Skaidrumo baidytis neverta

Pernai rugsėjį Europos Komisija patvirtino reglamentą, nustatantį tiesioginių užsienio investicijų ES tikrinimo sistemą. Pagal ją saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais gali būti tikrinamos investicijos į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Šiuo reglamentu ir planuojama vadovautis Lietuvoje priimant naują įstatymą. Jo projektas Vyriausybės institucijose buvo rengiamas ir derinamas apie 3 metus, o nuo praėjusių metų liepos jis keliavo po Seimo komitetus, įvairius posėdžius ir susitikimus su verslo atstovais. Pastariesiems užkliuvo naujovė, leidžianti tikrinti ne tik valstybinių, bet ir privačių įmonių sandorius – vertinti, ar jie nepažeidžia nacionalinio saugumo reikalavimų. Vyriausybė įgytų teisę bent iš dalies valdyti tris privačias strategines įmones: „Achemą“, „Telia Lietuvą“ ir „Orlen Lietuvą“. Pastaroji įvardijama kaip svarbiausia benzino ir dyzelino tiekėja Baltijos šalyse. Strateginė šios bendrovės reikšmė vargu ar kam kelia abejonių: juk ji valdo Būtingės naftos eksporto ir importo terminalą, kuris yra vienintelė reali galimybė apsirūpinti žaliava esant ypatingoms situacijoms, pvz., energetinei blokadai, ekstremaliai situacijai etc. Sutrikdžius naftos tiekimą ilgesniam laikotarpiui per Būtingę, „Orlen Lietuva“ nebeturėtų naftos žaliavos.

Ne mažiau svarbus ir „Telia Lietuvos“ strateginis vaidmuo, be to, šios operatorės paslaugomis naudojasi ir valstybės institucijos, todėl operatorė turi prieigą prie duomenų, kurių nusavinimas ar nutekėjimas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. „Telia Lietuva“ yra svarbi ir siekiant užtikrinti šalies kibernetinį saugumą. AB „Achema“ į strateginių įmonių sąrašą pateko kaip didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje, o chemijos pramonė yra viena svarbiausių apdirbamosios pramonės šakų Lietuvoje.

Papildytą strateginių įmonių sąrašą kritikuoja ir ekonomistai, ir verslininkai. Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, perspėja: sąrašas bet kada gali būti papildytas kitomis privačiomis įmonėmis, nes kriterijai, kuriais vadovaujantis į jį pateko minėtos bendrovės, gali būti taikomi ne vienai įmonei Lietuvoje. Pasak jo, taip gali būti suvaržytos savininkų teisės, pvz., parduoti įmones. Po derybų su verslininkus vienijančiomis organizacijomis į įstatymo projektą nuspręsta įrašyti formuluotę, kad vyriausybinė komisija galės tikrinti tik tuos sandorius, kurių vertė viršija 10% įmonės metinių pajamų. Tačiau Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, siūlo atsakyti minėtos ribos ir nustatyti tam tikrus sandorių vertinimo kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi vyriausybinei komisijai pateikiant išvadą, ar leisti strateginėms įmonėms sudaryti stambias sutartis. Pasak ministro, kriterijai yra nustatyti ES ir jie bus „kur kas aiškesni nei mistinis 10% įmonės metinių pajamų skaičius“. Verslininkai baiminasi, kad tie kriterijai gali būti pernelyg „išplaukę“ ir specialioji komisija įgis veto teisę faktiškai visiems strateginių privačių įmonių sandoriams.

VŽ nuomone, nacionalinis saugumas – svarbiausias valstybės uždavinys, ir, atsižvelgiant į nūdienos geopolitinę situaciją, akylumas vertinant strateginių įmonių, įskaitant ir minėtas privačias, sandorius, vargu ar gali būti perdėtas, juolab kad toli gražu ne visi investuotojai gali turėti tik verslo interesų.