Istorijos prof. A. Novakas: tai yra imperinės Rusijos politikos schema

Publikuota: 2022-06-28
Istorijos prof. Andrzejus Nowakas. „wikipedia“ nuotr.
svg svg
Istorijos prof. Andrzejus Nowakas. „wikipedia“ nuotr.
 

„Šiandien sprendžiame ne Vladimiro Putino ar šiuolaikinės Rusijos elito problemą. Turime reikalą su nepaprastai gilia, nuoseklia ir darnia tradicija, siekiančia daugelį šimtmečių ir užrašyta iškiliausiuose rusų kultūros kūriniuose“, – sako istorijos prof. Andrzejus Nowakas. Jo atvira paskaita „Lenkija ir Rusija. Laisvės ir despotijos kaimynystė“ birželio 29 d. 18 val. vyks Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje. VŽ skaitytojams – pokalbis su profesoriumi.

Lenkų istorikas ir sovietologas, trisdešimties šiuolaikinėje Lenkijoje populiarių knygų, kurių tiražai siekia kelis šimtus tūkstančių egzempliorių, autorius, prof. A. Nowakas gyvena Krokuvoje, dėsto Jogailos universitete, dirba Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institute, kur vadovauja Rytų Europos istorijos ir XIX bei XX amžių imperijų studijų skyriui. Jis skaitė paskaitas Harvardo, Kolumbijos, Raiso, Kembridžo ir kt. universitetuose.

Profesoriau, šios paskaitos pavadinimas tiesiogiai susijęs su jūsų naujausia monografija. Trumpai papasakokite, apie ką ši knyga?

Tam tikra prasme ji apibendrina mano ankstesnį domėjimąsi Lenkijos ir Rusijos santykių praeitimi. Tiesą sakant, šia tema domiuosi nuo studijų laikų. Šioje knygoje bandau ne monografijos, o sintezės būdu aprašyti šią istoriją, kuri tam tikru požiūriu vystėsi daugiau nei tūkstantį metų, kiek tai susiję su kaimynyste tarp pirmųjų Piastų valstybės ir Rusios valstybės, kurios nereikėtų painioti su Rusija. Tačiau būtent Kijevo Rusia davė pradžią trims šiuolaikinėms tautoms ir trims valstybėms. Todėl šiuo aspektu galime kalbėti ir apie Lenkijos ir Rusijos santykių priešistorę, siekiančią X amžių. Į tai žvelgiama turint omenyje tam tikrą teritorinį ginčą, o tai nėra nieko išskirtinio, nes tokie buvo beveik visi kaimyniniai santykiai per visą istoriją.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Prie teritorinių ginčų prisideda ir civilizacinio bei kultūrinio pobūdžio klausimai, o labiausiai – tam tikras religinis susiskaldymas – krikščionybės skilimas į Rytų ir Vakarų krikščionybę.

Maskva, Trečioji Roma, suprantama kaip Bizantijos paveldėtoja, veikė prieš Vakarus, judėjo į Vakarus, siekė perkelti savo sienas į vakarus, likviduoti Vidurio Europą, kuri čia atsirado dėl to, kad egzistavo Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Kartu jie sukūrė šią naują kokybę, kurią Rusija bandė sunaikinti pastaruosius maždaug 500 metų. Laimei, tai dar nepavyko.

Tačiau bendra lenkų ir rusų istorija labai sudėtinga: nuolat vyksta konfliktai, o kiekviename šimtmetyje vyko karai. Be to, prieš kelis šimtus metų kilo Rusijos imperializmo klausimas, kuris XVIII a. galiausiai lėmė Lenkijos padalijimą. Tačiau man susidaro įspūdis, kad stebėdami Rusijos politiką suprantame, kad turime reikalą arba su tam tikru imperializmu, arba su antriniu ar nuosekliu imperializmu. Ką apie tai manote? 

Bandydamas tyrinėti šią istoriją įvairiomis jos apraiškomis, atkreipiu dėmesį į tai, kad šis imperializmo įsišaknijimas nėra paviršutiniškas, jis nesusideda vien iš simpatijų ar antipatijų vienam ar kitam politikui. Šiandien sprendžiame ne Vladimiro Putino ar šiuolaikinės Rusijos elito problemą. Turime reikalą su nepaprastai gilia, nuoseklia ir darnia tradicija, siekiančia daugelį šimtmečių ir užrašyta iškiliausiuose rusų kultūros kūriniuose.

Jei skaitysime Fiodoro Dostojevskio kūrinius ir Aleksandro Puškino tekstus, kuriais šiandien dažniausiai remiamasi Rusijos švietimo sistemoje, ir jei pažiūrėsime svarbiausius filmus, kuriais remiasi šiuolaikinė rusų masinė vaizduotė (Sergejaus Eizenšteino „Ivaną Rūstųjį“), pastebėsime, kad visa ši pasididžiavimo kariniais užkariavimais tradicija yra atkurta, atgaivinta ir naujai įskiepyta Rusijos piliečių sąmonėje. Taigi būtent dėl to tarp Sovietų Sąjungos ir Rusijos egzistuoja tam tikras tęstinumas.

Nuo 1934 m. Stalinas į sovietinę sistemą įvedė imperijos pasididžiavimą. Ir tai jau yra epocha, kurioje susiformavo šiuolaikinių rusų tėvai ir seneliai. Tai dengia vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo samprata, pagal kurią į Rusijos istoriją žvelgiama kaip į amžiną gėrio ir blogio kovą. Rusija, kuri kovoja su fašizmu visiškai ištrindama ir teisiškai uždrausdama bet kokį tikrosios Antrojo pasaulinio karo istorijos paminėjimą.

Manau, kiekvienam lietuviui akivaizdu, kad karas prasidėjo nuo Molotovo–Ribbentropo pakto. Rusijoje jis minimas tik tame kontekste, kad Sovietų Sąjunga, matyt, turėjo gerų ketinimų ir norėjo sustiprėti prieš būsimus mūšius.

Čia nėra vietos tikrajai istorijai, kuri apima šimtus tūkstančių Sovietų Sąjungos (Rusijos) užkariautų šalių aukų. Be to, jei minimos rusų imperializmo aukos, buvo specialiai manipuliuojama, nes nepamirškime, kad rusų imperializmas taip pat remiasi pačių rusų lavonų krūvomis, kurie aukojami ant šio milžino aukuro.

Vis dėlto propagandoje įsitvirtino nuostata, kad Rusija turi būti imperija, kad Rusija turi užkariauti ir kad užkariaudama ji išsilaisvina. Ši ideologija taip giliai įsišaknijusi ir tiek kartų kartojama iš kartos į kartą, kad nuo jos labai sunku atitrūkti. Tai, žinoma, nereiškia, kad nėra pavienių rusų ar net rusų grupių, atmetančių tokią ideologiją. Čia neabejotinai reikėtų paminėti „Memorial“ bendruomenę.

Reikia paminėti ir egzistuojančią rusų tradiciją (Antono Čechovo, Levo Tolstojaus), tačiau ji yra mažumos tradicija, slopinama imperinio išdidumo, kurį geriausiai apibūdino tradicijai priešinęsis Michailas Lermontovas: „Leiskite man būti vergu, Visatos caro vergu.“

Šios propagandos aspektas yra labai svarbus ir žvelgiant į Rusijos ir Ukrainos karą. Šiuo metu kalbama apie vadinamąją specialiąją operaciją. Draudžiama minėti karą, pabrėžiamas išlaisvinimas, pagalba, denacionalizacija ir demilitarizacija. Šie žodžiai kartojami per visą istoriją, o šį kartą jie vartojami Ukrainos kontekste. Ko svarbiausio mus moko Lenkijos ir Rusijos santykių istorija, būtent dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste?

Manau, kad šios pamokos nėra labai sudėtingos, jos gana paprastos. Rusija sustoja tik prieš jėgą. Rusija laimi ir kuria savo imperinį projektą tada, kai susiduria su silpnumu, o svarbiausia – kai randa partnerių Vakaruose, kurie nebūtinai turi dalyvauti šioje agresijoje, bet „perka“ argumentą, kad Rusija išlaisvina, kad ji yra jėga, sauganti nuo fašizmo, kad Rusija yra tiesiog galinga, svarbi šalis, kuriai reikia natūralios saugumo zonos.

Šioje zonoje neabejotinai yra Ukraina, tikriausiai ir Lietuva, o gal ir Lenkija. Tiesą sakant, viskas į rytus nuo Vokietijos gali būti šioje zonoje daugeliui Vakarų politikų, kurie a priori pripažįsta: „Kadangi Rusija yra didžiulė valstybė, turime kalbėtis su ja, o lietuvių, ukrainiečių ar net lenkų nuomonės klausti nereikia, nes tai mažos šalys, kurių neverta klausyti. Taika pasaulyje priklauso nuo gerų santykių su Rusija.“

Rusija bando antrą kartą padalyti Ukrainą, t. y. „vardan taikos“ toliau mažinti Ukrainos teritoriją. Visa tai žinoma nuo 1938 m. Miuncheno sutarties, kai nacistinė Vokietija susitarė su Vakarų Europos valstybėmis. Ši Miuncheno pamoka galbūt yra menka viltis mums dabar, kai Vakarai nenori prisiminti Jaltos, nenori prisiminti Lenkijos padalijimų.

Be abejo, prisiminus Miuncheną, Vakarų Europos galioms būtų gėda. Turiu omenyje tą politiką, kuria buvo siekiama stabdyti imperializmą aukojant silpnesnių tautų, tokių kaip Čekoslovakija, teritorijas. Jei prisiminsime ir tinkamai paaiškinsime tą kvailumą, galėtume pristabdyti šį blogiausią mums scenarijų.

Paskutinis klausimas tiesiogiai susijęs su Lietuva. Birželio pirmoje pusėje Rusijos Federacijos parlamentui buvo pateiktas Rusijos Dūmos deputato, valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ atstovo Jevgenijaus Fiodorovo parengtas įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės panaikinimo arba atšaukimo. Kaip paaiškinti tokį Rusijos politikų elgesį?

Manau, kad tai yra Rusijos politikos schema, kurioje Vladimiras Putinas gali atrodyti kaip nuosaikus politikas. Susidarys iliuzija, kad tokius pareiškimus daro ne jis, o vienas iš politikų, bet jau Valstybės Dūmos narių, sakantis, kad verta žengti du žingsnius toliau nei iki šiol, kai buvo kalbama apie Ukrainos likvidavimą. Tuo pat metu Sovietų Sąjungos sienų schema yra įsirėžusi į daugelio milijonų rusų mentalitetą. Šią matricą prisimena ir savo vaikams perduoda net šiandieniniai 30–40 metų žmonės. Tai, kad jie negali nuvykti, pavyzdžiui, į Lietuvos Baltijos jūros paplūdimius, jiems kelia nepatogumų.

Tas pats mechanizmas veikė ir Krymo atveju, jis jau buvo prijungtas prie Rusijos de facto, ne tik de jure. Šis sovietinės imperijos sienų ilgesys yra labai svarbus atskaitos taškas, keliantis realią grėsmę mums, lenkams, taip pat lietuviams, latviams ir ukrainiečiams.

Žinoma, iš karto eina kita, platesnė, imperijos valdymo sritis. Rusijos propaganda nuolat primena, kad Varšuva 100 metų buvo Rusijos imperijos dalis, o sovietmečiu – tik provincijos, sakyčiau, Rusijos imperijos Westmarch sostinė.

Norėčiau priminti, kad svarbaus, įtakingo, griežtosios linijos Rusijos politikų sambūrio – Izborsko klubo (buvo įkurtas Izborsko mieste, Pskovo srityje) – pirmininkas vasario 24 d. (t. y. būtent tada, kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą) pareiškė, kad „galiausiai mūsų sienos turi būti perkeltos ten, kur guli rusų kareivių kaulai, ten, kur buvo mūsų kariuomenė“.

Be to, jis priminė, kad „Paryžius turi būti mūsų“. 1814 m. rusai „išlaisvino“ Paryžių, kaip jie tai įsivaizdavo, o 1815–1817 m. Rusija turėjo okupacinę zoną Normandijoje... Tai, žinoma, labai pavojingas mąstymas, ypač jei jį lydi toks požiūris, apie kurį kalbėjau atsakydamas į jūsų ankstesnį klausimą. Kalbu apie Vakarų politikų nuostatą – „Tai mūsų neliečia... gal jie ir okupuos Lietuvą, bet ar tai pakenks mums Berlyne ar Paryžiuje?“ Toks mąstymas, žinoma, yra kraštutinis naivumas ir didžiulė kvailystė, nes tai susiję su visos Europos ateitimi ir pavojumi.

 Lotyniškas posakis sako, kad istorija yra gyvenimo mokytoja. Šiandien matome, kad tam tikri istorijos dėsningumai kartojasi. Dėkoju už pokalbį.

Šeštoji paskaita iš ciklo „Varšuvos–Vilniaus kolokviumai“ Valdovų rūmų muziejuje vyks birželio 29 d. 18 val. 

Paskaitos kalba – lenkų, su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Įėjimas į renginį laisvas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Kaip sugalvoti idėją verslui: dažniausiai ji tūno pašonėje Premium

Verslas mėgsta tikslius apskaičiavimus, tačiau pradedantieji, nors ir dėliojasi būsimos veiklos planą, nėra...

Gazelė
10:59
Rusiškas raketas Europoje gali pakeisti E. Musko „SpaceX“

Europos kosmoso agentūra (ESA) pradėjo preliminarias technines diskusijas su Elono Musko kosmoso technologijų...

Inovacijos
10:34
Pakeisti nepopuliarią technologiją: interneto slapukų galas Premium

Slapukai (angl. cookies) yra nedidelis teksto blokas, kurią svetainė siunčia į lankytojo naršyklę ir išsaugo...

Inovacijos
08:00
Dėstytojų patarimai yra gerai, bet verslo realybė – visai kitokia Premium

Vien idėjos verslui sukurti neužtenka – reikia ir plano. Kai kurie jį susidėlioja dar studijų laikais,...

Gazelė
2022.08.14
Laimingos mokytojos dienoraštis Premium

#kaiužaugsiubūsiumokytoja, #laimingosmokytojosgyvenimas, #ilgaspostas. Tai mano mylimi hashtag’ai – jie...

Laisvalaikis
2022.08.13
Per užpuolimą subadytas rašytojas S. Rushdie prijungtas prie kvėpavimo aparato

Britų rašytojas Salmanas Rushdie, dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti ir priverstas...

Verslo aplinka
2022.08.13
Rašytojas S. Rushdie užpultas scenoje Niujorko valstijoje

Britų rašytojas Salmanas Rushdie, dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti, penktadienį buvo...

Laisvalaikis
2022.08.12
A. Ragauskas: lyderiai rizikuoja, jeigu neprisitaiko – matome, koks ramus yra V. Zelenskis Premium

Pasaulis keičiasi, todėl vadovai privalo rasti tinkamus sprendimus netikėtose situacijose. Prof. dr. Arminas...

Vadyba
2022.08.12
M. Mozūras apie IT specialistų stresą: programuotojo darbas gali būti vienišas Premium

„EqualEngineers“ tyrimas atskleidė, kad informacinių technologijų (IT) srities darbuotojai, kurie dažniau...

Vadyba
2022.08.12
Istorikas S. Plochijus: karai, po kurių žlunga imperijos, nėra naujiena Premium

„Financial Times“ su Ukrainos istorijos Harvardo universiteto profesoriumi Serhijum Plochijum kalbasi apie...

Laisvalaikis
2022.08.11
Antarktida tirpsta greičiau, nei manyta

Palydovinės nuotraukos rodo, kad didžiausias pasaulyje ledo masyvas dėl klimato kaitos traukiasi greičiau, o...

Laisvalaikis
2022.08.11
D. Dundulis: skolintis pas mane niekas neikit, jei bėda atsitiks – duoti galiu (II dalis) Premium

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, antroje podkasto dalyje pasakoja apie...

Prekyba
2022.08.11
Prezidentas atėmė valstybės apdovanojimą iš čiuožėjų M. Drobiazko ir P. Vanago 24

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išbraukė iš valstybės apdovanotųjų sąrašo ledo šokėjus Margaritą...

Laisvalaikis
2022.08.10
Panerių memorialo istorija. Kodėl mums reikia atminties vietų

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas Zigmas Vitkus...

Laisvalaikis
2022.08.10
Baltarusių opozicija: nuo režimo bėgantieji į Lietuvą gali patekti tik nelegaliai 2

Nuo Aliaksandro Lukašenkos, neteisėto Baltarusijos vadovo, režimo bėgantys baltarusiai į Lietuvą gali patekti...

Verslo aplinka
2022.08.09
Kaip atostogauti, kad norėtųsi grįžti į darbą? Verslo tribūna

Atostogos – vienas labiausiai laukiamų mūsų metų įvykių. Į jį sudedame daug lūkesčių ir planų pailsėti,...

Vadyba
2022.08.09
Rekordas – trumpiausia diena Žemėje

Tie, kurie vis pasiguodžia, kaip greitai prabėga diena, turi tam pagrindo: šių metų birželio 29 d. Žemė...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prezidentūra spręs dėl M. Drobiazko ir P. Vanago ordinų, jei jie čiuoš D. Peskovo žmonos projekte Sočyje 5

Prezidentūra spręs dėl ledo šokėjams Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės...

Laisvalaikis
2022.08.08
Kinija ir Taivanas: 70 nesantaikos metų Premium 3

JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Taivaną praėjusią savaitę įplieskė naują įtampos tarp...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prof. V. Sinkevičius: 1992-aisiais Konstituciją pagimdė žirklės, klijai ir... apsauginio mesta moneta Premium

Šiemet minimi dviejų Lietuvos Konstitucijų jubiliejai – 1922-ųjų ir dabartinės, priimtosios lygiai prieš tris...

Verslo aplinka
2022.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku