„Luminor“ analitikai: eksportuotojai turi išlikti budrūs

Publikuota: 2017-12-07

Dėl išaugusios infliacijos atvėsus vartojimui, kitąmet ūkio lokomotyvu turėtų išlikti augantis eksportas, tačiau eksportuojančios įmonės privalo išlikti budrios ir galimiems iššūkiams ruoštis jau dabar, perspėja banko „Luminor“ analitikai.

Šių metų pirmąjį ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 5,5%, o jau trečiąjį metų ketvirtį jo augimas smuko iki 2,4%, o metus, tikėtina, užbaigsime su dar mažesniu augimu.

Tuo tarpu optimizmo suteikia eksporto šuolis. Lietuva per tris 2017 metų ketvirčius prekių ir paslaugų eksportavo 12% daugiau nei per atitinkamą pernai metų laikotarpį, kai 2016-aisiais augimas tesudarė 3,5%.

Tikėtina, kad reikšmingas eksporto augimas išliks ir ateinančiais metais.

„Nors augantis darbo užmokestis mūsų prekes ir paslaugas tarptautinėje arenoje daro mažiau konkurencingas, optimizmo įkvepia didėjantis darbo našumas, investicijos į verslo optimizavimą, planuojamas tiesioginių užsienio investicijų proveržis bei paslaugų eksporto potencialas“, – pranešime teigia Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Darbo našumas Lietuvoje 2017 m. antrąjį ketvirtį augo 4,4%, kai 2016 m. jo augimas siekė vos 0,3%.

Žvelgiant į ateitį budrumas nepakenks

Vis tik, vertindama vidutinio laikotarpio perspektyvas, analitikė įspėja, kad eksportuojančios įmonės privalo išlikti budrios ir jau dabar ruoštis galimiems iššūkiams dėl nežinomybės, kaip keisis prekybos režimo su Jungtine Karalyste po „Brexit“. Todėl šios rinkos ekonominė sveikata ir tikėtinas svaro kurso nestabilumas yra rimtas iššūkis šią rinką pamėgusioms bendrovėms.

Reikšmingą savo produkcijos dalį į Jungtinę Karalystę eksportuoja aprangos ir tekstilės (11%), baldų (10%), plastikinių ir guminių gaminių (7,3%) bei chemijos (7%) pramonės šakos.

Taipogi Jungtinė Karalystė – itin reikšminga rinka informacinių technologijų ir telekomunikacijų, užsakomųjų pramonės ir finansinių paslaugų eksportuotojams.

Siūlo neužsiliūliuoti Šiaurės šalimis

„Luminor“ ekonomistai, kalbėdami apie Švediją, Norvegiją, kur nukeliauja reikšminga dalis eksporto, pabrėžia, kad metas didinti eksporto diversifikaciją ir taip apsidrausti „iš anksto pasimokant iš visai nesenos istorijos pamokų“.

„Šiaurės šalys ilgą laiką buvo saugus užutėkis Lietuvos verslui, eksporto plėtra į jas lenkė vidutinį eksporto augimo tempą. Tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje būsto rinkos raida nėra tvari, o tam tikrų Lietuvos eksportuojančių pramonės šakų priklausomybė nuo šios rinkos yra ypač didelė“, - nurodo p. Genytė-Pikčienė.

Baldų pramonės eksportas į Šiaurės šalis sudaro beveik 40%, metalų ir metalo gaminių – 34%, aprangos ir tekstilės – 32%, mašinų ir įrengimų – 23%, o medienos ir popieriaus pramonės gaminių – 20%.

ES pinigų netektis - rimtas iššūkis

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausias ekonomistas, regi riziką, kad Lietuva pagal ekonomikos rodiklius pavijusi neturtingiausias ES senbuves – Graikiją, Kiprą ir Portugaliją - gali ten ir likti. Lietuvos gerbūvis jau pasiekė 75% ES bendrojo vidaus produkto vidurkio ribą, po kurios reikšmingai mažėja ES finansinė pagalba šaliai ir tai yra labai rimtas iššūkis politikams.

„Dabar pats laikas imtis rimtų reformų, nes sumažėjusios ES investicijos gali dar labiau padidinti regioninę atskirtį, paaštrinti viešojo sektoriaus problemas ir padidinti emigracijos mastus. Kol kas mums tai sekasi sunkiai“, – sako p. Mauricas.

2014–2020 metais iš ES struktūrinių fondų gausime beveik 7 mlrd. Eur, o tai sudaro 1,9% metinio Lietuvos BVP.

Skaičiuojama, kad praradimai gali siekti 10–40%, o pagal pesimistiškiausią scenarijų parama 2021-2028 m. susitrauktų nuo 6,7 mlrd. Eur iki maždaug 4 mlrd. Eur. Labiausiai ES investicijų mažėjimas Lietuvoje atsilieps statybos verslams, pramonei ir privačioms paslaugoms, pavyzdžiui, IT sričiai.

Kaip rodo struktūrinės ES paramos analizė, didžioji dalis – net du trečdaliai – europinių lėšų Lietuvoje šiandien nusėda statybininkų kišenėse.

„Nepaisant to, kas gavo ES paramą - mokykla ar universitetas, ji investuojama į plytas, o ne į žmones, jų kompetencijų ugdymą, kas leistų mums kurti pridėtinę vertę ateityje ir uždirbti daugiau“, - kalba Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Tuo tarpu pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje, esame vieni iš autsaiderių.

Pono Grajausko vertinimu, nors reikėtų sveikinti dabartinės valdžios siūlymą mokestinėmis lengvatomis skatinti mokslinių išradimų komercializavimą, atrodo, kad šiuo atveju vežimas yra statomas prieš arklį. Kitaip tariant, lengvatų galime sugalvoti daug ir įvairių, tačiau jei nebus kuriančių inovacijas, mokestinės lengvatos nepadės.

Iš liūno - per 4.0 pramonės revoliuciją

Demografiniai rodikliai nuteikia dar didesniam pesimizmui. Jei šiuo metu vieną senjorą išlaiko 2,8 darbingo amžiaus žmogaus, jau 2030 metais tai turės daryti 2,1, o 2050 m. – tik 1,6 darbingo amžiaus žmogaus.

„Mano galva, „Industry 4.0“ – ketvirtoji pramonės revoliucija – yra kelias, kurį Lietuva turi rinktis, norėdama išsivaduoti iš emigracijos/demografijos prakeiksmo. Tačiau, norint technologijomis pakeisti pigią darbo jėgą ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, norų neužtenka – reikia veiksmo. Jei nieko nedarysime, po 2020-ųjų Lietuva gali tapti šalimi, kurioje gyventi norėsis vis mažiau “, – sako p. Mauricas.

„Luminor“ prognozuoja, kad 2017 m. realus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 3,7%, o 2018–2019 metais BVP augimas bus santūresnis – atitinkamai 2,8% ir 3%. 2018 m. infliacija, šiemet pasiekusi 3,7%, sumažės iki 2,5%, tuo tarpu bruto darbo užmokestis augs 6%. 2019 metais infliacijos augimo rodiklis turėtų siekti 2,6%, o darbo užmokestis didės 5%.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Achemos grupės“ valdybos narys N. Jasinavičius: galiu suteikti akcininkams tam tikrą vertę Premium 1

Kelias dešimtis įmonių valdančios UAB koncernas „Achemos grupė“ nepriklausomu valdybos nariu tapęs Nerius...

Pramonė
05:45
Elektromobilių pramonės kliūtis: akumuliatorių stygiui slopinti – milijardai eurų ir nauji projektai Premium

Vokietijos koncernas „Daimler“ apsipirko akumuliatorių už 20 mlrd. Eur ir papildė milžiniškas sumas į...

Transportas
2018.12.16
Vėjo energetika: kokį indėlį naujoji strategija žada Lietuvos ekonomikai?

Per metus Lietuvos energetikos sektoriuje įvyko esminių pokyčių. Patvirtinę naująją Nacionalinę energetinės...

Energetika
2018.12.16
Jei ne mentoriai, kai kurie produktai nebūtų išvydę dienos šviesos Premium

Tinkamas mentorius padeda rasti savo vietą gyvenime, pasiryžti kurti verslą, o jau veikiančioms įmonėms gali...

Vadyba
2018.12.15
Mėnesio sandoris: KKR už 6,2 mlrd. Eur perka „Magneti Marelli“ 2

Automobilių koncernas „Fiat Chrysler Automobiles“ susitarė už 6,2 mlrd. Eur parduoti automobilių komponentų...

Rinkos
2018.12.15
„Yazaki“ planuoja 22% didesnę apyvartą 1

Automobilių elektros instaliacijos laidų rinkinių gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pardavimo...

Pramonė
2018.12.14
„Ikea Industry Lietuva“: nuostolius lėmė investicijos 2

Medžio drožlių plokščių ir baldų UAB „IKEA Industry Lietuva“ pajamos dešimtadaliu išaugo, tačiau finansiniai...

Pramonė
2018.12.14
BASF pradeda inovatyvaus fungicido „Revysol®“ gamybą Rėmėjo turinys

Tarptautinė chemijos grupė BASF Hanibale, Misūrio valstijoje, JAV, pradėjo gaminti inovatyvų fungicidą...

Agroverslas
2018.12.13
„Grigeo“ – akcininkų pokytis 2

Lietuvos higieninio popieriaus gamybos įmonėje „Grigeo“ nuosavybę pakeitė 1,2% akcijų paketo savininkas.

Rinkos
2018.12.13
„Baltik vairo“ sprendimas, pakėlęs našumą 20% Premium 3

Dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ skelbia įspūdingus rezultatus: per finansinius metus, pasibaigusius...

Pramonė
2018.12.13
Eurostatas: metinis Lietuvos pramonės augimas – didžiausias ES 13

Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.

Pramonė
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius 1

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Paskelbtas „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas

Paskelbtas trečias priemonės „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas – kvietimo suma siekia 32 mln. Eur.

Pramonė
2018.12.12
„Tonbo Imaging“ užmojis – inovacinė autonominė transporto sistema 6

Indijos „Tonbo Imaging“, Lietuvoje įsteigusi antrinę įmonę UAB „Tonbo Imaging“, pasirašė su Lietuvos verslo...

Pramonė
2018.12.12
„Statgos“ steigėjas atsisako ieškinio akcininkui

Buvusios UAB „Statga“ (dabar UAB „ROL Lithuania“) steigėjas Rytis Dijokas atsisakė ieškinio, kuriuo reikalavo...

Pramonė
2018.12.12
Alytaus pramonės parko plėtrą stabdo žemės savininkai Premium

Plėsti pramonės parką ir formuoti investuotojams patrauklesnius sklypus norinti Alytaus savivaldybė vargsta...

Pramonė
2018.12.12
Dalį įmonių pelno nukando darbuotojų atlyginimai Premium 16

Lietuvos nefinansinių įmonių pajamos šiemet augo gerokai sparčiau nei jų pelnas. Jį labiausiai tirpdė...

Pramonė
2018.12.12
Derina lengvesnius mokesčius daug elektros vartojantiems 2

Energetikos ministerija viešajam derinimui pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatoma galimybė...

Pramonė
2018.12.11
Lietuvos įmonių 2018 m. devynių mėnesių pelno kraitis – 4,6 mlrd. Eur 3

2018 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas...

Verslo aplinka
2018.12.11
Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai Rėmėjo turinys 1

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės...

Pramonė
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau