Įmonės skina sprendimų derlių

Statistikos departamentas skelbia, kad šiemet nuostolingai dirbo tik vienas gamybos sektorius – odos ir odos dirbinių pramonė. Kitos apdirbamosios pramonės įmonės pajamas augina – per pirmąjį pusmetį jos padidėjo 17%. Tačiau pelno rodikliai kiek smuko – tam įtakos turėjo stipriai išaugusios veiklos sąnaudos. Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ banko vyriausioji analitikė, skaičiuoja, kad bendrosios ir administravimo sąnaudos šiemet šoktelėjo 41% ir stipriai apkarpė apdirbamosios pramonės ūkinės veiklos pelną.

VŽ renkamų pramonės lyderių lentelėje besirikiuojančios įmonės savo sėkmę grindžia efektyviais sprendimais. Pvz., AB „Kauno grūdai“ (KG) tarp daugelio sėkmės priežasčių išskiria verslo valdymo modelį. Bendrovė yra suskirstyta į keletą skirtingų veiklų – prie kiekvienų metų strategijos rengimo kiekvienam verslui dirba skirtingos specialistų komandos. Tačiau, pasak Tautvydo Barščio, KG vadovo, svarbiausia – ilgametis nuoseklus darbas. Medicininių kvėpavimo sistemų gamintoja UAB „Intersurgical“ savo gerų rezultatų recepte įsirašė testines investicijas į naujas technologijas ir žmones. Pastaruosius 6–7 m. įmonė nuolat investavo, gamybos pajėgumai kasmet didėjo apie 10% – tai, pasak Sigito Žvirblio, bendrovės vadovo, – ir naujos technologijos, ir nauji produktai, ir inovacijų galimybės. O įspūdingą pelno augimą (830%) jis sieja su didesnės pridėtinės vertės gaminių gamyba.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas panašus į kalakuto skrydį – gali greitai baigtis. „Ekonomika auga, tačiau dirbančiųjų skaičius pradeda mažėti ir ši tendencija ateityje gali dar stiprėti“, – teigia p. Mauricas. Anot „Luminor“ ekonomisto, demografines problemas gali įveikti visuotinis Lietuvos automatizavimas. Šiuo keliu suka tokios senėjančios visuomenės kaip Japonija. „Automatizavę visus procesus, galime užlipti ant aukštesnio laiptelio ir skristi kaip žuvėdra“, – vilties teikia p. Mauricas.

Vis modernesnes sistemas, pasikliaudami tradicine gamybos automatizavimo patirtimi, pasaulyje diegia senieji pramonės bei inžinerijos milžinai – „Siemens“, ABB ir kt. Eidamos šiuo keliu, inžinerinės bendrovės savo klientams palengvina ir atpigina gamybą. „Pramonės kompanija nebėra ta purvina gamykla, kurioje lankstomas metalas ir gaminami paprasti bei dideli daiktai. Tai vieta, kurioje dirba naujosios technologijos ir vikriai surenkami gaminiai“, – „Reuters“ cituoja Andreasą Fruschki, „AllianzGI“ Kapitalo rinkų tyrimo departamento vadovą.

VŽ nuomone, pramonei, artėjančiai prie ketvirtosios revoliucijos slenksčio, vis aktualesnis tampa gamyklų automatizavimas, tiekimo grandinių tobulinimas, investicijos į technologijas ir kompetencijas. Todėl pasitikdamos naujus konkurencingumo iššūkius, Lietuvos pramonės įmonės turi būti gerai „apsiginklavusios“.