Eksporto pradžia: kaip smulkieji atranda naujų rinkų

Teigiama, kad eksportuoti gali kiekvienas. Tačiau pavyksta tiems, kas gerai atlieka namų darbus.
Patyrę eksportuotojai sako, kad pirmiausia kiekvienas vadovas, pradėjęs dėlioti eksporto planus, turi įsisąmoninti, kad eksportas savaime nereiškia to, kad įmonė ims gyventi turtingiau. Eksporto paieškoms prireiks daug laiko, papildomų lėšų, organizacinių pokyčių, galų gale nervų.
Atstumas ne kliūtis
Tačiau net išmokus esmines pamokas, ką ir kaip reikia daryti, sėkmė vienoje ar net keliose užsienio šalyse dar negarantuoja, kad tie patys metodai pasiteisins įsitvirtinant naujoje rinkoje. Ypač jei ji tolima. Tarkim, derybos Europoje su būsimais partneriais trunka metus ar dvejus. Jei ruošiatės prekiauti su kinais, tą laikotarpį dauginkite iš dviejų ar net trijų kartų.
Kantrybė. Tai vienintelis reikalavimas norintiems užmegzti su šia šalimi verslo ryšius. Pati pradžia buvo labai sunki. Bet paskui bendradarbiavimas įsibėgėja. Žinoma, turi pasiūlyti ir tinkamą kainą, garantuoti kiekį. Antraip kad ir šimtą metų gali belstis į tą rinką, niekam nebūsi įdomus. O prekiauti su Kinija apsimoka dėl to, kad dideli užsakymai garantuoti, VŽ yra sakęs Arūnas Zaleckis, UAB Medvita, prekiaujančios medienos gaminiais, savininkas ir direktorius.
Kantrybe reikia apsišarvuoti ir norintiems prekiauti Japonijoje. Lino tekstilės UAB Jūratė.eu kelias į Japonijos rinką prasidėjo per parodas, tačiau Indrė Dargytė, įmonės rinkodaros direktorė, pripažįsta, kad tai pareikalavo daug kantrybės ir atkaklumo. Būdama stabili visuomenė, japonai labai vertina nuoseklumą verslo santykiuose, todėl, net ir labai vertindami produktą, jie keletą metų stebi kompanijos dalyvavimą parodose vien norėdami įsitikinti, ar ši įmonė finansiškai stabili.
Vokiečių riešutėlis
Verslininkų patirtis rodo, jog tenka paplušėti norint įžengti ir į kur kas artimesnes šalis čia pat, Europoje. Iš karto kabinome kelias šalis. Lengviausia buvo pasiekti Daniją, tada Vokietijos rinką. Pasisekė, kad pardavimo vadybininkas, kalbantis angliškai, laisvai mokėjo ir vokiškai. Tačiau su Vokietija kurį laiką kankinomės dėl kokybės. Atrodė, mokame gaminti vežame į Daniją, Norvegiją, Švediją, o vokiečiai sakė, kad nemokame. Bet kai jiems įtikome, atsivėrė Šveicarijos rinka, yra sakęs Audrius Butkevičius, Reklamos diktatoriaus direktorius.
Apie tai, kaip keletą metų vis bandė įsibrauti į Vokietijos rinką, pasakoja ir Tautvydas Andziulevičius, Akto generalinis direktorius.
Pavyko po to, kai pabandėme eiti į Vokietiją padedami Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Enterprise Europe tinklo. Jie mus išsamiai instruktavo, kaip ir ką geriau daryti ieškant partnerių Vokietijoje. Stebina, tarkim, tai, kad pirmąkart siuntėme potencialiam verslo partneriui ranka rašytą prisistatymo laišką, pasakoja jis, dabar jau pabrėždamas, kad pirmosios produkcijos siuntos į šią šalį jau išgabentos.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Pramonė
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti