Snaudulys keptų karvelių belaukiant...

Publikuota: 2017-10-23
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Valdžios atstovai, žadantys tūkstančius naujų darbo vietų, iš tikrųjų stato oro pilis ir piršto nepajudina, kad atvertų vartus investuotojams, pasiryžusiems tas vietas iš tikrųjų sukurti. Todėl politikų rypavimai apie sunkumus pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, apie tuštokas laisvąsias ekonomines zonas, yra ne kas kita kaip krokodilo ašaros.

Naujausia istorija, siejama su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ), tai puikiai iliustruoja. Orlaivių remontu ir priežiūra šioje zonoje domisi bent keturios užsienio kompanijos ir viena Lietuvos įmonė. Sunku patikėti, bet galimybę įkurti ten iki 2.000 gerai mokamų darbo vietų stabdo Vyriausybė. Taip, taip, ta pati, kuri savo programoje prirašiusi gražių svajonių ir vizijų, pažadų ir ketinimų...

Vadinamoji MRO (angl. maintainance, repair & operations) veikla, skirtingai nei oro pervežimo verslas, yra labai pelninga. Todėl remonto įmonės atsiskiria nuo aviacijos kompanijų ir ieško vietų, kur galėtų veikti. Kauno LEZ pateko į tokių įmonių akiratį, tačiau joms nėra kur nutūpti visomis šio žodžio reikšmėmis: reikalingas riedėjimo takas, kuris sujungtų LEZ ir oro kilimo taką. Vytautas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius, VŽ aiškino: oro uosto ir LEZ jungtis orlaivių remonto įmonėms suteiktų galimybę veikti mažiausiais kaštais regione.

Negana to, kiekviena iš keturių vakarietiškų kompanijų pasiryžusi sukurti mažiausiai 400 darbo vietų, o vidutinis darbuotojo atlyginimas viršytų 2.000 Eur. Penktoji potenciali investuotoja – Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos paslaugų grupės „Avia Solutions Group“ bendrovė „FL Technics“ – LEZ sukurtų ne mažiau nei 600 darbo vietų.

Investuotojai beldžiasi į vartus, bet atrodo, kad Lietuvos institucijoms tai visiškai nerūpi. Investicija, reikalinga riedėjimo takui nutiesti, toli gražu ne kosminė – reikėtų apie 0,8 mln. Eur. LEZ dalijasi 3 km besidriekiančia bendra riba su Tarptautiniu Kauno oro uostu. Tačiau objektas – strateginis, todėl nei potencialūs investuotojai negali „susimesti“ tam takui įrengti, nei LEZ. Reikalinga Vyriausybės ranka. Tad kur link sprendžiant tą klausimą juda atitinkamos žinybos? Sprendžiant iš atsirašinėjimo, primenančio karštos bulvės mėtymą iš rankų į rankas, jos snaudžia.

„Skaičiavimus su atsipirkimu ir informacija apie potencialių investuotojų ketinimus esame pateikę ne kartą, paskutinįkart – praeitą savaitę. Gal problema ta, kad zonas kuruoja Ūkio ministerija, oro uostus – Susisiekimo, o pinigai – Finansų ministerijos žinioje?“ – nuostaba su VŽ dalijosi p. Petružis. VŽ redakcijai Susisiekimo ministerijos argumentų išklausyti irgi nepavyko – buvome nusiųsti į Ūkio ministeriją. Bet primename – oro uostai juk būtent Susisiekimo ministerijos daržas...

O minėtos ministerijos Komunikacijos skyriaus atsiųstas raštas absurdiškumu galutinai išvertė iš koto. „Jaučiamas šiame sektoriuje dirbančių kompanijų susidomėjimas, ypač Kauno oro uostu, tačiau konkurencija dėl tokių investicijų mūsų regione labai didelė“, – aiškina ministerijos specialistai.

„Vienam rečiausių vabalų Europoje – niūriaspalviam auksavabaliui – išsaugoti Lietuvoje skirtas specialus projektas. Tam numatyta išleisti 1,38 mln. eurų. Dabar kitas reikalas: 2.000 darbo vietų sukurti reikia 0,8 mln. Eur. Ar kam kiltų klausimas, kad šitą (0,8 mln.) investiciją reikia LABAI GERAI GERAI GERAI Vilniaus ministerijose išnagrinėti?“ – komentuoja VŽ skaitytojas.

Matyt, ministerijoms nekyla nei klausimas, nei realus noras siekti rezultatų. Klausimas kyla VŽ: ponai valdininkai ir kitokie atsakingi asmenys, jei konkurencija „labai didelė“, gal metas atsibusti, pajudinti smegenis bei kitas kūno dalis ir nelaukti, kol iš panosės investicijas nugvelbs kur kas greitesni, kompetentingesni ir atsakingesni kaimynai?

P. S. Skaičiuojama, kad tie 0,8 mln. Eur, renkant gyventojų pajamų mokestį, atsipirktų greičiau nei per 1,5 metų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Po incidento „Achemoje“ atliekami papildomi oro tyrimai Jonavos ir Ukmergės rajonuose 

Po trečiadienį įmonėje „Achema“ įvykusio incidento, kai į aplinką pateko azoto oksidai, aplinkosaugininkai...

Pramonė
17:36
„Klaipėdos naftos“ akcininkai priėmė papildomus sprendimus dėl NIB paskolos 

Valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ akcininkų susirinkime ketvirtadienį priimti papildomi sprendimai,...

Pramonė
15:51
 Italų spirito gamykla Panevėžyje planuoja 20 mln. Eur metinę apyvartą

Italijos įmonių grupė „Etea Group“ savo plėtrai pasirinko Panevėžio pramonės rajoną, kuriame statys modernią...

Pramonė
14:27
„Elektrum Lietuva“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Baltijos šalių elektros gamintojos „Latvenergo“ antrinė įmonė „Elektrum Lietuva“ išsirinko naujus...

Rinkodara
13:16
Sunkmečiu nė nekvepia: nepaskirstytasis gamybos pelnas – 4,89 mlrd. Eur Premium

Per devynis šių metų mėnesius apdirbamosios gamybos apimtis išaugo 5,8%, ikimokestinis pelnas padidėjo 2,8%,...

Pramonė
13:02
„Ignitis grupė“ sieks 2050 m. nebekenkti klimatui 2

Valstybės valdoma UAB „Ignitis grupė“ pirmoji tarp Baltijos šalių ir Lenkijos bendrovių jungiasi prie...

Pramonė
12:41
K. Mažeika su „Achemos“ vadovais aptars incidentus įmonėje

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika su Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovais kitą savaitę ketina...

Pramonė
11:18
Žadėtos reformos toliau pradinės stadijos nepažengė 4

2016 m. suformavus koaliciją, buvo teisingai nuspręsta įgyvendinti struktūrines reformas naujajam Lietuvos...

Pramonė
10:02
Paskelbė planus iki 2050 m. ES paversti klimatui neutralia ekonomika 1

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, trečiadienį Europos parlamente pristatė...

Finansai
07:24
Naudotos technikos paklausa skatina „Nova rent“ plėtrą Verslo tribūna

Palyginti jaunos bendrovės „Nova rent“ vystymuisi apibūdinti geriausiai tinka sporto terminas: spurtavo.

Pramonė
06:00
„Amber Grid“ valdyba pritarė sutarčiai su „Alvora“

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdyba trečiadienį pritarė 79,85 mln. Eur (be PVM) vertės...

Pramonė
2019.12.11
„Utenos trikotažas“ įsteigė antrinę įmonę Latvijoje

SBA grupės valdoma AB „Utenos trikotažas“ įsteigė antrinę bendrovę SIA „Utenas trikotāža“. Įsteigtos įmonės...

Pramonė
2019.12.11
Išmontuota trečdalis Ignalinos AE įrangos 2

Uždarant nuo 2010 metų neveikiančią Ignalinos atominę elektrinę (AE), jau išmontuota trečdalis jos įrangos,...

Pramonė
2019.12.11
„Amber Grid“: „Balticconnector“ jungtis suteiks naują impulsą regioninės dujų rinkos plėtrai 

Šiandien vykstanti naujosios dujotiekių jungties tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ inauguracija ir...

Pramonė
2019.12.11
„Čepkelių nealkoholinės netrauktinės“ gamintoja skųs NTAKD skirtą baudą 1

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) dėl daug visuomenės dėmesio sulaukusio gėrimo...

Rinkodara
2019.12.11
„Achemoje“ – lapės uodega vadinamas incidentas 1

Trečiadienį, apie 10:55 val., dėl techninių priežasčių buvo sustabdytas AB „Achema“ gamybinis įrengimas,...

Pramonė
2019.12.11
Seimo komitetas pritarė paskolų „Klaipėdos naftai“ garantijai  2

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui...

Pramonė
2019.12.11
„Volfas Engelman“ pajamos šiemet padidėjo 12% iki 37,7 mln. Eur 1

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupei priklausančios Kauno alaus gamybos įmonės „Volfas Engelman“ apyvarta per šių...

Pramonė
2019.12.11
„Invaldos INVL“ miškų fondas pardavė 4.300 ha miškų, skaičiuoja 25% grąžos normą

Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ valdomas „INVL Baltijos miškų fondas I“ pardavė 4.300 hektarų miško...

Rinkos
2019.12.11
Kėdainiuose planuojama perdirbti pavojingas atliekas Premium

Kėdainiuose, greta LEZ teritorijos, atliekų perdirbimo UAB „Baltic Recycling“ planuoja statyti naują įmonę, į...

Pramonė
2019.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau