Yra poreikis – naudokis proga

Naujoji, ketvirtoji, pramonės revoliucija tampa viena iš priežasčių, kodėl gamybininkai vis labiau rūpinasi robotizuotais sprendimais. Pasaulyje augant tokių sprendimų poreikiui, išmaniųjų sistemų gamybininkams tenka ilgai laukti.

Lietuvos įmonių ilgi terminai netenkina – šiandien VŽ puslapiuose Nerijus Ambrozaitis, metalo apdirbimo UAB „Scandia Steel Baltic“ gamybos vadovas, pasakoja, kad bendrovė šiuo metu įgyvendina du gamybos automatizavimo projektus – vieną su elektrotechnikos koncerno ABB atstovais, kitą – su Vilniaus UAB „Proftools“.

Pastaroji bendrovė anksčiau metalo apdirbimo pramonei tiekė stakles. „Pradėjome nuo įrankių, tada atsirado įrengimai, ir pamatėme, kad kartu su staklėmis galime įdiegti ir robotizavimo sistemas“, – pasakoja Rolandas Lepardinas, „Proftools“ vadovas. Anot jo, pramoninių robotų sprendimus pasaulyje siūlo ne itin daug kompanijų – gal trys ar keturios didelės tarptautinės ir keletas smulkesniųjų. Automatizuotų sistemų, robotikos sprendimų poreikis dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos pasaulio rinkoje jau yra išaugęs, jos nebepajėgia jo patenkinti.

Lietuvoje dar nesmarkiai, tačiau jau aiškėja tendencija patiems gamybininkams imtis įvairių išmaniųjų automatizuotų, robotizuotų sistemų, skirtų įvairioms pramonės šakoms, gamybos. Į šią sritį planuoja žengti medienos perdirbimo įmonės – ne vienos, o pasitelkusios mokslininkus.

Pastariesiems atsiveria platesnių veiklos galimybių: jie gali pritaikyti savo darbo rezultatus. Pavyzdžiui, baldų gamybos UAB „Medienos era“ bendraturčiai Andrius ir Donatas Miničiai, įsteigę UAB „Industrial Robotics Company“, drauge su mokslininkais užsibrėžė sukurti mažaserijinei gamybai pritaikytas robotų sistemas – jų pasiūla kol kas yra itin menka. Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su gamintojais bandys sukurti analogų pasaulyje neturinčias sistemas, sujungiančias robotus, mechanizacijos bei automatizacijos mazgus, specifinėms užduotims atlikti skirtus įrankius ir valdymo sprendinius. Prie šio projekto ketinama prijungti ir IT specialistus.

Kodėl baldų gamybos įmonė ėmėsi šios, savo darbo procesams nebūdingos, veiklos? Jos savininkai sako, kad atėjo laikas, kai negali išjudėti iš vidutinės pridėtinės vertės gniaužtų: stipriai didinti kainos negalima, o sąnaudos auga, pelno marža – menka. „Savikainą galime mažinti tik automatizuodami gamybą, o mūsų gamyba – mažaserijinė, tad būtina automatizuoti procesus, tokius kaip šlifavimas, frezavimas ar dažymas“, – teigia Andrius Miničius. Todėl ir teko nerti į inovatyvumo bangas.

2017-ieji buvo pirmieji metai, kai gamybininkai garsiai ištarė: nebepagaminame tiek, kiek galėtume parduoti. Ir nebegalime plėstis tiek, kiek norėtume, nes nebebūtų ko įdarbinti. Gamintojų siekis įdarbinti technologijas šiek tiek padės išspręsti šią problemą. Ne mažiau svarbu, kad tai padės padidinti gamybos efektyvumą, – automatizavimas ir robotizavimas, esant tam pačiam darbuotojų skaičiui, padės pagaminti daugiau produkcijos. Dar vienas pranašumas – atsiveria nauja verslo niša, kol kas menkai užpildyta. Ji gali būti patraukli atitinkamų kompetencijų turintiems gamybininkams – ypač bendradarbiaujant su IT specialistais, mokslininkais, tarptautinėmis kompanijomis.

VŽ nuomone, gamybininkai, žengiantys į robotizuotų sprendimų kūrimo nišą, atveria ir perspektyvius šios šakos eksporto vartus. Tam tikra dalis ES paramos šiai sričiai plėtoti yra numatyta, tačiau Vyriausybė galėtų skirti daugiau dėmesio šiai sričiai išplėtoti.