„Luminor“ analitikai: eksportuotojai turi išlikti budrūs

Publikuota: 2017-12-07

Dėl išaugusios infliacijos atvėsus vartojimui, kitąmet ūkio lokomotyvu turėtų išlikti augantis eksportas, tačiau eksportuojančios įmonės privalo išlikti budrios ir galimiems iššūkiams ruoštis jau dabar, perspėja banko „Luminor“ analitikai.

Šių metų pirmąjį ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 5,5%, o jau trečiąjį metų ketvirtį jo augimas smuko iki 2,4%, o metus, tikėtina, užbaigsime su dar mažesniu augimu.

Tuo tarpu optimizmo suteikia eksporto šuolis. Lietuva per tris 2017 metų ketvirčius prekių ir paslaugų eksportavo 12% daugiau nei per atitinkamą pernai metų laikotarpį, kai 2016-aisiais augimas tesudarė 3,5%.

Tikėtina, kad reikšmingas eksporto augimas išliks ir ateinančiais metais.

„Nors augantis darbo užmokestis mūsų prekes ir paslaugas tarptautinėje arenoje daro mažiau konkurencingas, optimizmo įkvepia didėjantis darbo našumas, investicijos į verslo optimizavimą, planuojamas tiesioginių užsienio investicijų proveržis bei paslaugų eksporto potencialas“, – pranešime teigia Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Darbo našumas Lietuvoje 2017 m. antrąjį ketvirtį augo 4,4%, kai 2016 m. jo augimas siekė vos 0,3%.

Žvelgiant į ateitį budrumas nepakenks

Vis tik, vertindama vidutinio laikotarpio perspektyvas, analitikė įspėja, kad eksportuojančios įmonės privalo išlikti budrios ir jau dabar ruoštis galimiems iššūkiams dėl nežinomybės, kaip keisis prekybos režimo su Jungtine Karalyste po „Brexit“. Todėl šios rinkos ekonominė sveikata ir tikėtinas svaro kurso nestabilumas yra rimtas iššūkis šią rinką pamėgusioms bendrovėms.

Reikšmingą savo produkcijos dalį į Jungtinę Karalystę eksportuoja aprangos ir tekstilės (11%), baldų (10%), plastikinių ir guminių gaminių (7,3%) bei chemijos (7%) pramonės šakos.

Taipogi Jungtinė Karalystė – itin reikšminga rinka informacinių technologijų ir telekomunikacijų, užsakomųjų pramonės ir finansinių paslaugų eksportuotojams.

Siūlo neužsiliūliuoti Šiaurės šalimis

„Luminor“ ekonomistai, kalbėdami apie Švediją, Norvegiją, kur nukeliauja reikšminga dalis eksporto, pabrėžia, kad metas didinti eksporto diversifikaciją ir taip apsidrausti „iš anksto pasimokant iš visai nesenos istorijos pamokų“.

„Šiaurės šalys ilgą laiką buvo saugus užutėkis Lietuvos verslui, eksporto plėtra į jas lenkė vidutinį eksporto augimo tempą. Tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje būsto rinkos raida nėra tvari, o tam tikrų Lietuvos eksportuojančių pramonės šakų priklausomybė nuo šios rinkos yra ypač didelė“, - nurodo p. Genytė-Pikčienė.

Baldų pramonės eksportas į Šiaurės šalis sudaro beveik 40%, metalų ir metalo gaminių – 34%, aprangos ir tekstilės – 32%, mašinų ir įrengimų – 23%, o medienos ir popieriaus pramonės gaminių – 20%.

ES pinigų netektis - rimtas iššūkis

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausias ekonomistas, regi riziką, kad Lietuva pagal ekonomikos rodiklius pavijusi neturtingiausias ES senbuves – Graikiją, Kiprą ir Portugaliją - gali ten ir likti. Lietuvos gerbūvis jau pasiekė 75% ES bendrojo vidaus produkto vidurkio ribą, po kurios reikšmingai mažėja ES finansinė pagalba šaliai ir tai yra labai rimtas iššūkis politikams.

„Dabar pats laikas imtis rimtų reformų, nes sumažėjusios ES investicijos gali dar labiau padidinti regioninę atskirtį, paaštrinti viešojo sektoriaus problemas ir padidinti emigracijos mastus. Kol kas mums tai sekasi sunkiai“, – sako p. Mauricas.

2014–2020 metais iš ES struktūrinių fondų gausime beveik 7 mlrd. Eur, o tai sudaro 1,9% metinio Lietuvos BVP.

Skaičiuojama, kad praradimai gali siekti 10–40%, o pagal pesimistiškiausią scenarijų parama 2021-2028 m. susitrauktų nuo 6,7 mlrd. Eur iki maždaug 4 mlrd. Eur. Labiausiai ES investicijų mažėjimas Lietuvoje atsilieps statybos verslams, pramonei ir privačioms paslaugoms, pavyzdžiui, IT sričiai.

Kaip rodo struktūrinės ES paramos analizė, didžioji dalis – net du trečdaliai – europinių lėšų Lietuvoje šiandien nusėda statybininkų kišenėse.

„Nepaisant to, kas gavo ES paramą - mokykla ar universitetas, ji investuojama į plytas, o ne į žmones, jų kompetencijų ugdymą, kas leistų mums kurti pridėtinę vertę ateityje ir uždirbti daugiau“, - kalba Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Tuo tarpu pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje, esame vieni iš autsaiderių.

Pono Grajausko vertinimu, nors reikėtų sveikinti dabartinės valdžios siūlymą mokestinėmis lengvatomis skatinti mokslinių išradimų komercializavimą, atrodo, kad šiuo atveju vežimas yra statomas prieš arklį. Kitaip tariant, lengvatų galime sugalvoti daug ir įvairių, tačiau jei nebus kuriančių inovacijas, mokestinės lengvatos nepadės.

Iš liūno - per 4.0 pramonės revoliuciją

Demografiniai rodikliai nuteikia dar didesniam pesimizmui. Jei šiuo metu vieną senjorą išlaiko 2,8 darbingo amžiaus žmogaus, jau 2030 metais tai turės daryti 2,1, o 2050 m. – tik 1,6 darbingo amžiaus žmogaus.

„Mano galva, „Industry 4.0“ – ketvirtoji pramonės revoliucija – yra kelias, kurį Lietuva turi rinktis, norėdama išsivaduoti iš emigracijos/demografijos prakeiksmo. Tačiau, norint technologijomis pakeisti pigią darbo jėgą ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, norų neužtenka – reikia veiksmo. Jei nieko nedarysime, po 2020-ųjų Lietuva gali tapti šalimi, kurioje gyventi norėsis vis mažiau “, – sako p. Mauricas.

„Luminor“ prognozuoja, kad 2017 m. realus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 3,7%, o 2018–2019 metais BVP augimas bus santūresnis – atitinkamai 2,8% ir 3%. 2018 m. infliacija, šiemet pasiekusi 3,7%, sumažės iki 2,5%, tuo tarpu bruto darbo užmokestis augs 6%. 2019 metais infliacijos augimo rodiklis turėtų siekti 2,6%, o darbo užmokestis didės 5%.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pramonės produkcijos augimas – 5% per metus 1

2018 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais visa pramonės produkcija sudarė 14,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
2018.09.21
Keičiasi OEKO-TEX® teisinis reguliavimas Rėmėjo turinys

OEKO-TEX® asociacija ir šįmet toliau siekia tikslingai spręsti klausimus, susijusius su vartotojų apsauga ir...

Pramonė
2018.09.21
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 2

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Trąšų bendrovė „Ikarai“ ruošiasi paleisti inovatyvaus produkto gamybą Premium 2

Per artimiausią mėnesį planuojama paleisti UAB „Ikarai“ skystųjų trąšų gamyklą Kėdainių LEZ – startą keliems...

Pramonė
2018.09.20
„Polymer Recycling“: atliekų perdirbimas, net gavus solidžią paramą, stringa Premium

Pabradės (Švenčionių r.) UAB „Polymer Recycling“, pradėjusi veikti visu pajėgumu, galėtų perdirbti mažiausiai...

Pramonė
2018.09.20
Estijos darbdavių manifeste – reikalavimas 3.000 darbuotojų sumažinti valstybės sektorių 15

Centrinė Estijos darbdavių sąjunga paskelbė manifestą, kuriame išdėstytas darbdavių matymas, kokia dabar yra...

Pramonė
2018.09.19
Uniformas siuvanti įmonė slėpė mokesčius: per dieną, įtariama, neapskaitydavo iki 600 Eur

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos  (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad Klaipėdos...

Pramonė
2018.09.19
„Lytagrai“ pateiktas ieškinys – įtraukta į JAV ir Baltarusijos bendrovių ginčą Premium 11

Už neteisėtą „Belarus“ ir MTZ prekės ženklų naudojimą AB „Lytagra“ pateiktas 14.000 Eur ieškinys – tiek...

Pramonė
2018.09.19
„Avisma“ steigia vienintelį Lietuvoje demonstracinį staklių saloną Premium 1

Polimerinių plastikų tiekėja UAB „Avisma“, tapusi vieno didžiausių Europoje Prancūzijos staklių gamintojo...

Pramonė
2018.09.19
Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium 2

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
2018.09.18
Prognozės gamintojų neišgąsdino

Lietuvos apdirbamosios pramonės lyderių reitingo dešimtuke besipuikuojančios įmonės savo pasiekimus sieja ne...

Pramonė
2018.09.18
Pramonės sektoriaus apžvalga: lyderių receptai, pamokos, tendencijos Premium

Šiemet į dešimties „Verslo žinių“ pramonės lyderių reitingo dešimtuką patekusių įmonių bendras vardiklis –...

Pramonė
2018.09.18
Ignas Vosylius iš „Ruptelos“ tapo „Axioma Metering“ vadovu 6

Apskaitos prietaisų gamybos bendrovei „Axioma Metering“ nuo šio pirmadienio pradeda vadovauti Ignas Vosylius,...

Pramonė
2018.09.17
Eksperimentas: kurioje šalyje apsimoka atidaryti 180 darbo vietų gamyklą 4

Andris Bitė, Latvijos verslininkas vadovaujantis vienai stambiausių Baltijos šalyse žuvų konservų gamyklai...

Pramonė
2018.09.17
Ukrainoje šaldytuvų gamyklos startas – sukurs 2.000 darbo vietų 11

Ukrainos prekybos ir pramonės holdingas „UBC Group“, kurio specializacija – šaldymo ir alaus gamybos įrangos...

Pramonė
2018.09.17
„Robotex“: kompetencija išaugo tiek, kad taisome užsieniečių klaidas Premium 3

Pramoninių robotų integravimo ir automatizavimo paslaugas siūlanti UAB „Robotex“ pernai dvigubai padidino...

Pramonė
2018.09.17
„Big data" padeda surasti, kam pasaulyje reikia 60 t mėlynių 7

UAB „Icona“ pradėjo siūlyti klientų užsienyje paieškos paslaugą pasinaudojus didžiaisiais duomenimis. Anot...

Pramonė
2018.09.16
„Visagino linijoje“ dirba 800 darbuotojų ir 12 robotų: kada robotizavimas pasiteisina Premium 1

SBA koncernui priklausanti UAB „Visagino linija“ yra įsigijusi 5 robotus ir iki metų pabaigos įsigis dar 7,...

Pramonė
2018.09.14
„Tonbo Imaging“ kuria tyrimų ir plėtros centrą Kaune: 10 mln. Eur investicijų, 50 darbo vietų 7

Indijos „Tonbo Imaging“, kurianti sprendimus savavaldžiams automobiliams – žada įkurti tyrimų ir plėtros...

Pramonė
2018.09.14
Interviu su „Hellos“ prezidentu: apie dar vieną gamyklą, prekybos karus Premium 2

Rolfas Breidenbachas, „Hella GmbH“ prezidentas ir generalinis direktorius, nešykšti liaupsių prie Kauno...

Pramonė
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau