G. Žiemelio baldų fabrikas „Fitsout“: 800 darbo vietų ir Dizaino akademija

Baldų gamybos ir unikalių interjero dizaino sprendimų fabrikas „Fitsout“, priklausantis verslininkui Gediminui Žiemeliui, gamybą pradės vykdyti šių metų pabaigoje, tačiau pirmieji gaminiai jau pristatyti.

Kauno LEZ statoma baldų gamykla, kaip žadama, bus moderniausia Vidurio Europoje, investicijos į įmonę sieks apie 20 mln. Eur. Fabrikas išsiskirs gausiu technologiniu parku, inovatyviu procesų organizavimu ir aukštos kvalifikacijos personalu.

UAB „Fitsout“ planuoja sukurti apie 800 darbo vietų iki 2022 metų.

Kaip pabrėžia Jonas Stragis, UAB „Fitsout“ direktorius, „Fitsout“ išskirtinumas, pritraukiantis klientus, bus neribotos techninės galimybės ir išmanus jų valdymas 20.000 kv. m. gamybinėje erdvėje. Realizuojant kompleksinius projektinius užsakymus bus remiamasi „Lean“ filosofija.

„Rinkai siūlysime aukštos pridėtinės vertės baldus neapsiribodami medžiagiškumu, dekorais, tekstūromis ir apjungdami preciziškai išpildytas detales į vieną baldo visumą“, – pranešime spaudai cituojamas p. Stragis.

Fabrikas Kauno LEZ užims 4,3 ha žemės sklypą.

UAB „Fitsout“ vizitine kortele, demonstruojančia technologines galimybes, turėtų tapti „Art Deco“ stiliaus įkvėpti baldai.

„Įmonės tikslas – siūlyti sprendimus ir beribes technologines galimybes, inspiruoti ir padėti įgyvendinti drąsiausias dizaino idėjas. Šie gaminiai reprezentuoja mūsų įmonės požiūrį ir išskirtinumo suvokimą: skirtingų medžiagų ir jų tekstūrų derinimo galimybes, aukščiausią techninio išpildymo kokybę, nepriekaištingą darbo preciziką, estetikos suvokimą“, – kolekciją apibūdina Arūnė Džiugelienė, „Fitsout“ verslo plėtros direktorė.

Tokias reprezentacines mini kolekcijas įmonė planuoja leisti kelis kartu per metus. O įsibėgėjus veiklai planuojama įkurti ir Dizaino akademiją, kur jauni specialistai galės ne tik semtis patirties iš patyrusių kolegų, bet ir įgyvendinti savo sumanymus pasitelkdami fabriko technines galimybes.

Kaip yra sakęs Gediminas Žiemelis, „Fitsout“ ambicija yra įrodyti, kad Lietuva nėra pigios darbo jėgos šalis. Ji turi aukštos pridėtinės vertės inžinerinį potencialą ir galimybę kurti aukštos pridėtinės vertės produktą, konkurencingą pasauliniu mastu.

Rašyti komentarą