Namų darbai – ne tik eksportuotojams

Analitikai įžvelgia išties geras perspektyvas Lietuvos eksportuotojams – jie skaičiuoja, kad šiemet lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė turėtų augti 6,3% (palyginti su 2016 m.), o 2018 m. dar daugiau – iki 7,6%. Tokiam optimizmui rinkos ekspertai semiasi iš augančių ES ir JAV ekonomikų – į šį augimą įskaičiuojamas ir importas, t.y. plečiasi erdvė į šias rinkas eksportuojančiam verslui. Lietuviai sėkmingai skinasi kelią ir į kitą itin aukštos perkamosios galios rinką – Japoniją: eksportas į šią šalį pernai augo beveik 178%.

Eksporto kryptys rodo, kad Rusijos pamoka šįkart išmokta dešimtukui – prie vienos rinkos nebesirišama. Verslas aktyviai diversifikuoja pardavimus: arba didina pardavimus jau pažįstamose rinkose, arba žengia į iki šiol atrodytų egzotiškas šalis – Šiaurės Afriką, Saudo Arabiją, Pietų Korėją ir kt. Viena vertus, taip mažinama rizikinga priklausomybė nuo vieno pirkėjo, kita vertus, daugiau koncentruojamasi į turtingesnių pirkėjų rinkas. Patekus į jas, galima tikėtis ir didesnės sėkmės – jau žinomiems produktams nebereikia papildomos „reklamos“, todėl nebe taip sudėtinga padidinti eksporto apimtis. Gana simboliška, kad pernai greičiausiai augusių eksporto rinkų dešimtuke rikiuojasi Šiaurės šalys – Švedija, Norvegija, Suomija. „Tai rodo, kad Lietuvos įmonės sėkmingai „ima“ aukštą perkamąją galią turinčias rinkas ir bando nugriebti daugiau riebesnės grietinėlės. Įmonių investicijos, kurias jos darė pastaruosius penketą metų, norėdamos patekti į Šiaurės šalių rinką, pradeda atsipirkti“, – šiandien VŽ puslapiuose aiškina Juozapas M. Preikša, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos komunikacijos vadovas.

Investicijos tampa viena sėkmingo eksporto dedamųjų – įmonės jau dabar didina materialines investicijas į gamybos plėtrą, atnaujina įrangą, tačiau analitikai primena: tai – toli gražu ne riba, juolab kad pajėgumų panaudojimas nuolat didėja. Pasak jų, kai pajėgumų panaudojimas siekia 77%, tai riba, kai turi prasidėti ryžtingos investicijos. Tačiau didesnę investicijų riziką, pasak Nerijaus Černiausko, Lietuvos banko ekonomisto, trukdo prisiimti lėtai auganti užsienio paklausa ir neapibrėžtumas užsienio šalyse. „Užsienio investuotojų savijautą veikia nesibaigiantys klausimai dėl „Brexit“ ir tolesnės ES raidos, kurią gali komplikuoti būsimų rinkimų ES šalyse rezultatai. Didelių neaiškumų Amerikos rinkoje kelia Donaldo Trumpo vykdoma politika“, – atkreipia dėmesį p. Černiauskas.

Pramonininkai optimistines analitikų prognozes dėl augančio eksporto pasitinka su išlyga – pasak jų, prognozės yra realios, tačiau jos išsipildys tik atlikus kai kuriuos namų darbus. Tiesa, tie darbai – ne naujiena, kalbama apie juos senokai, tačiau ypatingų poslinkių nesijaučia – mat, tuos darbus turi nuveikti valdžia, o ji neskuba. Eksporto augimas priklauso ir nuo tiesioginių užsienio investicijų, o jos neskuba plūsti – investuotojų atstovai baiminasi, kad Lietuva nėra ta šalis, kur įsigalios net priimti teisės aktai, kaip kad atsitiko su Darbo kodeksu. Stringa pažadai ir dėl bent dalinių lengvatų reinvestuojama pelnui etc. VŽ nuomone, nebus investicijų, nebus ir našesnės gamybos, bus mažiau užsienio rinkose galinčių konkuruoti gaminių – eksporto rodikliai tiek optimizmo nebekels. Namų darbai užduoti – verslas laukia sprendimų.