Baigusi valstybės svarbos projektą „Lietpak“ norėtų įsigyti nuomojamą žemę
Investavusi 82,2 mln. Eur arba beveik 4 kartais daugiau nei buvo įsipareigojusi, pakavimo medžiagų UAB Lietpak baigė įgyvendinti projektą Plastikinių medžiagų gamybos centro plėtra. Ūkio ministerijos prašoma tarpininkauti, kad ne aukciono tvarka išsinuomotą žemę įmonė galėtų įsigyti.
Vyriausybė šiandien nutarė, kad Lietpak įgyvendino projektą ir jis neteko valstybės svarbos ekonominio projekto statuso.
Plastikines medžiagas gaminančiai Vilniaus rajono Čekoniškių kaimo įmonei projektas buvo patvirtintas ir statusas suteiktas 2012 m. kovo mėnesį. Tai suteikė bendrovei galimybę be aukciono išsinuomoti plėtrai reikalingą 8,7 ha valstybinės žemės sklypą.
Gaudamas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą Lietpak įsipareigojo iki 2017 m. investuoti 22,3 mln. Eur šis įsipareigojimas viršytas. Gamybinės patalpos išplėstos nuo 21.600 kv.m. iki 52.767 kv. m.
Viršytas ir įsipareigojimas sukurti 120 naujų darbo vietų nuo projekto pradžios sukurtos 233 darbo vietos ir šiuo metu bendrovėje dirba 639 darbuotojai.
Bendrovė, vadovaudamasi nuolatinio augimo ir darnios plėtros principais, 2017 m. tęsė investicijas į gamybinės bazės statybas, naujų technologinių linijų ir procesų diegimą, naujų produktų kūrimą, aplinkosaugą bei socialinį vystymą ir projekto Plastikinių medžiagų gamybos centro plėtra pabaigoje projektinius įsipareigojimus viršijo 3,69 karto, Ūkio ministeriją informuoja Pranas Kiznis, Lietpako vadovas.
Užtikrinant plėtros tęstinumą, jis prašo tarpininkauti, kad įmonė galėtų įsigyti 99 m. išnuomotą žemės sklypą.
Tarptautinių Plimsoll ekspertų duomenimis, Vilniaus rajone veikianti Lietpak patenka tarp 50 didžiausių savo srities pramonės gamintojų pasaulyje. 90% įmonės pagamintos produkcijos eksportuojama į maždaug tris dešimtis šalių. Lietpak turi atstovybes Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje. Daugiausia pakavimo medžiagų tiekiama maisto pramonei.
Per 2017 m. įmonės pardavimo pajamos išaugo nuo 129 iki 140 mln. Eur.
Įmonės akcininkai Pranas ir Andrius Kizniai.
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą