Technologinė pažanga retina darbuotojus

Lietuvos pramonininkų konfederacija apklausė 101 didžiųjų šalies įmonių vadovus – pagal Pramonės lūkesčių indeksą apibendrinamos asmenų, turinčių įtaką ne tik jų vadovaujamų įmonių rezultatams, bet ir visos šalies ekonomikos būklei, įžvalgos ir prognozės. Naujausia apklausa rodo, kad pramonės įmonių vadovai išlieka optimistais – tokios nuotaikos pastebimos beveik visuose pramonės sektoriuose. Tik maisto ir tekstilės pramonės lūkesčiai krenta jau keletą periodų iš eilės.

Daugiau nei pusė apklaustų įmonių vadovų tikisi padidinti pagaminamos produkcijos kiekį – tokių rezultatų tikėtis leidžia didesnis naujų užsakymų lygis, kurio augimas jaučiamas pirmiausia dėl šiemet įsivyravusio didesnio politinio ir ekonominio stabilumo ES ir kitose rinkose. Tačiau net ir didėjant prekybos sutarčių kiekiui ir išnaudojant apie 80-90% savo gamybinių pajėgumų, palyginti tik nedidelė dalis įmonių planuoja didinti investicijas – tai daryti ketina apie 28% įmonių vadovų.

Gamybinių pajėgumų išnaudojimas šiuo metu siekia rekordines aukštumas, beveik pusė apklaustųjų tikisi, kad šis rodiklis dar augs, tačiau apie investicijas prabyla tik elektronikos ir medienos bei baldų pramonės sektoriaus įmonės.

Čia investicijas planuojama pirmiausia nukreipti į gamybinių įrenginių modernizaciją – medienos ir baldų pramonės įmonių vadovai tikina, kad aktyviai investuoja į naujus automatizuotus įrenginius ir linijas, kurie pakeičia mažiau našią techniką. Raimundas Beinortas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius, aiškina: sektoriaus įmonės privalo didinti našumą ir mažinti gaminių savikainą, kad stiprias pozicijas išlaikytų eksporto rinkose. Pasak jo, yra nerašyta taisyklė: įmonė, norėdama išsilaikyti ant „vandens paviršiaus“, turi kasmet augti bent 10%.

Efektyvinant procesus neišvengiamai tenka mažinti darbuotojų skaičių. Ir tai liečia ne tik baldų gamybos įmones, kurios priklausomos nuo IKEA užsakymų ir kurioms didysis darbdavys diktuoja sąlygas. Pasak Roko Grajausko, „Danske Bank“ vyriausiojo ekonomisto Baltijos šalims, žvelgiant iš ekonominės pusės, darbo našumo didėjimas yra pagrindinis variklis, skatinantis ekonomikos augimą. Tačiau čia atsisuka antrasis lazdos galas – teks atleisti dalį darbuotojų. Ši tendencija ryškėja ne tik Lietuvoje – Vakaruose technologinės pažangos tempas vis spartėja, žmonių gamyklose reikia vis mažiau. Ar darbo rinka jų laukia? Skandinavai jau sprendžia šią problemą pirmiausia pasirūpindami žmonių perkvalifikavimu.

VŽ nuomone, neilgai trukus ir Lietuvoje į darbo rinką gali plūstelėti papildomas darbuotojų būrys. Jie gali būti atleisti ir dėl didėjančio našumo bei investicijų į pažangesnę techniką, ir dėl augančių atlyginimų – darbdaviai vienaip ar kitaip privalės mažinti kaštus. Turėtų būti sukurta valstybinė programa, padėsianti pasirūpinti už įmonių borto likusiais žmonėmis – kad persikvalifikavę ir įgiję naujų įgūdžių, jie būtų paklausūs darbo rinkoje. Vyriausybė užsimojo pertvarkyti Darbo biržą – štai ir yra užduotis naujai, tikimės, modernesnei ir efektyvesnei ir struktūrai.