Vyriausybės planas: kaip skatins eksportą

Publikuota: 2017-03-03
Algimanto Kalvaičio nuotr.
Algimanto Kalvaičio nuotr.
„Verslo žinios“

Vyriausybės priemonių plane – kiek anksčiau suplanuoti darbai, bet yra ir naujienų eksportuojančiai Lietuvai. Bene svarbiausia – dar šiemet bus peržiūrėtos 14 prioritetinių rinkų.

Asta Svirinavičiūtė, Ūkio ministerijos Eksporto skyriaus vedėja, žada, kad prioritetinės rinkos bus atrinktos pagal verslo poreikius – po konsultacijų darbo grupėse su verslininkais.

Ponia Svirinavičiūtė išskiria tris kertinius eksporto skatinimo vizijos akmenis: sukurti elektroninius eksporto vartus, optimizuoti ir centralizuoti Lietuvai prieinamus eksporto galimybių bei plėtros resursus, ugdyti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) kompetencijas ir supratimą, kodėl būtina diversifikuoti verslą.

Peržiūrės prioritetines rinkas

Pirmasis šių metų darbas – Lietuvos eksporto gairių 2014–2020 m. (eksporto strategijos) atnaujinimas ir prioritetinių rinkų peržiūrėjimas. „Organizuosime darbo grupes su verslo atstovais ir jų apklausą. Prioritetinių rinkų pasirinkimas bus pagrįstas tiek kiekybine analize, tiek verslininkų poreikiais“, – p. Svirinavičiūtė žada atnaujintą strategiją ir prioritetines rinkas pristatyti 2017 m. trečiajame ketvirtyje.

Susiaurintas prioritetinių eksporto rinkų sąrašas buvo patvirtintas 2015 m. lapkritį. Ekonominiam bendradarbiavimui svarbiausios rinkos buvo suskirstytos į tris kategorijas.  Plėtros rinkos: Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Perspektyvinės rinkos: JAV, Kinija, Izraelis, Japonija, Ukraina. Žvalgybinės (kuriose turėtumėme tirti Lietuvos verslo galimybes) rinkos: Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, Turkija, Pietų Afrikos Respublika.

2016 m. pradžioje įgyvendintas kitas projektas, kurį Ūkio ministerija vadina sėkmingu pratimu – organizuotos darbo grupės su privataus verslo įmonių atstovais.

„Pagaliau pradėjome girdėti ir verslą, kaip jis planuoja veiklą ir kryptis, jo poreikius ir problemas, pagal tai formuoti reikalingas priemones“, – pažymi p. Svirinavičiūtė ir priduria, kad šis pratimas atskleidė poreikį dar kartą peržiūrėti ir atnaujinti eksporto skatinimo prioritetus.

„Vieno langelio“ sistema

Kalbant apie priemones, vienas iš pirmųjų numatytų įrankių – šių metų ketvirtajame ketvirtyje įdiegti „vieno langelio“ koordinavimo ir komunikacijos sistemą tikslinėms eksporto rinkoms.

„Bendraudami su verslininkais ir užsienio partneriais pastebėjome, kad dažnai Lietuvos verslas neturi naujausios ir aktualiausios informacijos apie galimybes vienoje ar kitoje prioritetinėje rinkoje, tarptautinius viešuosius pirkimus. „Vieno langelio“ principu sukurta el. sistema padės šią spragą užpildyti: el. erdvėje bus sutelkta visa informacija „nuo iki“ eksportuojančiam verslui, kad jam nebereikėtų blaškytis tarp Ūkio, Žemės ūkio, Užsienio reikalų ir kt. ministerijų bei institucijų. Informacija apims eksporto galimybių analitiką, verslo misijų ir tarptautinių parodų planus, naudingus kontaktus, naujausius kvietimus dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose ir t.t.“, – dėlioja p. Svirinavičiūtė.

Šią viešai prieinamą interneto platformą planuojama įdiegti VŠĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje. Sistemos diegimas bus finansuojamas iš nacionalinio biudžeto lėšų.

„Optimizuos“ žmogiškuosius resursus užsienyje

„Matome, kad šiuo metu pilnai neišnaudojame savo ambasadų užsienyje, neužduodame joms tų užduočių, kurias reikėtų užduoti, taip pat ir užsienio lietuvių profesionalų profesionalų tinklų. Tad norime sudėlioti schemą – sujungti resursus užsienyje: ambasadas, profesionalų tinklus, pasaulio lietuvių diasporą, – kuri pasitarnautų tiek surenkant visą informaciją apie galimybes eksportuoti, tiek ir komunikuojant užsienio rinkoms apie Lietuvą.

Drauge su kitomis institucijomis (Užsienio ministerija, Turizmo departamentu, „Investuok Lietuvoje, „Versli Lietuva“, MITA ir kt.) tikslinių rinkų atžvilgiu bandome sinergizuoti komunikaciją: apibrėžti, kokia komunikacija pasieks šias rinkas ir ją pastiprinti“, – sako p. Svirinavičiūtė.

Vystys eksportuotojų kompetencijas

Pasak jos, Rusijos embargo krizė labai aiškiai parodė, kad reikia ugdyti eksportuojančio verslo atstovų įgūdžius.

„Vienos rinkos reikalauja vienokių kompetencijų, kitos – visiškai kitokių. Tarkime, jei suprantame, kad žengiant į JAV rinką mums reikia parduoti idėją, arba aukštos pridėtinės vertės produktą, tai Kinijai reikia masinių gaminių. Lygiai taip pat, kad neužtenka orientuotis, kaip uždirbti kuo daugiau pelno šiandien, bet reikia ir strateginio plėtros planavimo – diversifikuoti eksporto rinkas būtina“, – teigia p. Svirinavičiūtė.

Priemonių plane numatytos programos: prekės ženklų („BrandLab“) ir eksporto kompetencijų vystymo („Eksporto akademija“, „Lyderystės ekspresas“, „Eksporto kalvė“, „Ateities burės“). Ši priemonė bus finansuojama iš struktūrinių ES lėšų.

Šiomis priemonėmis planuojama pasiekti, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas į tikslines eksporto rinkas iki 2020 m. didės 4%, o paslaugų eksportas 6%. Įmonių skaičius eksportuotojų duomenų bazėje 2020 m. turėtų siekti 2500 (2016 m. buvo 1354). VšĮ „Versli Lietuva“ eksportuotojų duomenų bazė – įrankis, skirtas užsienio kompanijoms, ieškančioms partnerinių Lietuvoje, joje skelbiama informacija apie mūsų šalies gamintojus ir paslaugų tiekėjus iš įvairių sektorių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar Vokietija išgyvens „iPhone“ akimirką“ automobiliams? Premium 7

Pelningi Vokietijos automobilių gamintojai daug greičiau, nei tikėtasi, pajuto smūgių dėl elektrinių...

Transportas
2018.11.17
Investicija Kėdainių LEZ didina vokiečių investuotojų susidomėjimą 2

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovės „AGA“20 mln. Eur investicija į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.17
Interviu su „Linpra“ viceprezidentu: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę Premium

Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalį...

Pramonė
2018.11.17
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 8

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
2018.11.16
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 7

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
Kauno metalo apdirbėjai ant bangos: stato gamyklas ir plečiasi Vakarų Europoje Premium 2

Strateginiai sprendimai prekiauti Vakarų Europoje, Kauno metalo perdirbėjams šuoliais augina milijoninius...

Pramonė
2018.11.15
„World Courier“: Lietuvoje svarbu būti vietiniu Premium

„Į Lietuvą atsekėme paskui klientus“, – tvirtina Lietuvoje biurą oficialiai atidarę pasaulinės specializuotos...

Transportas
2018.11.14
„Alfa Bank“ siekia perimti V. Kučinsko įmonių akcijas Premium 3

Rusijos „Alfa Bank“, siekiantis iš verslininko Vidmanto Kučinsko atgauti iki 20 mln. Eur skolą, siūlo...

Pramonė
2018.11.14
Vokietijos „seca“ įsteigė programinės įrangos kūrimo centrą Vilniuje 1

Medicinos matavimo sistemų ir svarstyklių gamintoja Vokietijos bendrovė „seca“ savo 15-ąjam padaliniui...

Pramonė
2018.11.13
AGA už 20 mln. Eur statys dujų gamyklą Kėdainių LEZ 5

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovė AGA investuoja 20 mln. Eur į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.13
„Narbuto“ patirtis: kaip prisibelsti iki „Amazon“ ar BMW Premium 4

Daugiau nei 90% savo gaminių eksportuojančios „Narbuto“ įmonių grupės pardavimai nuo 2010 m. iki praėjusių...

Rinkodara
2018.11.13
Per metus pramonės produkcija brango 9,1% 2

Per metus (2018 m. spalio mėn., palyginti su 2017 m. spalio mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės...

Pramonė
2018.11.12
Metinė infliacija pagal SVKI – 2,8%

2018 m. spalį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų...

Lietuvos pramonė aplinkosaugai pernai išleido 152,8 mln. Eur

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2017 m. siekė 152,8 mln. Eur ir, palyginti su 2016 m.,...

Pramonė
2018.11.12
LPK turi naują vykdomąjį direktorių

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vykdomojo direktoriaus pareigas eina buvęs verslininkas ir...

Vadyba
2018.11.12
Celiuliozės fabriko Estijoje nebus – projektas dedamas į stalčių 7

Šiuolaikinio medienos perdirbimo fabriko statyba Estijoje atidedama, kol, projektą planavusios bendrovės...

Pramonė
2018.11.12
„Achemos grupės“ vadovų neatleido, jie išėjo patys 14

UAB koncernas „Achemos grupė“ spalį skelbė atleidęs savo generalinį direktorių ir finansų vadovą. Penktadienį...

Pramonė
2018.11.12
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau