Investuotojai Seimui už (ne)nuveiktus darbus suraitė šešetą

Publikuota: 2018-02-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Artėjant Seimo pavasario sesijai investuotojų atstovai tarp prioritetinių spręstinų klausimų 2018 m. įvardija daug vilčių sukėlusias mokesčių ir pensijų sistemų, valstybės tarnybos bei švietimo reformas. Tuo pačiu 2017 m. Seimo rudens sesiją investuotojai vertina „stipriu šešetu“, nes „tarp mažų pergalių ir didelių skandalų“ pasimetė aukščiau minėtos didžiosios reformos.

Didžiausius užsienio investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ (IF) Seimo veiklos apibendrinime nurodo, kad žvelgiant į pastarojo pusmečio Seimo veiklą susidaro įspūdis, jog didelė dalis energijos skiriama einamiesiems (ad hoc) sprendimams, o imtis būtinų, ilgalaikį poveikį šalies ūkiui ir investicinei aplinkai padarysiančių reformų, laiko arba ryžto vis pritrūksta.

Įvertino lengvatą inovacijoms, darbo leidimus

Bendrovių „ThermoFisher Scientific“, „Telia“, „Western Union“, „Philip Morris Baltic“ ir kitų IF narių (iš viso 50) nuomone, optimistiškai nuteikia kartu su 2018 m. biudžeto įstatymu priimta patentabilioms inovacijoms taikoma pelno mokesčio lengvata, ypatingai aktuali didelę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms (angl. Innovation box). Neabejojama, kad toks sprendimas įmones paskatins vystyti naujausias technologijas bei steigti dar daugiau gerai apmokamų darbo vietų.

Kitas svarbus sprendimas Lietuvoje veikiančioms bendrovėms –„baltasis“ įmonių sąrašas, į kurį įtrauktoms bendrovėms užsieniečių įdarbinimo procedūros tampa paprastesnės. Darbdaviai nuolat atkreipia dėmesį į vis augantį darbuotojų trūkumą, ir kaip realią galimybę kovoti su šia problema įvardijo paprastesnį specialistų iš trečiųjų šalių įdarbinimą. Nors „baltasis“ sąrašas sulaukia kritikos dėl nelankstumo ir aukštų reikalavimų į jį pretenduojančioms patekti bendrovėms, tai yra ilgai lauktas žingsnis verslo sąlygoms gerinti bei Lietuvos investiciniam patrauklumui didinti. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirbančių kitataučių Lietuvoje – vos daugiau nei vienas procentas nuo 1,3 mln. dirbančiųjų. Todėl, investuotojų atstovų teigimu, nerimas dėl į Lietuvą užplūsiančių užsieniečių yra nepagrįstas.

Tuo tarpu kaimyninė Lenkija sėkmingai išnaudoja beviziam rėžimui su ES atsivėrus didesnėms galimybėms darbui į šalį pritraukti daugiau ukrainiečių. „Bloomberg“ duomenimis, 38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje šiuo metu darbuojasi 1,5 mln. ukrainiečių.

Investuotojai taip pat teigiamai vertina sprendimą perkelti „Sodros“ skolą į valstybės biudžetą, taip pat sveikintina vadina įvestą kvitų loteriją, paskatinsiančią visuomenę atkreipti dėmesį į šešėlinę ekonomiką bei mažiau ją toleruoti. Tikimasi, kad šie pokyčiai bent iš dalies padės spręsti įsisenėjusias problemas ir didinti Lietuvos konkurencingumą.

Kritika dėl sklypų, įmonių kontrolės, pensijų

Investuotojus mažiau džiugina tai, kad 2017 m. pabaigoje įstatymų leidėjams neužteko politinės valios priimti „Sodros“ įmokų lubų. Pastarosios yra ypatingai svarbios siekiant Lietuvoje sukurti patrauklią terpę talentingiems darbuotojams, kuriantiems aukštą pridėtinę vertę. Šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovai sutartinai tvirtina, kad nustatytos „Sodros“ lubos padėtų ne tik pritraukti naujų investuotojų, bet ir sumažintų kvalifikuotų specialistų emigraciją - jie galėtų dirbti ir uždirbti Lietuvoje.

Prie Finansų ministerijos sukurta darbo grupė mokestinius pasiūlymus turėtų pateikti iki balandžio. Tarp jų, pasak ministro Viliaus Šapokos, gali būti ir „Sodros“ įmokų ribos.

Dalis pastarojo pusmečio sprendimų ir diskusijų taip pat sukėlė nemažai sumaišties. Pavyzdžiui, daug aistrų įplieskę Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimai, nors ir kompromisiniai, tačiau apsunkino įmonių veiklą ir neprisidėjo prie Lietuvos investicinės aplinkos gerinimo. Galiausiai, metų pabaigoje užvirusios diskusijos dėl pensijų sistemos ir II pakopos pensijų fondų priešinimas su „Sodros“ pensijomis įnešė neaiškumo dėl tolimesnės pensijų sistemos pertvarkos krypties.

„Lietuvai labai svarbu nenukeliauti Vengrijos ar Lenkijos keliu, o remtis Skandinavijos valstybių patirtimi. Šiose šalyse privatūs fondai yra neatskiriama pensijų sistemos dalis ir gyventojai yra skatinami kuo daugiau kaupti senatvei, tokiu būdu mažinant senėjančios visuomenės ir mažėjančios darbo jėgos spaudimą „Sodros“ biudžetui“, - nurodo IF.

Kritiškai vertintini ir svarstomi Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos draudžiama nauja statyba valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, jei įmonė neturi galiojančios nuomos sutarties, arba nustatomas 20% papildomas mokestis, jei įmonė tokią sutartį jau yra sudariusi. Tai investicijas į tokius sklypus stabdantis, galimai biurokratizuotas bei korumpuotas mechanizmas, kuris analogiškas situacijas paverčia labai skirtingomis, žemės naudojimo prasme.

Taip pat sumaištį gali sukelti vis pasigirstantys bandymai įvesti naujus ribojimus. Vienas iš tokių pavyzdžių - siūlymas riboti privačių miškų savininkų valdomų žemės sklypų plotą, nepamatuojant šių pasiūlymų žalos miškų pramonei. „Tokių bandymų rezultatas? Tereikia prisiminti, kiek sumaišties įnešė neteisėti ir jokia nauda valstybei nepagrįsti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai, dėl kurių tyrimą net buvo pradėjusi Europos Komisija“, - teigiama IF pranešime.

Investuotojus atbaido prastas susisiekimas

Tebelaukiama vis atidėliojamų sprendimų, kurie iš esmės pagerintų šalies verslo aplinką. Pavyzdžiui, nesiimama efektyvių žingsnių iš esmės išspręsti Lietuvos pasiekiamumą oru verslui į Frankfurtą, Londono centrą, Amsterdamą, Paryžių.

Neturint greito ir verslui patogaus susisiekimo su Europos verslo centrais reikia įdėti labai daug pastangų ir argumentų įtikinant užsienio investuotojus pasirinkti Vilnių, kai jie gali rinktis Rygą, Varšuvą ar Taliną, kuriuos pasiekti tiesiog paprasčiau.

„Todėl pasamprotavimai apie atskirų skrydžių subsidijavimą niekur neveda, ir verslas per dažnai aplenkia Lietuvą, vietoj to, kad darbo vietas su darbo rinkos vidurkį viršijančiais atlyginimais kurtų čia“, - teigiama pranešime.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 8

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
2018.11.16
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 6

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
Kauno metalo apdirbėjai ant bangos: stato gamyklas ir plečiasi Vakarų Europoje Premium 2

Strateginiai sprendimai prekiauti Vakarų Europoje, Kauno metalo perdirbėjams šuoliais augina milijoninius...

Pramonė
2018.11.15
„World Courier“: Lietuvoje svarbu būti vietiniu Premium

„Į Lietuvą atsekėme paskui klientus“, – tvirtina Lietuvoje biurą oficialiai atidarę pasaulinės specializuotos...

Transportas
2018.11.14
„Alfa Bank“ siekia perimti V. Kučinsko įmonių akcijas Premium 3

Rusijos „Alfa Bank“, siekiantis iš verslininko Vidmanto Kučinsko atgauti iki 20 mln. Eur skolą, siūlo...

Pramonė
2018.11.14
Vokietijos „seca“ įsteigė programinės įrangos kūrimo centrą Vilniuje 1

Medicinos matavimo sistemų ir svarstyklių gamintoja Vokietijos bendrovė „seca“ savo 15-ąjam padaliniui...

Pramonė
2018.11.13
AGA už 20 mln. Eur statys dujų gamyklą Kėdainių LEZ 5

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovė AGA investuoja 20 mln. Eur į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.13
„Narbuto“ patirtis: kaip prisibelsti iki „Amazon“ ar BMW Premium 4

Daugiau nei 90% savo gaminių eksportuojančios „Narbuto“ įmonių grupės pardavimai nuo 2010 m. iki praėjusių...

Rinkodara
2018.11.13
Per metus pramonės produkcija brango 9,1% 2

Per metus (2018 m. spalio mėn., palyginti su 2017 m. spalio mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės...

Pramonė
2018.11.12
Metinė infliacija pagal SVKI – 2,8%

2018 m. spalį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų...

Lietuvos pramonė aplinkosaugai pernai išleido 152,8 mln. Eur

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2017 m. siekė 152,8 mln. Eur ir, palyginti su 2016 m.,...

Pramonė
2018.11.12
LPK turi naują vykdomąjį direktorių

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vykdomojo direktoriaus pareigas eina buvęs verslininkas ir...

Vadyba
2018.11.12
Celiuliozės fabriko Estijoje nebus – projektas dedamas į stalčių 7

Šiuolaikinio medienos perdirbimo fabriko statyba Estijoje atidedama, kol, projektą planavusios bendrovės...

Pramonė
2018.11.12
„Achemos grupės“ vadovų neatleido, jie išėjo patys 14

UAB koncernas „Achemos grupė“ spalį skelbė atleidęs savo generalinį direktorių ir finansų vadovą. Penktadienį...

Pramonė
2018.11.12
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
FNTT prakalbo apie antrą „Metrail“ – kuo tai gresia įmonėms Premium 2

Dar nesibaigė 30 mln. Eur baudų verslui atnešusi „Metrail“ istorijai, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba...

JAV „Sata LCC“ perėmė „Kauno autotechniką“, sukurs 200 darbo vietų Premium 4

Vidaus degimo variklių stūmoklių gamybos UAB „Kauno autotechnika“ perėmus JAV investuotojui „Sata LCC“,...

Pramonė
2018.11.12
„Volkswagen“ lūžio taškas: gamyklos bus pertvarkomos elektromobiliams 37

Koncerno planas – pasiūlyti mažiau, nei 20.000 Eur kainuojantį elektromobilį ir išsaugoti darbo vietas, tris...

Transportas
2018.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau