„Luminor“ analitikai: eksportuotojai turi išlikti budrūs

Publikuota: 2017-12-07

Dėl išaugusios infliacijos atvėsus vartojimui, kitąmet ūkio lokomotyvu turėtų išlikti augantis eksportas, tačiau eksportuojančios įmonės privalo išlikti budrios ir galimiems iššūkiams ruoštis jau dabar, perspėja banko „Luminor“ analitikai.

Šių metų pirmąjį ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 5,5%, o jau trečiąjį metų ketvirtį jo augimas smuko iki 2,4%, o metus, tikėtina, užbaigsime su dar mažesniu augimu.

Tuo tarpu optimizmo suteikia eksporto šuolis. Lietuva per tris 2017 metų ketvirčius prekių ir paslaugų eksportavo 12% daugiau nei per atitinkamą pernai metų laikotarpį, kai 2016-aisiais augimas tesudarė 3,5%.

Tikėtina, kad reikšmingas eksporto augimas išliks ir ateinančiais metais.

„Nors augantis darbo užmokestis mūsų prekes ir paslaugas tarptautinėje arenoje daro mažiau konkurencingas, optimizmo įkvepia didėjantis darbo našumas, investicijos į verslo optimizavimą, planuojamas tiesioginių užsienio investicijų proveržis bei paslaugų eksporto potencialas“, – pranešime teigia Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Darbo našumas Lietuvoje 2017 m. antrąjį ketvirtį augo 4,4%, kai 2016 m. jo augimas siekė vos 0,3%.

Žvelgiant į ateitį budrumas nepakenks

Vis tik, vertindama vidutinio laikotarpio perspektyvas, analitikė įspėja, kad eksportuojančios įmonės privalo išlikti budrios ir jau dabar ruoštis galimiems iššūkiams dėl nežinomybės, kaip keisis prekybos režimo su Jungtine Karalyste po „Brexit“. Todėl šios rinkos ekonominė sveikata ir tikėtinas svaro kurso nestabilumas yra rimtas iššūkis šią rinką pamėgusioms bendrovėms.

Reikšmingą savo produkcijos dalį į Jungtinę Karalystę eksportuoja aprangos ir tekstilės (11%), baldų (10%), plastikinių ir guminių gaminių (7,3%) bei chemijos (7%) pramonės šakos.

Taipogi Jungtinė Karalystė – itin reikšminga rinka informacinių technologijų ir telekomunikacijų, užsakomųjų pramonės ir finansinių paslaugų eksportuotojams.

Siūlo neužsiliūliuoti Šiaurės šalimis

„Luminor“ ekonomistai, kalbėdami apie Švediją, Norvegiją, kur nukeliauja reikšminga dalis eksporto, pabrėžia, kad metas didinti eksporto diversifikaciją ir taip apsidrausti „iš anksto pasimokant iš visai nesenos istorijos pamokų“.

„Šiaurės šalys ilgą laiką buvo saugus užutėkis Lietuvos verslui, eksporto plėtra į jas lenkė vidutinį eksporto augimo tempą. Tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje būsto rinkos raida nėra tvari, o tam tikrų Lietuvos eksportuojančių pramonės šakų priklausomybė nuo šios rinkos yra ypač didelė“, - nurodo p. Genytė-Pikčienė.

Baldų pramonės eksportas į Šiaurės šalis sudaro beveik 40%, metalų ir metalo gaminių – 34%, aprangos ir tekstilės – 32%, mašinų ir įrengimų – 23%, o medienos ir popieriaus pramonės gaminių – 20%.

ES pinigų netektis - rimtas iššūkis

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausias ekonomistas, regi riziką, kad Lietuva pagal ekonomikos rodiklius pavijusi neturtingiausias ES senbuves – Graikiją, Kiprą ir Portugaliją - gali ten ir likti. Lietuvos gerbūvis jau pasiekė 75% ES bendrojo vidaus produkto vidurkio ribą, po kurios reikšmingai mažėja ES finansinė pagalba šaliai ir tai yra labai rimtas iššūkis politikams.

„Dabar pats laikas imtis rimtų reformų, nes sumažėjusios ES investicijos gali dar labiau padidinti regioninę atskirtį, paaštrinti viešojo sektoriaus problemas ir padidinti emigracijos mastus. Kol kas mums tai sekasi sunkiai“, – sako p. Mauricas.

2014–2020 metais iš ES struktūrinių fondų gausime beveik 7 mlrd. Eur, o tai sudaro 1,9% metinio Lietuvos BVP.

Skaičiuojama, kad praradimai gali siekti 10–40%, o pagal pesimistiškiausią scenarijų parama 2021-2028 m. susitrauktų nuo 6,7 mlrd. Eur iki maždaug 4 mlrd. Eur. Labiausiai ES investicijų mažėjimas Lietuvoje atsilieps statybos verslams, pramonei ir privačioms paslaugoms, pavyzdžiui, IT sričiai.

Kaip rodo struktūrinės ES paramos analizė, didžioji dalis – net du trečdaliai – europinių lėšų Lietuvoje šiandien nusėda statybininkų kišenėse.

„Nepaisant to, kas gavo ES paramą - mokykla ar universitetas, ji investuojama į plytas, o ne į žmones, jų kompetencijų ugdymą, kas leistų mums kurti pridėtinę vertę ateityje ir uždirbti daugiau“, - kalba Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Tuo tarpu pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje, esame vieni iš autsaiderių.

Pono Grajausko vertinimu, nors reikėtų sveikinti dabartinės valdžios siūlymą mokestinėmis lengvatomis skatinti mokslinių išradimų komercializavimą, atrodo, kad šiuo atveju vežimas yra statomas prieš arklį. Kitaip tariant, lengvatų galime sugalvoti daug ir įvairių, tačiau jei nebus kuriančių inovacijas, mokestinės lengvatos nepadės.

Iš liūno - per 4.0 pramonės revoliuciją

Demografiniai rodikliai nuteikia dar didesniam pesimizmui. Jei šiuo metu vieną senjorą išlaiko 2,8 darbingo amžiaus žmogaus, jau 2030 metais tai turės daryti 2,1, o 2050 m. – tik 1,6 darbingo amžiaus žmogaus.

„Mano galva, „Industry 4.0“ – ketvirtoji pramonės revoliucija – yra kelias, kurį Lietuva turi rinktis, norėdama išsivaduoti iš emigracijos/demografijos prakeiksmo. Tačiau, norint technologijomis pakeisti pigią darbo jėgą ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, norų neužtenka – reikia veiksmo. Jei nieko nedarysime, po 2020-ųjų Lietuva gali tapti šalimi, kurioje gyventi norėsis vis mažiau “, – sako p. Mauricas.

„Luminor“ prognozuoja, kad 2017 m. realus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 3,7%, o 2018–2019 metais BVP augimas bus santūresnis – atitinkamai 2,8% ir 3%. 2018 m. infliacija, šiemet pasiekusi 3,7%, sumažės iki 2,5%, tuo tarpu bruto darbo užmokestis augs 6%. 2019 metais infliacijos augimo rodiklis turėtų siekti 2,6%, o darbo užmokestis didės 5%.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Freda“ Kauno LEZ išsinuomojo antrą sklypą plėtrai Premium

Baldų AB „Freda“ akcininkai baigia statyti gamybos pastatą Kauno LEZ, tačiau, be 4,6 ha sklypo, išsinuomoto...

Pramonė
2018.06.18
„Lindstrom“ Vilniuje statys skalbyklą

Tekstilės nuomos paslaugų UAB „Lindstrom“ Savanorių prospekte Vilniuje planuoja statyti paslaugų centrą su...

Pramonė
2018.06.18
Nuo garažo išaugę iki gamyklos, kalviai smulkių užsakymų vis tiek neatsisako Premium 1

Net kai verslas įsibėgėja, o gamyba ir užsakovai stambėja, nederėtų atsisakyti smulkių pavienių klientų...

Pramonė
2018.06.18
Kitokių sėdmaišių autorė Darbo biržoje motyvavo kitus, kol atrado savo verslą Premium

Kai nedidelis šeimos verslas auga lyg savaime, nauji siekiai ir užduotys vis nukeliami į ateitį. Bet...

Fotoreportažai
2018.06.17
Katilai „Liepsnelė“ vis labiau įsitvirtina Jakutijoje 1

Gamykloje „Saxa–Liepsnele“ (Jakutija, Rusija) šiemet pagaminta 100 lėto degimo katilų „Liepsnelė“ – jie...

Pramonė
2018.06.17
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 1

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 1

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
Investavo į naują gamybos liniją – tikisi augimo Premium 3

Sausų pusryčių gamintoja „Cerera foods“ įsidiegė naują gamybos liniją, kuri leis gaminti naują įmonei...

Pramonė
2018.06.15
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 3

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
„Šviesos konversijos“ plėtra: atidarė filialą Pietų Korėjoje Premium 2

Lazerius gaminanti UAB Mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ atidarė atstovybę Pietų Korėjoje, vienoje...

Technologijos
2018.06.14
Žemės tarnyba kirto „Omniteksui“: neteko privažiavimo prie nuosavo pastato Premium 5

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pateikė staigmeną Kauno tekstilės UAB „Omniteksas“ – peržiūrėjus valstybinės...

Pramonė
2018.06.14
Stambiems gamybiniams projektams Vyriausybė siūlys paskatas

Vyriausybė pasitarime pritarė Ūkio ministerijos parengtam veiksmų planui, kurį vykdant bus siekiama...

Pramonė
2018.06.13
Buvusį vadovą ieškinys pasivijo praėjus 8 m. po įmonės bankroto 1

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš buvusios UAB „NTTI“ vadovo įmonei priteista beveik 115.000 Eur žalai...

Pramonė
2018.06.13
Lietuvos biotechnologijų sektorius –16 pasaulyje 6

Lietuvą garsinantis biotechnologijų sektorius sulaukė dar vieno pripažinimo pasauliniu mastu – JAV mokslo...

Pramonė
2018.06.13
Kaune beveik 800 darbuotojų turinti „Littelfuse“: tikimės daugiau užsakymų iš „Hellos“ ir „Continental“ Premium

Lietuvoje veikianti automobilinių jutiklių gamintoja „Littelfuse“, nuo 2012 m., kai iš švedų perėmė bendrovės...

Pramonė
2018.06.13
Pramonei „lean“ nebeužteks, reikia technologijų Premium

Lietuvos pramonė ligi šiol augo daugiausia dėl žemų technologijų sektorių ir sutartinės gamybos. Europai...

Pramonė
2018.06.13
V. Bumelio „Biotechpharma“ įgyvendina vieną brangiausių biotechnologijų projektų Lietuvoje Premium 14

UAB Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“ įgyvendina vieną brangiausių šalyje mokslinių tyrimų...

Pramonė
2018.06.13
„Orkla“ fabrikas Latvijoje: tai bus stambiausia sausainių gamykla Šiaurės šalyse 6

Plataus vartojimo prekių milžinė Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse „Orkla ASA“ priėmė sprendimą statyti...

Pramonė
2018.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau