„Luminor“ analitikai: eksportuotojai turi išlikti budrūs

Publikuota: 2017-12-07

Dėl išaugusios infliacijos atvėsus vartojimui, kitąmet ūkio lokomotyvu turėtų išlikti augantis eksportas, tačiau eksportuojančios įmonės privalo išlikti budrios ir galimiems iššūkiams ruoštis jau dabar, perspėja banko „Luminor“ analitikai.

Šių metų pirmąjį ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 5,5%, o jau trečiąjį metų ketvirtį jo augimas smuko iki 2,4%, o metus, tikėtina, užbaigsime su dar mažesniu augimu.

Tuo tarpu optimizmo suteikia eksporto šuolis. Lietuva per tris 2017 metų ketvirčius prekių ir paslaugų eksportavo 12% daugiau nei per atitinkamą pernai metų laikotarpį, kai 2016-aisiais augimas tesudarė 3,5%.

Tikėtina, kad reikšmingas eksporto augimas išliks ir ateinančiais metais.

„Nors augantis darbo užmokestis mūsų prekes ir paslaugas tarptautinėje arenoje daro mažiau konkurencingas, optimizmo įkvepia didėjantis darbo našumas, investicijos į verslo optimizavimą, planuojamas tiesioginių užsienio investicijų proveržis bei paslaugų eksporto potencialas“, – pranešime teigia Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Darbo našumas Lietuvoje 2017 m. antrąjį ketvirtį augo 4,4%, kai 2016 m. jo augimas siekė vos 0,3%.

Žvelgiant į ateitį budrumas nepakenks

Vis tik, vertindama vidutinio laikotarpio perspektyvas, analitikė įspėja, kad eksportuojančios įmonės privalo išlikti budrios ir jau dabar ruoštis galimiems iššūkiams dėl nežinomybės, kaip keisis prekybos režimo su Jungtine Karalyste po „Brexit“. Todėl šios rinkos ekonominė sveikata ir tikėtinas svaro kurso nestabilumas yra rimtas iššūkis šią rinką pamėgusioms bendrovėms.

Reikšmingą savo produkcijos dalį į Jungtinę Karalystę eksportuoja aprangos ir tekstilės (11%), baldų (10%), plastikinių ir guminių gaminių (7,3%) bei chemijos (7%) pramonės šakos.

Taipogi Jungtinė Karalystė – itin reikšminga rinka informacinių technologijų ir telekomunikacijų, užsakomųjų pramonės ir finansinių paslaugų eksportuotojams.

Siūlo neužsiliūliuoti Šiaurės šalimis

„Luminor“ ekonomistai, kalbėdami apie Švediją, Norvegiją, kur nukeliauja reikšminga dalis eksporto, pabrėžia, kad metas didinti eksporto diversifikaciją ir taip apsidrausti „iš anksto pasimokant iš visai nesenos istorijos pamokų“.

„Šiaurės šalys ilgą laiką buvo saugus užutėkis Lietuvos verslui, eksporto plėtra į jas lenkė vidutinį eksporto augimo tempą. Tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje būsto rinkos raida nėra tvari, o tam tikrų Lietuvos eksportuojančių pramonės šakų priklausomybė nuo šios rinkos yra ypač didelė“, - nurodo p. Genytė-Pikčienė.

Baldų pramonės eksportas į Šiaurės šalis sudaro beveik 40%, metalų ir metalo gaminių – 34%, aprangos ir tekstilės – 32%, mašinų ir įrengimų – 23%, o medienos ir popieriaus pramonės gaminių – 20%.

ES pinigų netektis - rimtas iššūkis

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausias ekonomistas, regi riziką, kad Lietuva pagal ekonomikos rodiklius pavijusi neturtingiausias ES senbuves – Graikiją, Kiprą ir Portugaliją - gali ten ir likti. Lietuvos gerbūvis jau pasiekė 75% ES bendrojo vidaus produkto vidurkio ribą, po kurios reikšmingai mažėja ES finansinė pagalba šaliai ir tai yra labai rimtas iššūkis politikams.

„Dabar pats laikas imtis rimtų reformų, nes sumažėjusios ES investicijos gali dar labiau padidinti regioninę atskirtį, paaštrinti viešojo sektoriaus problemas ir padidinti emigracijos mastus. Kol kas mums tai sekasi sunkiai“, – sako p. Mauricas.

2014–2020 metais iš ES struktūrinių fondų gausime beveik 7 mlrd. Eur, o tai sudaro 1,9% metinio Lietuvos BVP.

Skaičiuojama, kad praradimai gali siekti 10–40%, o pagal pesimistiškiausią scenarijų parama 2021-2028 m. susitrauktų nuo 6,7 mlrd. Eur iki maždaug 4 mlrd. Eur. Labiausiai ES investicijų mažėjimas Lietuvoje atsilieps statybos verslams, pramonei ir privačioms paslaugoms, pavyzdžiui, IT sričiai.

Kaip rodo struktūrinės ES paramos analizė, didžioji dalis – net du trečdaliai – europinių lėšų Lietuvoje šiandien nusėda statybininkų kišenėse.

„Nepaisant to, kas gavo ES paramą - mokykla ar universitetas, ji investuojama į plytas, o ne į žmones, jų kompetencijų ugdymą, kas leistų mums kurti pridėtinę vertę ateityje ir uždirbti daugiau“, - kalba Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Tuo tarpu pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje, esame vieni iš autsaiderių.

Pono Grajausko vertinimu, nors reikėtų sveikinti dabartinės valdžios siūlymą mokestinėmis lengvatomis skatinti mokslinių išradimų komercializavimą, atrodo, kad šiuo atveju vežimas yra statomas prieš arklį. Kitaip tariant, lengvatų galime sugalvoti daug ir įvairių, tačiau jei nebus kuriančių inovacijas, mokestinės lengvatos nepadės.

Iš liūno - per 4.0 pramonės revoliuciją

Demografiniai rodikliai nuteikia dar didesniam pesimizmui. Jei šiuo metu vieną senjorą išlaiko 2,8 darbingo amžiaus žmogaus, jau 2030 metais tai turės daryti 2,1, o 2050 m. – tik 1,6 darbingo amžiaus žmogaus.

„Mano galva, „Industry 4.0“ – ketvirtoji pramonės revoliucija – yra kelias, kurį Lietuva turi rinktis, norėdama išsivaduoti iš emigracijos/demografijos prakeiksmo. Tačiau, norint technologijomis pakeisti pigią darbo jėgą ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, norų neužtenka – reikia veiksmo. Jei nieko nedarysime, po 2020-ųjų Lietuva gali tapti šalimi, kurioje gyventi norėsis vis mažiau “, – sako p. Mauricas.

„Luminor“ prognozuoja, kad 2017 m. realus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 3,7%, o 2018–2019 metais BVP augimas bus santūresnis – atitinkamai 2,8% ir 3%. 2018 m. infliacija, šiemet pasiekusi 3,7%, sumažės iki 2,5%, tuo tarpu bruto darbo užmokestis augs 6%. 2019 metais infliacijos augimo rodiklis turėtų siekti 2,6%, o darbo užmokestis didės 5%.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Buvęs „Achemos grupės“ vadovas iš koncerno atleistas neteisėtai 3

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) konstatavo, kad Romuladas Žadeika, buvęs koncerno „Achemos grupė“...

Pramonė
2018.02.24
„Volvo“ savininkė į krepšelį deda „Daimler“: investavo 7,3 mlrd. Eur 4

Kinijos automobilių pramonės kompanija „Zhejiang Geely Holding Group Co.“ tapo didžiausia Vokietijos...

Pramonė
2018.02.24
Akinių rėmeliai – 3D spausdintuvu: idėją įgyvendinti lietuviui užtruko 5 metus Premium

Kai verslo idėja paremta palyginti nauja technologija, reikia pasirengti užtruksiantiems bandymams ir laukti,...

Technologijos
2018.02.23
„Toksikos“ patirtis: ES direktyva sako viena, Lietuva kartais išgirsta kita Premium 1

„Toksikos“ pavojingųjų atliekų sąvartyne pernai palaidota 6 kartus mažiau atliekų, nei leidžia jo pajėgumas,...

Pramonės produkcija per metus išaugo 6,3% 2

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. sausio mėnesį, palyginti su 2017 m. sausiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus...

Pramonė
2018.02.23
Smulkieji „Achemos Grupės“ akcininkai įtaria klastą 6

Paskelbus apie 671 mln. Eur vertės naujos trąšų gamyklos statybą Kaliningrado srityje, smulkieji „Achemos...

Pramonė
2018.02.23
Aplinkosaugininkų verdiktas: ir „Žaliojo taško“ nariams teks susimokėti milijonus Premium 8

Bėdos dėl „Metrail“ nesibaigia. Šiandien Vilniaus aplinkosaugininkai priėmė sprendimą, kad taršos mokestį už...

„Vičiūnų“ Plungės gamyklos darbuotojai piketą iškeitė į derybas  11

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos „Vičiūnų“ grupės įmonių Plungėje darbuotojų profesinės sąjungos...

Agroverslas
2018.02.23
„General Electric“ laimėjimus naikina vėjas ir saulė Premium

JAV pramonės milžinė „General Electric“ (GE), mažiau nei prieš metus žadėjusi pasiekti puikių rezultatų savo...

Pramonė
2018.02.23
Laurinaitis: projektas Kaliningrade nieko bendro su „Achema“ neturi 2

Kaliningrado srityje skelbiama apie lietuviško kapitalo 671 mln. Eur vertės naujos trąšų gamyklos statybą.

Pramonė
2018.02.23
„Achemos Grupė“: tai asmeninė p. Laurinaičio investicija

Arūnas Laurinaitis, vienas iš „Achemos Grupė“ akcininkų ir „Neman Azot“ direktorių tarybos pirmininkas, su...

Pramonė
2018.02.23
„Roshen“ neslepia prekiaujanti Padniestrėje, moldavai piktinasi 2

Viačeslavas Moskalevskis, „Roshen“ vadovas, patvirtina, kad korporacija prekiauja su separatistinės...

Pramonė
2018.02.22
GM siūlosi toliau investuoti Pietų Korėjoje, bet nori valdžios pagalbos Premium

„General Motors“, Pietų Korėjoje sukėlusi sąmyšį savo ketinimais uždarinėti gamyklas, siūlo dešimties metų...

Pramonė
2018.02.22
Sėkmingas projektas Pietų Korėjoje sudomino ir kitas tos šalies kompanijas 3

Konstrukcijų projektavimo bendrovė „INHUS Engineering“ Lietuvoje ir Skandinavijoje sukauptą patirtį sėkmingai...

Pramonė
2018.02.22
„Philip Morris“ gresia bauda už elektroninių cigarečių reklamą 3

Tabako gaminių bendrovei „Philip Morris“ Lietuvoje gresia bauda už tabako vartojimui skirto elektroninio...

Rinkodara
2018.02.22
„Šatrija“ ruošia ginklus pigesnių šalių konkurencijai

Specializuotų drabužių siuvimo Raseinių AB „Šatrija“ pernai padidino apyvartą 3,9%, iki 3,17 mln. Eur. Įmonė,...

Pramonė
2018.02.22
Apie spaudą – atsargiai, apie pakuotę – su optimizmu Premium

Spaudos pramonėje vyksta ryškūs pokyčiai: Lietuva tampa vienu iš Europos poligrafijos centrų. Bet...

Pramonė
2018.02.22
Lietuvos rajonas, kuriam pajūris – ir prakeiksmas, ir galimybė Premium 1

Nuo Baltijos jūros – vos keliolika kilometrų, tačiau nei savo pajūrio, nei kurorto statuso Kretinga neturi.

Verslo aplinka
2018.02.21
„Lietuvos geležinkeliai“ atidėjo elektrifikacijos darbų pirkimo konkursą

„Lietuvos geležinkeliai“, reaguodami į įmonių prašymus bei siekdami užtikrinti kuo didesnę konkurenciją...

Transportas
2018.02.21
Vilniečiai derasi dėl termovizinės optikos automobiliams gamybos Premium 10

Jeigu Vilniaus optinių prietaisų gamybos UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ derybos su automobilių...

Pramonė
2018.02.20

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau