Snaudulys keptų karvelių belaukiant...

Naujausia istorija, siejama su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ), tai puikiai iliustruoja. Orlaivių remontu ir priežiūra šioje zonoje domisi bent keturios užsienio kompanijos ir viena Lietuvos įmonė. Sunku patikėti, bet galimybę įkurti ten iki 2.000 gerai mokamų darbo vietų stabdo Vyriausybė. Taip, taip, ta pati, kuri savo programoje prirašiusi gražių svajonių ir vizijų, pažadų ir ketinimų...

Vadinamoji MRO (angl. maintainance, repair & operations) veikla, skirtingai nei oro pervežimo verslas, yra labai pelninga. Todėl remonto įmonės atsiskiria nuo aviacijos kompanijų ir ieško vietų, kur galėtų veikti. Kauno LEZ pateko į tokių įmonių akiratį, tačiau joms nėra kur nutūpti visomis šio žodžio reikšmėmis: reikalingas riedėjimo takas, kuris sujungtų LEZ ir oro kilimo taką. Vytautas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius, VŽ aiškino: oro uosto ir LEZ jungtis orlaivių remonto įmonėms suteiktų galimybę veikti mažiausiais kaštais regione.

Negana to, kiekviena iš keturių vakarietiškų kompanijų pasiryžusi sukurti mažiausiai 400 darbo vietų, o vidutinis darbuotojo atlyginimas viršytų 2.000 Eur. Penktoji potenciali investuotoja – Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos paslaugų grupės „Avia Solutions Group“ bendrovė „FL Technics“ – LEZ sukurtų ne mažiau nei 600 darbo vietų.

Investuotojai beldžiasi į vartus, bet atrodo, kad Lietuvos institucijoms tai visiškai nerūpi. Investicija, reikalinga riedėjimo takui nutiesti, toli gražu ne kosminė – reikėtų apie 0,8 mln. Eur. LEZ dalijasi 3 km besidriekiančia bendra riba su Tarptautiniu Kauno oro uostu. Tačiau objektas – strateginis, todėl nei potencialūs investuotojai negali „susimesti“ tam takui įrengti, nei LEZ. Reikalinga Vyriausybės ranka. Tad kur link sprendžiant tą klausimą juda atitinkamos žinybos? Sprendžiant iš atsirašinėjimo, primenančio karštos bulvės mėtymą iš rankų į rankas, jos snaudžia.

„Skaičiavimus su atsipirkimu ir informacija apie potencialių investuotojų ketinimus esame pateikę ne kartą, paskutinįkart – praeitą savaitę. Gal problema ta, kad zonas kuruoja Ūkio ministerija, oro uostus – Susisiekimo, o pinigai – Finansų ministerijos žinioje?“ – nuostaba su VŽ dalijosi p. Petružis. VŽ redakcijai Susisiekimo ministerijos argumentų išklausyti irgi nepavyko – buvome nusiųsti į Ūkio ministeriją. Bet primename – oro uostai juk būtent Susisiekimo ministerijos daržas...

O minėtos ministerijos Komunikacijos skyriaus atsiųstas raštas absurdiškumu galutinai išvertė iš koto. „Jaučiamas šiame sektoriuje dirbančių kompanijų susidomėjimas, ypač Kauno oro uostu, tačiau konkurencija dėl tokių investicijų mūsų regione labai didelė“, – aiškina ministerijos specialistai.

„Vienam rečiausių vabalų Europoje – niūriaspalviam auksavabaliui – išsaugoti Lietuvoje skirtas specialus projektas. Tam numatyta išleisti 1,38 mln. eurų. Dabar kitas reikalas: 2.000 darbo vietų sukurti reikia 0,8 mln. Eur. Ar kam kiltų klausimas, kad šitą (0,8 mln.) investiciją reikia LABAI GERAI GERAI GERAI Vilniaus ministerijose išnagrinėti?“ – komentuoja VŽ skaitytojas.

Matyt, ministerijoms nekyla nei klausimas, nei realus noras siekti rezultatų. Klausimas kyla VŽ: ponai valdininkai ir kitokie atsakingi asmenys, jei konkurencija „labai didelė“, gal metas atsibusti, pajudinti smegenis bei kitas kūno dalis ir nelaukti, kol iš panosės investicijas nugvelbs kur kas greitesni, kompetentingesni ir atsakingesni kaimynai?

P. S. Skaičiuojama, kad tie 0,8 mln. Eur, renkant gyventojų pajamų mokestį, atsipirktų greičiau nei per 1,5 metų.