Kas antras vadovas nėra girdėjęs apie „Pramonę 4.0“

Ritos Armonienės, Ūkio ministerijos (ŪM) ES paramos koordinavimo departamento direktorės, teigimu, Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Veiksmų programos pakeitimų, kurie susiję ir su planuojama įgyvendinti priemone „Pramonės skaitmenizavimas LT“.

Priemonė gali būti patvirtinta tik po to, kai EK pritars Veiksmų programos pakeitimams, bet ministerija lygiagrečiai rengia dokumentus ir derina juos su suinteresuotomis institucijomis, kad kvietimą būtų galimą skelbti iš karto po to, kai gaus EK pritarimą. Tikėtina, kad kvietimas bus skelbiamas kitais metais.

„Vertinant, kad paramos intensyvumas įrangai bus 35% vidutinėms įmonėms ir 45% mažoms įmonėms, norėtųsi, kad bent 100 įmonių pasinaudotų šia parama“, – svarsto Simonas Žunda, verslo konsultacijų VšĮ „Consensus Europae“ vadovas. Priemonei „Pramonės skaitmenizavimas LT“ yra numatyta 39 mln. Eur.

Apie tikslą

„Manau, tokia ES priemonė yra reikalinga ir tokia pagalba būtų svarbi“, – patikina Mindaugas Jonuškis, „Novametos“ pramoninių virtuvių įrangos gamyklos vadovas.

Pastaruoju metu solidžiai į gamybos automatizavimą investavusi bendrovė turi netgi atskirą darbuotoją, kuris užsiima gamybos automatizavimo klausimais.

nuotrauka::1right

Bendrovės vizija – visiškai atsisakyti popieriaus ir jau dabar gamyboje daugiau naudoja virtualių brėžinių nei popierinių.

„Dalis mūsų staklių išmanios, ir informacija iš administracijos joms perduodama tiesiogiai. Naudojame daug skenerių, keičiamės informacija internetu ne tik biure, bet ir gamyboje. Visos detalės, kurių per mėnesį yra apie 60.000, sužymimos, kad nuskenavus būtų aišku, ką su jomis daryti toliau“, – aiškina p. Jonuškis.

Pasak jo, „Pramonės 4.0“ vizija, kad gamyba būtų visiškai kompiuterizuota, kol kas siekiamybė. Gaminant mažomis partijomis individualius produktus tai gana sudėtinga ir tokiam tikslui įgyvendinti prireiks ne vienų metų.

„Kasmet investuojame į programinę įrangą, kad kuo labiau kompiuterizuotume gamybą, investuojame į robotus, išmaniąsias stakles, kurios būtų sujungtos su biuru ir su servisu, esančiu kitose šalyje. Tačiau suprantame ir tai, kad „Pramonė 4.0“ yra labiau šūkis, tikslas, kuris net ir Vakarų Europos įmonėms dar toli“, – neslepia „Novametos“ vadovas.

Jį, kaip ir daugelį kitų pranešėjų, galėsite išgirsti VŽ organizuojamoje konferencijoje „Išmani Lietuva“, kuri Vilniuje, „Litexpo“, vyks spalio 27–28 d.

Konkurentai – ne problema

Nors apie ketvirtąją pramonės revoliuciją pastaruoju metu kalbama daug, dalis pramonės įmonių vadovų dar išvis nesuvokia nei kas yra „Pramonė 4.0“, nei kokią įtaką gali turėti skaitmeninimo sprendimai jų konkurencingumui. Ketvirtadalis gamybininkų įsitikinę, kad į skaitmeninimą neinvestavusi įmonė galėtų išlikti konkurencinga mažiausiai penkerius metus, 4% mano, kad dešimtmetį ir ilgiau, atskleidžia „Siemens“ tyrimas.

nuotrauka::2

„Technologiškai pranašesnius konkurentus kaip grėsmę konkurencingumui nurodo palyginti maža dalis įmonių –16%. Kiti įžvelgia didesnių grėsmių dėl Lietuvos demografinės padėties, darbo jėgos trūkumo ir darbo sąnaudų augimo“, – atkreipia dėmesį Rokas Latkauskas, „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo direktorius pramonei.

Nors, p. Latkausko teigimu, gamybos procesų automatizavimas ir naujų technologijų įdarbinimas per artimiausius ketverius metus taps būtinybe, tik maždaug pusė iš 100 gamybos įmonių vadovų tvirtina žinantys, kas yra „Pramonė 4.0“. Kita pusė apklaustųjų prisipažįsta apie ketvirtąją pramonės revoliuciją negirdėję. Vis dar painiojamos sąvokos „Pramonė 4.0“, „skaitmenizavimas“, „daiktų internetas“.

Vertybė – duomenys

„Produkto gyvavimo ciklas trumpėja, jį reikia greičiau paleisti į rinką, kasdien pasirodo naujos automobilių, telefonų ir kitų gaminių versijos. Tai reiškia, kad produktą būtina sukurti greičiau, o masinę gamybą jau dabar keičia individualizuotas produktas“, – vis labiau įsivyraujančią tendenciją akcentuoja „Siemens“ atstovas.

Jis būsimus gamybos pokyčius mato taip: sukūrus naują produktą kuriamas skaitmeninis prototipas ir skaitmeninis jo gamybos modelis, kad įrenginiai būtų suprojektuoti ir sujungti taip, kad veiktų efektyviai. Tuomet gamybos versija iš kompiuterio perkeliama į realybę ir virtualiai išbandytas gamybos procesas tampa automatizuota gamybos linija. Tai leidžia išvengti įvairių trikdžių ir klaidų.

Tačiau net jeigu gamyboje naudojama mechaninė įranga, galima pradėti kaupti visų gamybos procesų duomenis, matyti, kaip išnaudojamas gamybos pajėgumas, kaip ta pati gamybos linija dirba skirtingose pamainose ir pan.

„Jeigu bendrovėje veikia seni analoginiai konvejeriai, juos irgi galima aprūpinti specialiais davikliais, kurie įvertintų gamybą, – tokia statistika leistų analizuoti, kodėl vieną dieną pagaminama daugiau, kitą – mažiau, ir šalinti trukdžius“, – sako p. Latkauskas.

Tačiau jis perspėja nesižavėti lokaliais sprendimais – yra bendrovių, kurios pradėjusios diegti skaitmeninius modelius pasisamdo mažą įmonę, tačiau jei ši bankrutuotų ar nutrauktų sutartį, galima susidurti su problemomis.

„Reikia tokių sprendimų, kad, tai mažai įmonei subankrutavus ar nutraukus bendradarbiavimą, galėtų ateiti kita ir tęsti darbus“, – pabrėžia pašnekovas.

Ateities gamykloms – iki 0,5 mlrd. Eur

EK iniciatyva yra plėtojama skaitmeninės transformacijos strategija, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyva, konkurencingumo didinimas – visoms šioms sritims yra numatytas solidus finansavimas – 55 mlrd. Eur.

Pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyva siekiama skatinti valdžios ir pramonės įmonių bendradarbiavimą, diegiant technologijas, skaitmeninant gamybos procesus. ES finansuoja robotikos, tvarios pramonės ir išteklių naudojimo, žaliosios energetikos, ateities gamyklų ir kitus projektus. Vien ateities gamyklų projektams finansuoti skirta daugiau kaip 428 mln. Eur.

Tačiau iniciatyvos ataskaitoje EK pabrėžia, kad ES naujokės, tarp jų ir Lietuva, yra neaktyvios, todėl nepasinaudoja galimybe gauti šį finansavimą.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ teigimu, mūsų šalies įmonės teikia mažai projektų EK programoms, nes nėra skatinama šiose iniciatyvose dalyvauti valstybiniu mastu. Lietuvoje pirmenybė teikiama mokslui remti, tad nepelnytai pamirštamos kitos sritys.

Išmaniai gamybai – išmanūs žmonės

Prie „Pramonės 4.0“ tikslų turėtų prisidėti ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgyvendinamos ES finansinės priemonės, tačiau p. Žunda mano, kad, neperžiūrėjus Švietimo ir mokslo ministerijos priemonių, šios lėšos bus panaudojamos neefektyviai, abejoja, ar bus parengta žmonių, kurie supras skaitmeninę gamybą ir pajėgs dirbti naujai. Ši ministerija neskatina konkurencijos tarp pareiškėjų, konkurso būdu paskirsto apie 40% ES paramos. O ŪM konkurso ir tęstine projektų atranka paskirsto apie 77% ES paramos.

nuotrauka::3left

„Derėtų įvertinti, ar konkursinės priemonės skatina varžymąsi, ar dirbtinai neapriboja galimų pareiškėjų galimybių teikti paraiškas. Šią padėtį iki šiol toleravo Finansų ministerija, su kuria Švietimo ir mokslo ministerija turėjo derinti ES paramos priemones, be to, kritiško požiūrio trūko ir iš verslo asociacijų. Švietimo ir mokslo ministerijos priemonės ir jų turinys „Pramonės 4.0“ kontekste kelia klausimų, į kuriuos atsakymus turėtų padėti rasti Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonės 4.0“ koordinacinė grupė, kurioje yra verslo atstovų“, – rekomenduoja p. Žunda.

„Siemens“ tyrimas rodo, kad iš 100 apklaustų įmonių 79 per artimiausius dvejus metus planuoja plėtrą – iš jų 60 produktyvumą didins diegdamos naujas technologijas. 46% ketina peržiūrėti produkto kūrimo ciklą.

„Aišku, įmonės gali apsiriboti minimaliomis investavimo sumomis ir investuoti tiek, kad išlaikytų turimą konkurencingumą ar kompensuotų darbo jėgos sąnaudų augimą. Tačiau kai kam tai gali tapti postūmiu peržiūrėti visą produkto gamybos ciklą“, – tikisi p. Latkauskas.