Kas antras vadovas nėra girdėjęs apie „Pramonę 4.0“

Publikuota: 2017-10-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ūkio ministerija ateinančiais metais planuoja skelbti kvietimą pagal ES priemonę „Pramonės skaitmenizavimas LT“ – skaičiuojama, kad technologiniu auditu ir finansavimu skaitmeninimo technologijoms įdiegti galėtų pasinaudoti apie 100 pramonės bendrovių.

Ritos Armonienės, Ūkio ministerijos (ŪM) ES paramos koordinavimo departamento direktorės, teigimu, Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Veiksmų programos pakeitimų, kurie susiję ir su planuojama įgyvendinti priemone „Pramonės skaitmenizavimas LT“.

Priemonė gali būti patvirtinta tik po to, kai EK pritars Veiksmų programos pakeitimams, bet ministerija lygiagrečiai rengia dokumentus ir derina juos su suinteresuotomis institucijomis, kad kvietimą būtų galimą skelbti iš karto po to, kai gaus EK pritarimą. Tikėtina, kad kvietimas bus skelbiamas kitais metais.

„Vertinant, kad paramos intensyvumas įrangai bus 35% vidutinėms įmonėms ir 45% mažoms įmonėms, norėtųsi, kad bent 100 įmonių pasinaudotų šia parama“, – svarsto Simonas Žunda, verslo konsultacijų VšĮ „Consensus Europae“ vadovas. Priemonei „Pramonės skaitmenizavimas LT“ yra numatyta 39 mln. Eur.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Apie tikslą

„Manau, tokia ES priemonė yra reikalinga ir tokia pagalba būtų svarbi“, – patikina Mindaugas Jonuškis, „Novametos“ pramoninių virtuvių įrangos gamyklos vadovas.

Pastaruoju metu solidžiai į gamybos automatizavimą investavusi bendrovė turi netgi atskirą darbuotoją, kuris užsiima gamybos automatizavimo klausimais.

nuotrauka::1right

Bendrovės vizija – visiškai atsisakyti popieriaus ir jau dabar gamyboje daugiau naudoja virtualių brėžinių nei popierinių.

„Dalis mūsų staklių išmanios, ir informacija iš administracijos joms perduodama tiesiogiai. Naudojame daug skenerių, keičiamės informacija internetu ne tik biure, bet ir gamyboje. Visos detalės, kurių per mėnesį yra apie 60.000, sužymimos, kad nuskenavus būtų aišku, ką su jomis daryti toliau“, – aiškina p. Jonuškis.

Pasak jo, „Pramonės 4.0“ vizija, kad gamyba būtų visiškai kompiuterizuota, kol kas siekiamybė. Gaminant mažomis partijomis individualius produktus tai gana sudėtinga ir tokiam tikslui įgyvendinti prireiks ne vienų metų.

„Kasmet investuojame į programinę įrangą, kad kuo labiau kompiuterizuotume gamybą, investuojame į robotus, išmaniąsias stakles, kurios būtų sujungtos su biuru ir su servisu, esančiu kitose šalyje. Tačiau suprantame ir tai, kad „Pramonė 4.0“ yra labiau šūkis, tikslas, kuris net ir Vakarų Europos įmonėms dar toli“, – neslepia „Novametos“ vadovas.

Jį, kaip ir daugelį kitų pranešėjų, galėsite išgirsti VŽ organizuojamoje konferencijoje „Išmani Lietuva“, kuri Vilniuje, „Litexpo“, vyks spalio 27–28 d.

Konkurentai – ne problema

Nors apie ketvirtąją pramonės revoliuciją pastaruoju metu kalbama daug, dalis pramonės įmonių vadovų dar išvis nesuvokia nei kas yra „Pramonė 4.0“, nei kokią įtaką gali turėti skaitmeninimo sprendimai jų konkurencingumui. Ketvirtadalis gamybininkų įsitikinę, kad į skaitmeninimą neinvestavusi įmonė galėtų išlikti konkurencinga mažiausiai penkerius metus, 4% mano, kad dešimtmetį ir ilgiau, atskleidžia „Siemens“ tyrimas.

nuotrauka::2

„Technologiškai pranašesnius konkurentus kaip grėsmę konkurencingumui nurodo palyginti maža dalis įmonių –16%. Kiti įžvelgia didesnių grėsmių dėl Lietuvos demografinės padėties, darbo jėgos trūkumo ir darbo sąnaudų augimo“, – atkreipia dėmesį Rokas Latkauskas, „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo direktorius pramonei.

Nors, p. Latkausko teigimu, gamybos procesų automatizavimas ir naujų technologijų įdarbinimas per artimiausius ketverius metus taps būtinybe, tik maždaug pusė iš 100 gamybos įmonių vadovų tvirtina žinantys, kas yra „Pramonė 4.0“. Kita pusė apklaustųjų prisipažįsta apie ketvirtąją pramonės revoliuciją negirdėję. Vis dar painiojamos sąvokos „Pramonė 4.0“, „skaitmenizavimas“, „daiktų internetas“.

Vertybė – duomenys

„Produkto gyvavimo ciklas trumpėja, jį reikia greičiau paleisti į rinką, kasdien pasirodo naujos automobilių, telefonų ir kitų gaminių versijos. Tai reiškia, kad produktą būtina sukurti greičiau, o masinę gamybą jau dabar keičia individualizuotas produktas“, – vis labiau įsivyraujančią tendenciją akcentuoja „Siemens“ atstovas.

Jis būsimus gamybos pokyčius mato taip: sukūrus naują produktą kuriamas skaitmeninis prototipas ir skaitmeninis jo gamybos modelis, kad įrenginiai būtų suprojektuoti ir sujungti taip, kad veiktų efektyviai. Tuomet gamybos versija iš kompiuterio perkeliama į realybę ir virtualiai išbandytas gamybos procesas tampa automatizuota gamybos linija. Tai leidžia išvengti įvairių trikdžių ir klaidų.

Tačiau net jeigu gamyboje naudojama mechaninė įranga, galima pradėti kaupti visų gamybos procesų duomenis, matyti, kaip išnaudojamas gamybos pajėgumas, kaip ta pati gamybos linija dirba skirtingose pamainose ir pan.

„Jeigu bendrovėje veikia seni analoginiai konvejeriai, juos irgi galima aprūpinti specialiais davikliais, kurie įvertintų gamybą, – tokia statistika leistų analizuoti, kodėl vieną dieną pagaminama daugiau, kitą – mažiau, ir šalinti trukdžius“, – sako p. Latkauskas.

Tačiau jis perspėja nesižavėti lokaliais sprendimais – yra bendrovių, kurios pradėjusios diegti skaitmeninius modelius pasisamdo mažą įmonę, tačiau jei ši bankrutuotų ar nutrauktų sutartį, galima susidurti su problemomis.

„Reikia tokių sprendimų, kad, tai mažai įmonei subankrutavus ar nutraukus bendradarbiavimą, galėtų ateiti kita ir tęsti darbus“, – pabrėžia pašnekovas.

Ateities gamykloms – iki 0,5 mlrd. Eur

EK iniciatyva yra plėtojama skaitmeninės transformacijos strategija, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyva, konkurencingumo didinimas – visoms šioms sritims yra numatytas solidus finansavimas – 55 mlrd. Eur.

Pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyva siekiama skatinti valdžios ir pramonės įmonių bendradarbiavimą, diegiant technologijas, skaitmeninant gamybos procesus. ES finansuoja robotikos, tvarios pramonės ir išteklių naudojimo, žaliosios energetikos, ateities gamyklų ir kitus projektus. Vien ateities gamyklų projektams finansuoti skirta daugiau kaip 428 mln. Eur.

Tačiau iniciatyvos ataskaitoje EK pabrėžia, kad ES naujokės, tarp jų ir Lietuva, yra neaktyvios, todėl nepasinaudoja galimybe gauti šį finansavimą.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ teigimu, mūsų šalies įmonės teikia mažai projektų EK programoms, nes nėra skatinama šiose iniciatyvose dalyvauti valstybiniu mastu. Lietuvoje pirmenybė teikiama mokslui remti, tad nepelnytai pamirštamos kitos sritys.

Išmaniai gamybai – išmanūs žmonės

Prie „Pramonės 4.0“ tikslų turėtų prisidėti ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgyvendinamos ES finansinės priemonės, tačiau p. Žunda mano, kad, neperžiūrėjus Švietimo ir mokslo ministerijos priemonių, šios lėšos bus panaudojamos neefektyviai, abejoja, ar bus parengta žmonių, kurie supras skaitmeninę gamybą ir pajėgs dirbti naujai. Ši ministerija neskatina konkurencijos tarp pareiškėjų, konkurso būdu paskirsto apie 40% ES paramos. O ŪM konkurso ir tęstine projektų atranka paskirsto apie 77% ES paramos.

nuotrauka::3left

„Derėtų įvertinti, ar konkursinės priemonės skatina varžymąsi, ar dirbtinai neapriboja galimų pareiškėjų galimybių teikti paraiškas. Šią padėtį iki šiol toleravo Finansų ministerija, su kuria Švietimo ir mokslo ministerija turėjo derinti ES paramos priemones, be to, kritiško požiūrio trūko ir iš verslo asociacijų. Švietimo ir mokslo ministerijos priemonės ir jų turinys „Pramonės 4.0“ kontekste kelia klausimų, į kuriuos atsakymus turėtų padėti rasti Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonės 4.0“ koordinacinė grupė, kurioje yra verslo atstovų“, – rekomenduoja p. Žunda.

„Siemens“ tyrimas rodo, kad iš 100 apklaustų įmonių 79 per artimiausius dvejus metus planuoja plėtrą – iš jų 60 produktyvumą didins diegdamos naujas technologijas. 46% ketina peržiūrėti produkto kūrimo ciklą.

„Aišku, įmonės gali apsiriboti minimaliomis investavimo sumomis ir investuoti tiek, kad išlaikytų turimą konkurencingumą ar kompensuotų darbo jėgos sąnaudų augimą. Tačiau kai kam tai gali tapti postūmiu peržiūrėti visą produkto gamybos ciklą“, – tikisi p. Latkauskas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Filantropas, mąstantis ne iki lubų, o iki dangaus Premium

Su Klemencu Agentu, verslininku ir mecenatu, susitarėme pasikalbėti vos Rusijai klastingai užpuolus Ukrainą.

Verslo klasė
2022.06.24
„Snaigės“ akcininkai patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės...

Pramonė
2022.06.23
Atšaukiamas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas 1

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos...

Pramonė
2022.06.23
D. Kreivys: Lietuvos tikslas – kuo greičiau sinchronizuoti elektros tinklus su Europa

Kaip atsaką į sustabdytą kai kurių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Maskvai grasinant atjungti Lietuvą...

Pramonė
2022.06.23
Plieno šiemet pagaminta 6,3% mažiau

Per penkis šių metų mėnesius pasaulyje išlydyta 791,8 mln. t plieno – 6,3% mažiau nei per tą patį praėjusių...

Pramonė
2022.06.23
Vokietija aktyvavo pavojaus režimą dėl sumažėjusio dujų tiekimo

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio...

Rinkos
2022.06.23
50 mln. Eur investicija Klaipėdoje – galimybė pramonei nebemindžikuoti ties inovacijų slenksčiu Premium 1

Jau šį rudenį planuojama baigti statyti 21.000 kv. m ploto pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“,...

Vadyba
2022.06.23
„Daumantai LT“ pardavė padažų gamyklą Kaliningrado srityje

Lietuviškų padažų ir pagardų gamintoja „Daumantai LT“ praeitą savaitę pardavė Nyderlanduose registruotą įmonę...

Pramonė
2022.06.23
Ruošiamas „Lifosos“ veiklos atnaujinimo planas, didžioji dalis darbuotojų vis dar prastovose 4

Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai suvaržytos ir laikinojo administratoriaus prižiūrimos Kėdainių fosforo...

Pramonė
2022.06.23
Verslas ieško burtų lazdelės: kaip suvešėjus infliacijai neprarasti pelno Premium 4

Įmonių vadovai, kurių dauguma apie infliaciją yra skaitę tik ekonomikos vadovėliuose, šiandien turi padaryti...

Finansai
2022.06.23
Prie „Audimo“ rinkodaros vairo – nauja vadovė Premium

Tatjana Rudienė tapo UAB „Audimas Brand“ rinkodaros vadove. Prieš tai ji buvo ilgametė mineralinio vandens...

Rinkodara
2022.06.23
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi būti atjungta nuo BRELL, karinės konfrontacijos su Rusija nesitiki

Lietuva pasirengusi tam, kad Rusija, keršydama už ES sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą sustabdymą,...

Verslo aplinka
2022.06.22
Estijos aludarės „Saku“ pajamos pernai didėjo 6,7%

Estijos alaus ir kitų gėrimų gamintoja „Saku Olletehas“ pranešė 2021-aisiais uždirbusi 8,1 mln. Eur grynojo...

Pramonė
2022.06.22
„Gazprom“ išėjo į karą su Europa, dujų kainos muša rekordus Premium 40

Rusijos „Gazprom“ politiniais sumetimais mažinant tiekimą Europai, gamtinių dujų kainos matuojasi ilgiausio...

Rinkos
2022.06.22
Briuselis nuogąstauja dėl didėjančio kai kurių ES šalių anglių naudojimo 2

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys,...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Elektrum Lietuva“ siekia vienašališkai nutraukti sutartį su „Vydmantai wind park“

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinei bendrovei Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ su Vakarų sankcijų...

Pramonė
2022.06.22
„Berlin Chemie Menarini“ apyvarta pernai augo 12,8%

Tarptautinio farmacijos koncerno „Berlin Chemie“ Lietuvos didmeninės vaistų prekybos bendrovės „Berlin Chemie...

Pramonė
2022.06.22
VMG derasi dėl verslo Baltarusijoje pardavimo, SBA tariasi su ERPB Premium

Vienos didžiausių lietuviškų investicijų traukiasi iš Baltarusijos. Į verslą šioje šalyje medienos ir baldų...

Pramonė
2022.06.22
„Nordcurrent“ rinkodaros vadovas S. Stūrys: žaidimų industrija jau varžosi su pramonės gigantais Premium

Didžiausia Lietuvoje žaidimų kūrimo ir leidybos įmonė „Nordcurrent“ šiemet planuoja 110 mln. eurų apyvartą.

Inovacijos
2022.06.22
Klaipėdos įmonė pasirašė sutartis dėl autonominių laivų statybos Premium

Klaipėdos gamybos ir projektų valdymo UAB „Passer Sidc“ su Norvegijos „Trosvik Maritime“ pasirašė sutartis...

Pramonė
2022.06.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku