Lietuvos eksportuotojai vėl įsidrąsina Rusijoje
2017 m. sausį–spalį Lietuvos eksporto į Rusiją apimtys siekė 3,14 mlrd. Eur ir buvo 27,7% didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, skaičiuoja Statistikos departamentas. Eksportas į Rusiją sudarė 14,5% visų Lietuvos eksporto apimčių – tai didžiausia šalies eksporto rinka.
„Prognozuojama, kad ir šiemet, ir kitąmet Rusijos ekonomika augs, atitinkamai 1,4 ir 1,6%. Ekonominį pagyvėjimą pajuto lietuviai – rusai mėgina šį atsigavimą išnaudoti savo infrastruktūros, inžinierinių tinklų, sistemų ir kitokio ūkio atnaujinimui ir duoda užsakymų“, – šiandien vykusiame „Verslios Lietuvos“ (VL) eksporto klubo renginyje kalbėjo Aivaras Knieža, VL eksporto departamento vadovas.
Rizika išlieka
Kita vertus, eksportuoti į Rusiją siekiančios įmonės turi itin atidžiai įvertinti visą galimą riziką, įspėja jis. Tarp didžiausių neapibrėžtumų – nestabili politinė darbotvarkė, daranti įtaką verslo santykiams, JAV sankcijų poveikis tarptautinei prekybai, Rusijai mažai palankios naftos kainų prognozės.
Kelerius pastaruosius metus, kai Rusiją purtė ekonominė krizė ir atsirado draudimai įvežti kai kuriuos produktus, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją mažėjo. Nuo 2011 m. iki 2016 m. jis sumenko beveik 2,5 karto – iki 271 mln. Eur.
Tik šiemet eksporto kreivė pradėjo kopti aukštyn – vien per 2017 m. III ket. lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo daugiau nei 17% ir jau pasiekė 217 mln. Eur.
Rusija išlieka ir svarbiausia Lietuvos reeksporto – importuotų prekių išvežimo į trečiąsias šalis jų papildomai neapdirbant – partnerė (2,55 mlrd. Eur per 2017 m. devynis mėnesius). Paslaugų eksportas į Rusiją sudaro apie 12% viso paslaugų eksporto.
„Versli Lietuva“ analitikų vertinimu, Rusijos ekonomikos atsigavimą lėmė investicijų srautas į mažas ir vidutines įmones, auganti gamtos išteklių gavyba ir vyriausybės investicijos į kelis didelius infrastruktūros projektus. Šalies ūkio atsigavimą užtikrina ir intensyvesnė mažmeninė prekyba bei paaugęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis.
Ne tik Maskva ir Kaliningradas
Pagal Rusijos Federacijos muitinės tarnybos duomenis, 2016 m. iš Lietuvos daugiausiai importavo Maskvos miestas (28% nuo viso Rusijos importo iš Lietuvos) ir Kaliningrado sritis (27,3%).
Tačiau Karolis Samušis, Marijampolės pakavimo įrenginių gamybos įmonės „Fasa“ generalinis direktorius, tvirtina, kad eksporto galimybės išsibarsčiusios po visą šalį.
„Per pastaruosius metus siekėme dviejų dalykų – pardavimų segmentavimo pagal regionus ir skaidrumo. Šiandien turime 5 distributorius skirtinguose regionuose ir pagrindinė mūsų eksporto kryptis Rusijoje yra Altajaus kraštas“, – patirtimi dalijosi p. Samušis.
Anot jo, pasiteisino įmonės taktika Rusijoje padidinti distributorių skaičių nuo dviejų iki penkių ir priskirti juos skirtingiems regionams. Per keletą metų „Fasai“ pavyko diversifikuoti savo eksporto rinkas ir eksporto dalis į Rusiją sumažėjo nuo 60 iki 35%, tačiau jo vertė išaugo. Be to, šiais metais Maskvoje „Fasa“ įkūrė savo antrinę įmonę, užsiimančią klientų aptarnavimu.
„Taip garantuojame, kad visuomet būsime arti klientų, kad ir kokie klausimai jiems kiltų“, – sako p. Samušis.
Veža inžinerinė pramonė
2016 m. tarp lietuviškos kilmės prekių į Rusiją pirmavo mašinų ir mechaninių įrenginių (14% viso eksporto), nealkoholinių, alkoholinių gėrimų ir acto (11%), plastiko ir jo dirbinių (10%), popieriaus ir kartono (7%) ir optikos, matavimo prietaisų, chirurginių įrankių (7%) eksportas. Iš eksportuojamų paslaugų dominavo transporto, daugiausia krovinių pervežimo, paslaugos (61% viso paslaugų eksporto).
Pagal „Versli Lietuva“ atliktą eksporto galimybių vertinimą, didžiausią potencialą eksportui į Rusiją turi mašinos ir mechaniniai įrenginiai, pramonės chemikalai ir jų produktai, taip pat plačiam vartotojų ratui skirtos prekės – tekstilė ir jos gaminiai, drabužiai, elektriniai prietaisai namų ūkiams.
Anot Nerijaus Černiausko, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto, prie augančių eksporto į Rusiją apimčių prisideda ir gerėjančios sąlygos čia dirbti Lietuvos vežėjams.
Spalį pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos susisiekimo ministerijų šiais ir kitais metais padidins vadinamųjų trišalių leidimų (skirtų kroviniams į trečiąsias šalis ir iš jų vežti) ir dvišalių leidimų (kurie leis vežti kitų šalių krovinius iš mūsų šalies terminalų) skaičių. Lietuvai ypač aktualūs trišaliai leidimai, kadangi jie leidžia mūsų šalies vežėjams vežti prekes iš kitų Europos valstybių (pvz., Vokietijos) į Rusiją ir atvirkščiai.
