Dešimtmetį trunkančiame ginče dėl MMA derėtų padėti tašką

Publikuota: 2018-07-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Jeigu Lietuvoje yra dviejų greičių Lietuva ir dviejų greičių verslas, gal verta galvoti ir apie dviejų greičių minimalų mėnesio atlyginimą – MMA. Diskusijos dėl to nerimsta gerą dešimtmetį.

Argumentų už diferencijavimą yra nemažai. Dar 2016 m. pradžioje Vyriausybė Lietuvą padalijo į du statistinius regionus – Vilniaus apskritį ir likusią šalies dalį, siekiant užsitikrinti didesnį ES finansavimą nuo sostinės atsiliekantiems regionams.

Ir praraja tarp jų tik gilėja. Pirmąjį ketvirtį priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis Vilniaus regione peržengė 1.000 Eur ir per metus nuo 2017 m. pirmojo ketvirčio paaugo 2,5%. O per tą patį laiką Vidurio ir Vakarų Lietuvoje darbo užmokesčio vidurkis sumenko 0,2%, iki 816,5 Eur. Atotrūkis tarp Vilniaus ir, pavyzdžiui, Tauragės apskrities, kurioje bruto darbo užmokestis sudaro kiek daugiau nei 703 Eur, siekia 30%.

Tokia tendencija nėra keista – išsivysčiusiose šalyse verslas kuriasi ten, kur daugiausia išsilavinusių žmonių, aukštųjų technologijų įmonės renkasi miestus, kur veikia aukštosios mokyklos, pajėgiančios parengti reikiamų specialistų.

Vilnius ne išimtis – tai vienas didžiųjų Lietuvos miestų, kuriame gyventojų skaičius didėja. Ir valdančiosios partijos rinkimų deklaracijos apie regioninę politiką ar bandymai suteikti lengvatų regionuose besikuriančioms jaunoms šeimoms vargu ar smarkiai sumažins gilėjančią takoskyrą.

Trišalėje taryboje darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybės atstovai šiandien vėl diskutuos dėl MMA kėlimo nuo 2019 m. pradžios. Trišalei tarybai sutarus, Vyriausybei bus siūloma MMA kilstelėti iki 420 Eur ar daugiau, o profesinės sąjungos ragina žvelgti toliau ir planuoti, kad 2019 m. MMA pasiektų 460 Eur, o 2020 m. – 500 Eur.

Kai pragyvenimas brangsta, 420 ar 500 Eur neatrodo daug, nors smulkių įmonių, aptarnaujančių smarkiai emigracijos išsausintus regionus, savininkams tai nemenka suma.

Tad, VŽ nuomone, gal dabar būtų naudinga pasitelkti ekonomistus ir analitikus, kurie išanalizavę duomenis, pateiktų išvadas, ar verta, o jeigu verta, kaip diferencijuoti MMA? Pagal darbuotojo amžių, kaip siūlo Lietuvos bankas, pagal regionus ar verslo sektorius? Ar tai dar labiau nepagilintų atskirties? Kokia yra užsienio šalių teigiama ir neigiama praktika?

Tik sudėliojus argumentus „už“ ir „prieš“ galima būtų rinktis tinkamą variantą arba visai atsisakyti šios minties. Ir padėti tašką gerą dešimtmetį besitęsiančioms diskusijoms.

MMA dirbantiesiems yra lyg stabilios grindys, pavyzdžiui, ekonominiam sunkmečiui užėjus, jos tampa patikima atrama. Tačiau smulkiam regionų verslui, kuris neturi šansų sunkmečiui sukaupti finansinės pagalvės, tokios grindys gali būti ir pražūtingos.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 18

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 5

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 1

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 13

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 10

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 5

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14
Naujas suomių rekordas – į sąvartynus tik 1% buitinių atliekų 5

Suomija skelbia pasiekusi naują atliekų tvarkymo rekordą – Statistikos centro duomenimis, 2017 m. į...

Pramonė
2019.01.13
Itališką kokybę už itališką kainą kauniečiai pasiekė per trejus metus Premium

Odos apdirbimo pramonei Lietuvoje susitraukus, jaunas verslas ne tik sukuria svetur atpažįstamą galanterijos...

Pramonė
2019.01.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau