„Kai Lietuvos „Solvit“ centras kreipėsi į Ispanijos mokesčių inspekciją, ši netrukus išnagrinėjo pakartotinai atsiųstą įmonės apeliaciją dėl PVM grąžinimo už 2015 m. pirmą pusmetį ir 2018 m. rugsėjo pradžioje prašomą PVM sumą (daugiau kaip 9.000 Eur) pervedė į įmonės sąskaitą“, – nurodoma Ūkio ministerijos pranešime.

UAB “Kautra Cargo“ vykdo PVM susigrąžinimą iš įvairių ES šalių nuo 2012 m. ir šis atvejis buvo vienintelis, kai pinigai taip ilgai buvo negrąžinami, nenurodant jokios priežasties.

Ministerija primena, kad į „Solvit“ centrą galima kreiptis, kai kitose ES šalyse nepripažįstamas Lietuvoje įgytas diplomas, kvalifikacija, neleidžiama rinkai tiekti prekių, teikti paslaugų, susigrąžinti PVM, nesuteikiamos asmeniui priklausančios socialinės garantijos, reikalaujama papildomų patikrinimų, dokumentų ir pan.

2017 m. buvo išnagrinėtos ir išspręstos 42 tarpvalstybinės bylos – 17% daugiau nei prieš metus. Pernai lietuviai dažniausiai kreipėsi dėl teisės gyventi kitoje ES šalyje, vizų išdavimo Lietuvos piliečių šeimos nariams (ne ES piliečiams), Lietuvoje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo, vairuotojo pažymėjimų keitimo, automobilių registracijos kitose ES šalyse ir kt.