Nauji tyrimai: COVID-19 pandemija greičiausiai kilo iš Vuhano

Abu tyrimai vasarį buvo paskelbti internete, dabar, jau įvertintus ekspertų, juos skelbia žurnalas „Science“.

Pasak CNN, viename iš jų mokslininkai, atlikdami erdvinę ir aplinkos analizę, naudojo žemėlapių kūrimo įrankius ir socialinės žiniasklaidos pranešimus. Jie teigia, kad nors „tikslios aplinkybės lieka neaiškios“, virusas greičiausiai egzistavo 2019 m. pabaigoje turguje parduotuose gyvuose gyvūnuose. Šie buvo laikomi arti vienas kito ir galėjo lengvai apsikeisti mikrobais. Tačiau tyrime nenustatyta, kurie konkrečiai gyvūnai galėjo sirgti.

Iš turgaus į bendruomenę

Tyrėjai nustatė, kad pirmieji COVID-19 atvejai buvo užfiksuoti turguje tarp pardavėjų, prekiavusių gyvais gyvūnais, arba juos pirkusių žmonių. Prieita išvados, kad gyvūnai turėjo du skirtingus viruso tipus, kurie persidavė žmonėms. 

Pasak tyrimo autorių, visi aštuoni COVID-19 atvejai, nustatyti iki gruodžio 20 d., buvo vakarinėje turgaus dalyje, kur prekiauta gyvais arba neseniai paskerstais gyvūnais, o mažas atstumas tarp penkių prekystalių, lėmė žmonių susirgimus. 

„Toks grupavimas yra labai, labai specifinis", – sakė vienas tyrimo autorių Kristianas Andersenas,  Skripso tyrimų („Scripps Research“, anksčiau žinomas kaip Skripso tyrimų institutas) departamento Imunologijos ir mikrobiologijos katedros profesorius.

Kitas tyrimo bendraautorius, Arizonos universiteto Ekologijos ir evoliucinės biologijos katedros vedėjas prof. Michaelas Worobey, teigė, kad „nepaprastas“ modelis, kuris išryškėjo sudarius atvejų žemėlapį, buvo labai aiškus.

Tyrėjai nustatė ankstyviausius atvejus, kurie nebuvo susiję su turgumi, pažymėjo M. Worobey, bet tie žmonės gyveno arba dirbo netoli turgaus.

„Tai rodo, kad virusas pradėjo plisti tarp turguje dirbusių žmonių, o vėliau persidavė į aplinkinę vietos bendruomenę, nes turgaus pardavėjai ėjo į aplink esančias parduotuves ir užkrėtė jose dirbusius žmones", – aiškino M. Worobey.

Ne iš laboratorijos

Antrame tyrime buvo taikytas molekulinis metodas ir siekiama nustatyti, kada pirmosios koronavirusinės infekcijos iš gyvūnų pateko į žmonių organizmą.

Šis tyrimas rodo, kad ankstyviausia koronaviruso versija, tikėtina, buvo skirtingų formų, kurias mokslininkai pavadino A ir B. Šios linijos atsirado mažiausiai du kartus virusui persikėlus iš vienos rūšies į kitą.

Anot tyrėjų, tikėtina, jog virusas iš gyvūno į žmogaus organizmą pirmąkart „peršoko“ apie 2019 m. lapkričio 18 d., ir tai buvo B linijos tipas. Tokį viruso tipą jie aptiko tik tarp žmonių, turėjusių tiesioginį ryšį su Huanan turgumi.

Tyrimo autoriai mano, kad A linijos virusas į žmonių organizmą pateko nuo gyvūnų per kelias savaites ar net dienas po to, kai jie užsikrėtė B linijos virusu. A linijos virusų aptikta žmonių, gyvenusių ar buvusių netoli turgaus, mėginiuose.

„Šios išvados rodo, kad mažai tikėtina, jog SARS-CoV-2 plačiai cirkuliavo tarp žmonių iki 2019 m. lapkričio ir apibrėžia siaurą laiko tarpą nuo tada, kai SARS-CoV-2 pirmą kartą peršoko į žmogaus organizmą, iki tada, kai buvo pranešta apie pirmuosius COVID-19 atvejus“, – sakoma tyrime. 

Mokslininkų teigimu, kaip ir kitų koronavirusų atveju, SARS-CoV-2 atsiradimą greičiausiai lėmė „zoonotiniai įvykiai“, o kaip žinoma, – zoonotiniai virusai yra prisitaikę infekuoti ir gyvūnus, ir žmones, pastariesiems tokių virusų infekcijos dažnai būna itin pavojingos. 

Anot prof. K. Anderseno, šie tyrimai galutinai nepaneigė paplitusios versijos, jog virusas nutekėjo iš laboratorijos, tačiau „yra tiek įtikinantys, kad jis pakeitė savo nuomonę apie viruso kilmę“. 

„Aš pats buvau gana įsitikinęs laboratorinio nutekėjimo versija, kol mes labai atidžiai į ją įsigilinome ir pažvelgėme daug atidžiau, – CNN cituoja prof. K. Anderseną. – Remdamasis duomenimis ir analize, kurią per pastarąjį dešimtmetį atlikau dėl daugelio kitų virusų, įsitikinau, kad iš tikrųjų duomenys rodo, jog virusas išplito iš šio turgaus.“