Klaipėdos LEZ vadovas: po dešimtmečio investicijos viršys 1 mlrd. Eur

Publikuota: 2018-04-30
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo įmonės generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo įmonės generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Investicijos į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) po dešimtmečio viršys milijardą eurų, teigia LEZ valdančios bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas. Anot jo, konkurencija su Gdansku ir kitais artimiausiais jūrų uostais verčia Klaipėdos LEZ prisivilioti rimtų investuotojų. 

Interviu BNS p. Kiudulas sako, kad LEZ kuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos yra viena galimybių susigrąžinti išvykusius tautiečius. Jo teigimu, galimybė pritraukti lėšų kriptovaliutų keliu turi būti skaidri ir saugi. 

Klaipėdos LEZ – sėkmingiausiai veikianti tokia erdvė Lietuvoje. Kas lemia sėkmę? 

Mūsų natūralus išskirtinumas tarp visų kitų Lietuvos LEZ'ų yra Lietuvos jūsų uostas. Bet dažniausiai konkuruojame ne su Kaunu, Panevėžiu ar Akmene, bet su kitais pakrantės uostais – Lenkijoje pagrindinis mūsų konkurentas Gdanskas. Svarbu ir įsikūrimo greitis, kad įmonės, atėjusios į Klaipėdos LEZ, galėtų kuo greičiau įsikurti, tam visi nekilnojamojo turto sprendimai turi būti paruošti.

„Investuok Lietuvoje“ tikrai labai aktyviai dirba, bet mes ir toliau daugiau nei pusę klientų turime prisitraukti patys. Konkurencija dėl investicijų yra žiauroka. 

Šiais metais pradėjome investicijas į „Flex Start“ projektą – bet kuriuo momentu bent 2.000 kv. metrų turi būti tušti, kad galėtų ateiti potencialūs investuotojai. Šitą išradimą ne patys padarėme, čia mūsų kolegos iš Airijos įvardijo. Pradėsime statybą „Flex Start“ Nr. 1, bet jau projektuojame antrą pastatą ir numatę vietą trečiajam, nes tendencija tikrai gera.

Ar dabartiniai jūsų investuotojai numato plėtrą, gal laukiate naujų investicijų?

Galiu tik pasakyti, kad dvi mūsų įmonės ruošiasi stipriai plėstis, bet kai jie pas save šitą žinią pasitvirtins, mes tą žinią pateiksime į viešumą. Ir dar yra aštuonios įmonės, kurios turėtų priimti sprendimą per artimiausius 6–8 mėnesius, su jomis vedame derybas dėl investicijų. 

Pagal investicijas išlieka didžiausi vis dėlto „Indorama“ ir „Neo Group“, pagal darbuotojų skaičių „Yazaki“ sugrįžo į lyderio pozicijas. 

Dabar mes turime vieną automobilių detalių gamintojo projektą, kuris nori pilnai paleisti gamybą sausio vasario pabaigoje – tai iššūkis. Tai labai realus projektas, pakankamai geras vardas, ir mes norėtume, kad jis ateitų.

Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje numatoma iki 2030 metų sukurti 25.000 naujų darbo vietų, pritraukti 1,5 mlrd. Eur naujų investicijų. Kokios Klaipėdos LEZ ambicijos?

Beveik 700 mln. Eur yra investuota, logiškai mąstant, iki 2030 metų turėtume padvigubinti sukauptų investicijų skaičių, manau, kad tai realu.

Bet, kita vertus, turbūt pačių investicijų dvigubinimas nėra savitikslis dalykas.

Vienas svarbiausių dalykų, kad tos įmonės, kurios ateina, – tai ne tik darbuotojai ar technologijos, bet ir vietiniai tiekėjai, kurie galėtų tiekti. Yra bendra taisyklė, jeigu vieną eurą investuoja investuotojas, tai dar du arba trys – papildomas ekonominis efektas. Naujos darbo vietos ypač greitai atsiperka valstybei.

Pastaruoju metu girdėti užsienio investuotojų planų optimizuoti veiklą, siaurinti ją Lietuvoje. Ar tokių ženklų yra ir jūsų laisvojoje ekonominėje zonoje?

Paslaugoms ateiti ir joms išeiti yra lengviau negu gamybininkams. Nes jeigu gamybininkai investavo į technologijas, apmokė tuos žmones, tai jiems išeiti yra sudėtingiau – čia bendras pastebėjimas. Nemanau, kad „Barclays“ išeis, netikiu tuo. Gal jie tikrai optimizuoja, bet čia yra natūralus procesas. Iš savo dabartinių investuotojų nematau, kad kas nors galvotų artimiausiu 5 metų laikotarpiu pajudėti, susimažinti.

Kokia yra investicijų, kapitalo kilmės rizika ir ar teikiate jai svarbos?

Turime aiškų procesą: sudarinėjame sutartis tiktai su lietuviškomis įmonėmis, tokia įmonė turi būti atsidariusi sąskaitą lietuviškame banke. Tai jau nebeturime tikimybės, kad tie pinigai kažkokie neskaidrūs, „išplauti“ ar panašiai. Ir čia bankai turi kur kas didesnes galias tikrinti, nei mes. (...) Pas mus nėra daiktų, kurie būtų susiję su Rusijos politika, nėra naftos perdirbimo įmonių, trąšų įmonių – yra normalios technologinės įmonės, paprasta gamyba.

Kaip žvelgiate į kriptovaliutas ir galimybę pritraukti lėšų šia priemone? 

Jeigu būtų legalus procesas, kaip galėtų būti finansuojami gamybiniai projektai kriptovaliutomis, tai aš tik džiaugčiausi, nes man tai padidina tikimybę, kad ne vien tik susiję su Rusijos projektais, bet ir bet kuri įmonė galės naudotis tuo finansavimo mechanizmu. (...) Bandau įsivaizduoti, kad jeigu IT projektai gali pritraukti tokį finansavimą ir jau tai daro, kodėl to negalėtų daryti gamybininkai? Svarbu, kad būtų aiškus procesas, skaidrus, visiems žinomas, kontroliuojamas. Visiškai nenorime veltis į bet kokius procesus, kurie yra nepripažinti Lietuvos valstybėje.

Šiuo metu daugiausia orientuojatės į gamybą, o ar domina paslaugų sektorius?

Manome, kad labiau koncentruosimės į gamybą ir šiek tiek į logistiką – logistika, tai ne vien skirstymas ir sandėliavimas, bet ir pridėtinės vertės kūrimas logistikos procese. O paslaugos, manome, turės eiti labiau į patį Klaipėdos miestą. Paslaugų įmonėms vis dėlto smagiau, kai yra išskirtiniai vaizdai Klaipėdos mieste, vaizdas į upę, marias, jūrą. 

Kai mes kalbame apie gamybą, mes jau kalbame apie modernesnes gamybos įmones. Tos įmonės, kurios dabar ateina, neretai jos atsiveda naujas technologijas, dažniausiai jų įranga yra visiškai nauja. 

Turite omenyje vadinamosios ketvirtosios pramonės revoliucijos įmones?

Būtent. Čia – natūrali kryptis. Nemanau, kad ji ateis į Lietuvą iš karto, yra atskirų įmonių, kurios to siekia, investuoja. Bet treji-ketveri metai – ir jau ketvirtos kartos pramonės įmonės ims ateiti į Lietuvą. (...) Mūsų pačių darbo jėga nėra visiškai tam pasiruošusi. „Yazaki“ ieškojo darbuotojų paprastam darbui, ir juos rado. Todėl reikia kol kas ir tokių įmonių, kad ir žmonės, kurie neturi aukštos kvalifikacijos, turėtų darbo vietas, bet žmonės turėtų orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę: jeigu gali eiti mokytis – eik mokytis.

Koks emigracijos poveikis Klaipėdos LEZ ir kuo ši erdvė galėtų prisidėti prie problemos sprendimo?

Artimiausioje 5-10 metų perspektyvoje tai tikrai gali būti pagrindinis stabdis investicijoms augti, o kai investicijų nepritrauki, algos nedidėja.

Vieni šios problemos neišspręsime, ji kompleksinė. Norint pritraukti tam tikro tipo įmonių, reikia, kad  Klaipėdos regione vyktų tam tikra edukacija. Manau, kad universitetai jau dabar gali pasiruošti programas, kurios orientuotos į ateitį, ir jeigu ateina tinkamo tipo investuotojai, jas paleisti iš karto. 

Klaipėdos strategijoje yra apibrėžta ta vidutinė alga, kad ji turi būti 2030 metais 1.500 Eur. Tai va ir orientuokimės, kad ir Lietuvos darbdaviams, ir investuotojams, reikia orientuotis ne į pigią darbo jėgą, bet į kvalifikuotą darbo jėgą, kuriai reikia mokėti atitinkamo lygio atlygius ir tiktai tada mes galėsime susigrąžinti žmones iš emigracijos.

Bet ar realu susigrąžinti žmones, kurie jau išvykę, gal geriau susitelkti į tai, kad dabar gyvenantieji Lietuvoje neišvažiuotų?

Kad dabartiniai neišvažiuotų, čia yra programa „minimum“, bet pagal tai, ką dabar jaučiame: darbo vietų yra, nėra žmonių, kurie galėtų tas darbo vietas panaudoti. Tai čia yra dabartinių žmonių perkvalifikavimo ir pritaikymo prie rinkos poreikių klausimas. Bet to neužteks. Jeigu norėsime toliau augti ir traukti investicijas, tikrai reikės daugiau žmonių, ir šaltiniai kokie: arba susigrąžini tuos, kurie yra išvažiavę, arba imigracija. Aš esu absoliutus šalininkas susigrąžinti tuos, kurie išvažiavę. Man vis dar atrodo, kad mes nepakankamai rimtai analizuojame galimybes. Bet susigrąžinti bus galima tik tada, jeigu bus kuriamos naujos darbo vietos.

Seimas pernai priėmė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką, ar jau pajutote poveikį?

Mes vertiname tuos pokyčius gerai, nes viskas, kas eina į gerąją pusę, yra pliusas ir tas jaučiasi. Bet mūsų asociacija (Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacija – BNS) pateiks ūkio ministrui ir Seimo nariams naują paketą pasiūlymų, kaip mes galėtume dar pagerinti laisvųjų ekonominių zonų veiklos sąlygas. Nes tai, kas priimta, yra gerai, bet nepakankamai.

Ką siūlysite? Kokie jūs planai?

Priimdami daug gerų dalykų, įstatymų leidėjai uždraudė teikti lengvatas didmeninės prekybos įmonėms, kas ypač aktualu Klaipėdos regionui, nes mes norime prisivilioti krovinių tinklus, kurie yra Skandinavijoje, kad jie persikeltų į šį regioną. Beje, tas pats aktualu tokioms LEZ, kaip Panevėžio, kurios yra ant „Via Baltica“ kelio: yra paskirstymo centrai, atplaukia tiesiog dideli laivai, iškrauna ir skirsto prekes į visas puses. Plius dar sukurdami pridėtinę vertę.

Verslo sąlygų gerinimas ir verslumo skatinimas, mano nuomone, vienas iš tų dalykų, į kuriuos reikėtų orientuotis. Naujas ūkio ministras teisingai išsiskyręs prioritetus, į kur ir kodėl ruošiasi traukti investicijas, bet paskatinčiau pažiūrėti ne tik į nišines pramonės šakas, kaip biotechnologijos, bet ir pažiūrėti, į kurias pramonės šakas labiausiai galėtų įsilieti darbo jėga Lietuvoje, nes biotechnologijose gali dirbti tik tam tikras žmonių kiekis.  

Kaip per 16 metų pasikeitė verslo sąlygos Klaipėdos LEZ ir kitoms zonoms? 

Pagrindinis iššūkis nuo pat pradžių buvo nesuvokimas naudos, kurią gali duoti laisvoji ekonominė zona. Mes nusprendėme, kad mums reikia LEZ 1995 metais Lietuvoje ir pradėjome veikti tik 2002 metais. Labai ilgas laikotarpis nuo minties iki įgyvendinimo. Tai buvo geriausias laikotarpis pritraukti užsienio investicijas, ypač iš Vakarų Europos. Lenkai praktiškai nusigriebė tą „grietinėlę“. (...) Mes kitas LEZ įsteigėme tik prieš trejus metus, o lenkai visas tokias zonas įsteigė 1993-1996 metais, prieš dvidešimt metų: mums nereikia bijoti naujovių, jeigu ką nusprendėme Lietuvoje – darykime tai greičiau.

Koks jūsų koziris varžantis su Gdansku?

Greitis. Lenkija yra didesnė rinka, didesnė šalis, reiškia, patrauklesnė investuotojui, ji yra arčiau Vakarų Europos, kaip didelės vartojimo rinkos. Mes visur esame truputėlį mažesni. Bet jeigu mes pagauname investuotoją, turime susivokti apie jo problemą greitai, turime greitai reaguoti į jo poreikius, paruošti pasiūlymą.

Lenkijoje jie gali „pumpuruotis“, tai yra, viena LEZ valdo 5-7 teritorijas. Čia vėl geras lenkų valstybinio lankstumo pavyzdys, kad jie nebijo, jog jeigu investuotojui reikia teritorijos ne LEZ, tai įstatymų leidėjas leidžia tas LEZ sąlygas perkelti į kitur. Aišku, investuotojas turi atitikti kriterijus, bet iš principo – jeigu jam netinka Klaipėda, bet tinka Gargždai, mes turėtume turėti galimybę perkelti tą LEZ teritoriją prie Gargždų.

Ar laisvosios ekonominės zonos neturi išskirtinių verslo sąlygų? Kodėl apskritai tokios zonos reikalingos?

Jeigu nebūtume konkrečiai mes atsiradę, aš nemanau, kad būtų sukurtos tos 4.000 darbo vietų ir investuoti tie beveik 700 mln. eurų. Tai yra projektai, kurie skirti regioninei plėtrai. Kad jie turi lengvatų paketą, tai jis suderintas su valstybės pagalbos normomis. Tos pačios normos taikomos ir lietuviškam verslui, kuris kreipiasi dėl ES pinigų, subsidijų. Tai yra, mes žaidžiame toje pačioje konkurencinėje aplinkoje, bet dėl kitų klientų. Mūsų klientas yra labiausiai tas, kuris daro plyno lauko investiciją arba, kraštutiniu atveju, jis atsiveža naują technologiją ir daro projektą. Jis nesikreipia subsidijų. (...) O pagrindinis motyvas, kodėl LEZ turi turėti lengvatas – išlikti konkurencingoms su mūsų pagrindiniais konkurentais Lenkijoje. Investicijos yra globalios. Tas, kuris ateina pas mus, jis renkasi mažiausiai iš 3-6 šalių ar lokacijų.

Kaip vertinate Lietuvos perspektyvas, ar lūkesčiai optimistiniai?

O kaip jie gali būti neoptimistiniai? Didžiausias mano optimizmas kyla, kad ateina daug naujos kartos žmonių ir kad tie žmonės mąsto kitaip, jie baigę mokslus užsienyje, o net jeigu nebaigę mokslų, turi įvairios patirties. Jie neturi jokių baimių, turi dideles ambicijas. Dėl tos naujos kartos aš labai optimistiškas, nes tai yra tie žmonės, kurie tuoj pradės valdyti Lietuvą, kai kurie jau valdo. Tai yra nauja banga.

Klaipėdos LEZ

  • Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje dirba daugiau kaip 4.300 darbuotojų. Iki 2016 metų pabaigos čia pritraukta 671 mln. Eurinvesticijų, tais metais pasiekta bendra įmonių apyvarta – 887 mln. Eur. Kasmet Klaipėdos LEZ sukuria 2,5-5% šalies BVP ir eksporto. Didžioji dalis teritorijoje gaminamos produkcijos yra skirta eksportui. 
  • Sutartis dėl veiklos Klaipėdos LEZ šiuo metu yra pasirašiusios 29 įmonių. Dešimt įmonių yra vien ar iš dalies lietuviško kapitalo. Čia dar veikia apie 100 smulkaus ir vidutinio dydžio kompanijų.
  • Klaipėdos LEZ veikia tarptautinės grupei „Indorama Ventures“ priklausanti „Orion Global PET“ PET granulių gamykla, Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamybos bendrovė, viena didžiausių PET žaliavos gamintoja Europoje „Neo Group“, Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“, Didžiosios Britanijos elektros jungiklių gamintoja „Albright International“ ir kitos bendrovės.
  • Klaipėdos LEZ 2017 metais pelnė pripažinimą viso pasaulio laisvųjų ekonominių zonų apdovanojimuose, organizuojamuose „Financial Times“ leidinio „FDI Magazine“.

Šaltinis: BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Per metus pramonės produkcija brango 9,1% 2

Per metus (2018 m. spalio mėn., palyginti su 2017 m. spalio mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės...

Pramonė
2018.11.12
Metinė infliacija pagal SVKI – 2,8%

2018 m. spalį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų...

Lietuvos pramonė aplinkosaugai pernai išleido 152,8 mln. Eur

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2017 m. siekė 152,8 mln. Eur ir, palyginti su 2016 m.,...

Pramonė
2018.11.12
LPK turi naują vykdomąjį direktorių

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vykdomojo direktoriaus pareigas eina buvęs verslininkas ir...

Vadyba
2018.11.12
Celiuliozės fabriko Estijoje nebus – projektas dedamas į stalčių 6

Šiuolaikinio medienos perdirbimo fabriko statyba Estijoje atidedama, kol, projektą planavusios bendrovės...

Pramonė
2018.11.12
„Achemos grupės“ vadovų neatleido, jie išėjo patys 13

UAB koncernas „Achemos grupė“ spalį skelbė atleidęs savo generalinį direktorių ir finansų vadovą. Penktadienį...

Pramonė
2018.11.12
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
FNTT prakalbo apie antrą „Metrail“ – kuo tai gresia įmonėms Premium 2

Dar nesibaigė 30 mln. Eur baudų verslui atnešusi „Metrail“ istorijai, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba...

JAV „Sata LCC“ perėmė „Kauno autotechniką“, sukurs 200 darbo vietų Premium 4

Vidaus degimo variklių stūmoklių gamybos UAB „Kauno autotechnika“ perėmus JAV investuotojui „Sata LCC“,...

Pramonė
2018.11.12
„Volkswagen“ lūžio taškas: gamyklos bus pertvarkomos elektromobiliams 37

Koncerno planas – pasiūlyti mažiau, nei 20.000 Eur kainuojantį elektromobilį ir išsaugoti darbo vietas, tris...

Transportas
2018.11.11
„Achema“ baiminasi neįgyvendinsiamų ministerijos pažadų 11

Penktadienį Gintautas Kanapeckas, naujasis „Achemos grupės“ generalinis direktorius, ir kiti įmonių grupės...

Energetika
2018.11.09
Eksportas tebeauga, tačiau tempas lėtėja

Per pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvos eksporto apimtys, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų...

Pramonė
2018.11.09
Pasaulis sparčiai robotizuojasi – grėsmė Lietuvos eksportuotojams auga Premium 3

Robotų paklausa per pastaruosius metus Lietuvos pramonėje smarkiai išaugo: japonų „Fanuc“ skaičiuoja per...

Pramonė
2018.11.09
„Sofa Brands“: planuojame plyno lauko investicijas Premium 1

Gobeleno ir odos komponentus minkštiems baldams gaminanti Alytaus „Sofa Brands“, metų viduryje atsisakiusi...

Pramonė
2018.11.09
VMG prie gamyklos Akmenės rajone turės geležinkelį 3

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vakarų medienos grupei (VMG) nuties privažiuojamąjį geležinkelį prie bendrovės...

Pramonė
2018.11.08
Mačiulis: eksporto augimas 2020 m. sulėtės nuo buvusių 14% iki 3% 17

Atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio neprognozuoja, tačiau mano, kad...

Finansai
2018.11.08
EK: augimą palaikys vartojimas, bet reforma apkramtys sunkmečio rezervą

Lietuvos ekonominę plėtrą 2019-2020 m. turėtų palaikyti vartojimas ir investicijos, kurių lygis šių metų...

Verslo aplinka
2018.11.08
„Akmenės cemento“ alternatyva – nuotekų dumblo deginimas Premium

Cemento gamintoja „Akmenės cementas“ kitąmet dalį sukūrenamų anglių pakeis džiovintu nuotekų dumblu, o...

Pramonė
2018.11.08
Elektromobilių pramonei – sprendimas, kaip mažinti kobalto poreikį

Turkų kilmės JAV mokslininkas ir verslininkas Kenanas Sahinas tvirtina radęs būdą sumažinti elektromobilių...

Transportas
2018.11.08
Gaisrui dėl GPAIS plintant ministerija rengia „planą B“ Premium 2

Raginama verslo ir kai kurių Seimo politikų, Aplinkos ministerija žada rengti „planą B“. Jis gamintojams ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau