Džiazo žmogus V. Tarasovas: muzika yra muzika – čia ir dabar

Publikuota: 2022-04-12
Grupė „Jones Jones“. „Jones Jones“ archyvo nuotr.
svg svg
Grupė „Jones Jones“. „Jones Jones“ archyvo nuotr.
 

Balandžio 12 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės džiazo improvizacijos: koncerte čia ir dabar muzikuos į trio „Jones Jones“ susibūrę Markas Dresseris (bosas, JAV), Larry Ochsas (saksofonas, JAV) bei Vladimiras Tarasovas (mušamieji). „Jones Jones“ koncertuoja nedažnai, todėl kiekvieną jų koncertą publika vadina ypatingu.

Prieš koncertą kalbamės su Vladimiru Tarasovu, kuris paskutiniu lėktuvu vasario 23 d. spėjo grįžti iš Kijevo, kur 26 d. buvo suplanuotas koncertas. Menininkas aktyviai dalyvauja plataus diapazono kūrybiniame gyvenime (komponuoja teatrui ir kinui, kuria vizualiojo meno bei tarpžanrinius projektus, rengia performansus, instaliacijas), bendradarbiauja su įvairių meno šakų kūrėjais (literatais, dailininkais, choreografais). Kartu su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu 2017 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už Lietuvos džiazo mokyklos sukūrimą. Šį sąrašą galima plėsti, tačiau pats menininkas prisistato trumpai ir aiškiai, o jo žodžius lydi juokas: „Būgnininkas aš. Ir viskas aišku.“ Šiame pokalbyje menininkas pasakoja apie unikalumą, individualumą ir džiaugsmą kurti.

Kovo 31 d. prasidėjęs trio „Jones Jones“ Europos turas pasiekė ir Lietuvą. Grojate didžiausiose pasaulio scenose, tačiau vis grįžtate koncertuoti į Vilnių.

Aš juk Lietuvos pilietis, čia mano namai – Vilnius. Vilnius yra mano darbas ir mano gyvenimas, kaip galiu čia negrot? Važinėju po pasaulį su skirtingais projektais, su skirtingais muzikantais, bet visada grįžtu namo. Esu be galo laimingas, kad su trio „Jones Jones“ galime groti ir Vilniuje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaip kilo šio trio pavadinimas?                                        

Visiems kelia klausimą šis pavadinimas ir nė vienas iš mūsų neturi atsakymo, kodėl jis toks. „Jones Jones“ ir „Jones Jones“, viskas (juokiasi).

O kaip susibūrė šis trio?

Mes pažįstami jau 40 metų ar daugiau. Su Marku Dresseriu susipažinome 1983 m. Romoje, Italijoj. Po metų Rygoje susipažinau ir su Larry Ochsu. Vėliau tiek su Marku, tiek su Larry grodavom skirtinguose projektuose, o 2006 m. subūrėm šį trio. Jie yra vieni iškiliausių amerikiečių muzikantų. 

Puikiai vienas kitą jaučiame, žinome, kur ir kaip kartu eiti muzikinį kelią jau nuo pirmo garso. Galime susirinkti scenoje ir iškart pradėti groti. Mes turime daug įrašų, daug plokštelių („We All Feel The Same Way“, „A Jones In Time Saves Nine“). Kiek metų grojame, kiekvienas kartas yra malonumas. Mums patiems groti kartu yra labai įdomu.

Grojate tiek džiazą, tiek šiuolaikinę muziką. Koncerto programoje nėra jokių autorių, tik atlikėjai ir improvizacijos.

Kiekvienas džiazmenas yra kompozitorius. Tik jis kuria momentiškai ir to nebebus galima pakartoti. Tai ir yra malonumas, kad čia ir dabar. Savo draugams dailininkams aš visada sakau, kad jeigu „neina“ paveikslas, galima padaryti pertrauką. Nueiti išgert kavos ir grįžti prie darbo vėliau. Muzikoj kitaip – mes negalim pasakyti: „Atleiskit, mums šiandien kažkaip neina, ateikit rytoj.“ Muzika yra muzika – čia ir dabar. Ateini į sceną, ir viskas.

Tokia muzika ir improvizacinis atlikimas yra always fresh. Įdomu, kad mes galim prieš pasirodymą apsitarti, bet kai išeinam į sceną – bus visiškai kitaip. Visiškai. Klausytojui visada atradimas girdėti čia ir dabar kuriamą muzikinę istoriją. Ta istorija muzikoje yra toks dalykas: arba ji yra, arba ne. Ačiū Dievui, mūsų trio atlikimuose yra.

Kas yra ta muzikinė istorija?

Turi eiti vidinė istorija ir iš vidaus, klausytojui turi būti įdomu. Tai kaip gobelenas iš garso. Tie gobelenai eina, tęsiasi, krinta ant žiūrovų. Jie klauso, mato tą liniją, formą ir koncerto pabaigoje turi bendrą gobeleną, sudarytą iš garsų. Muzika yra meditacija. Ji yra kiekvieno muzikanto malda. Pagal tai klausytojas gali identifikuoti atlikėją.

Kalbate apie atlikėjo unikalumą?

Tai labai svarbus dalykas ir didelė šiuolaikinio džiazo bėda. Sunku ką nors identifikuoti, nes visi kopijuoja. Menininkas turi būti atpažintas, jis turi būti identifikuotas. Gyvenime svarbiausia palikti savo pėdsaką. Jeigu to sieki, turi save identifikuoti. Kiekvienas muzikantas turi surasti save, nes jeigu nori groti kaip kažkas kitas – galas. Muzikantui pasakyti „aš irgi taip noriu“ yra pabaiga. Todėl labai svarbu išreikšti save. Gyvenimas yra toks dalykas, kad reikia gyventi šiandien, aišku, prisimint, kas buvo prieš tave ir vos vos žiūrėti į priekį. Tokiu būdu galima išvengti kopijavimo.

Galbūt kopijavimas ateina savaime, jau iš pasąmonės ir jo neįmanoma išvengti?

Šiandien kokie 95 procentų džiazmenų kopijuoja. Kalbant tiesiai šviesiai – jie savo veido neturi. Jie negalvoja, kad ten jau net ne jie groja. Kaip mes sakydavom su Valentinu Antanavičium – geriau turėti mažą originalą nei didelę kopiją. Kopija yra kopija. Autentiškume žodis kaip yra svarbiausias. Aš turiu groti kaip Tarasovas, o ne kaip kažkas kitas. Taip pat ir Markas su Larry. Jie turi savo veidą, turi savo stilių, turi ką pasakyti.

Ką pasakysite balandžio 12 d. koncerte?

Bus nestandartinis koncertas. Pats geriausias menas, mano galva, yra muzika. Kadangi muzika gimė ne todėl, kad groja orkestras ar mes. Muzika gimsta klausytojų galvose. Ir tai fantastika. Mūsų trio nieko nekopijuoja. Man malonumas groti su Larry ir Marku, nes jie originaliai mąsto. Galima pagal garsą pasakyti, kad čia groja Larry, o čia Markas.

Nors skaitytojai to neišgirs, mūsų pokalbio metu skambėjo ypač daug juoko. Iš kur tiek džiaugsmo?

Meilė gyvenimui atsiranda tada, kai supranti, jog tu esi tu. Tada žmogus supranta, koks jis laimingas. Svarbu surasti save. Surandi – ir viskas gerai. Tada nieko niekam nesi skolingas. Aš niekam nieko neskolingas. Tada ir džiaugsmas, ir meilė yra.

 Dėkoju už pokalbį.

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Chelsea“ nebepriklauso R. Abramovičiui – užbaigtas 4,25 mlrd. GBP vertės futbolo klubo perėmimas

Romanui Abramovičiui sutikus su Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės nustatytomis pardavimo sąlygomis,...

Laisvalaikis
2022.05.25
Džiazo scenoje – V. Tarasovo „We stand with Ukraine“, A. Braxtono saksofonų kvartetas

Gegužės 26–29 d. vyksiančio „Vilnius Mama jazz“ programoje – ryškūs ukrainietiški potėpiai: festivalio...

Laisvalaikis
2022.05.23
„Vilnius Mama Jazz“ startas – su ritmais iš Teksaso ir kosmosu iš Šiaurės

Gegužės 26 d. prasideda 21-asis „Vilnius Mama Jazz“. Tikros pilnametystės sulaukusį festivalį atidarys...

Laisvalaikis
2022.05.22
Į dviračių saugyklas Tauragėje investuota per 700.000 Eur 24

Tauragėje pradėjo veikti dviračių saugyklos. Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena,...

Gazelė
2022.05.22
Vilniaus muziejaus paroda: ką galima pamatyti neįdomiame miesto rajone

Vilniaus muziejus pradeda parodų, skirtų tariamai neįdomiems Vilniaus rajonams, ciklą. Pirmoji jų – „Kas į...

Laisvalaikis
2022.05.21
Kaune – didysis „Santakos“ savaitgalis: ką svarbu žinoti

Gegužės 20–22 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ (KEKS) trinktels su antrąja šiuolaikinio mito trilogijos...

Laisvalaikis
2022.05.20
„TikTok“ ruošiasi į socialinį tinklą integruoti žaidimus

Socialinis tinklas „TikTok“ rengiasi rimčiau žengti į žaidimų industriją – anot „Reuters“ naujienų agentūros,...

Inovacijos
2022.05.19
„Ars Via“ aukcione – Slendzinskis, Kulvianskis, Chagallas

Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje ,,Židinys” veikiantys aukcionų namai...

Laisvalaikis
2022.05.18
Vilniaus Užupio medinuke atidarytas Medinės miesto architektūros muziejus

Vilniuje restauruotame Užupio medinuke trečiadienį atidarytas Medinės miesto architektūros muziejus.

Laisvalaikis
2022.05.18
Atidaroma renovuota istorinė Preilos biblioteka

Gegužės 19 d. atidaroma valstybės saugoma Neringos Preilos gyvenvietės biblioteka, įsikūrusi istorinėje...

Laisvalaikis
2022.05.16
Palangoje pradėjo suktis aukščiausias Lietuvoje apžvalgos ratas 4

Poilsio ir pramogų komplekso „Palangos vasaros parkas“ teritorijoje, Basanavičiaus gatvėje, sumontuotas 40 m...

Laisvalaikis
2022.05.16
„Eurovizijos“ karūną Europos ir Australijos žiūrovai skyrė Ukrainai 1

Šeštadienio naktį Turine vykusio 66-ojo „Eurovizijos" dainų konkurso baigiamieji akordai – skelbiami...

Laisvalaikis
2022.05.15
Lažybininkai perstumdė potencialių „Eurovizijos“ nugalėtojų penketuką 3

Paskutinę „Eurovizijos“ finalo dieną lažybininkai persigalvojo – antroji vieta prognozuojama Švedijai.

Laisvalaikis
2022.05.14
Sovietinį paveldą Šiauliuose pakeitė gatvės meno kūrinys

Šiauliuose pristatytas unikalus gatvės meno kūrinys – dvi viena kitą sveikinančios rankos, simbolizuojančios...

Laisvalaikis
2022.05.14
Palangoje lyja gintarais

Palangoje šeštadienį prasideda 14-asis „Gintarinis savaitgalis“, jo metu pajūryje bus išbarstyta dešimtys...

Laisvalaikis
2022.05.14
Kaune atidaryta pirmoji mobili degalų stotelė „ant vandens“

Atnaujintame Kauno žiemos uoste penktadienį atidaryta pirmoji mobili degalų stotelė „ant vandens“, taip pat...

Laisvalaikis
2022.05.13
Renginiai savaitgalį: Kaunas prisimena R. Kalantą, muziejai kviečia į Muziejų naktį

Savaitgalį renginių bus gausu – vien ką reiškia Muziejų naktis, kviečianti nemokamai aplankyti daugybę...

Laisvalaikis
2022.05.13
„Google“ naujienos: „Google Glass“ reinkarnacija ir „Android 13“

Prasidėjo dvi dienas truksianti kasmetinė „Google“ technologijų konferencija „Google I/O“, kurioje kompanija...

Inovacijos
2022.05.12
FIFA taps „EA Sports FC“: nutrūksta ilgametė partnerystė

Žaidimų kūrėja „Electronic Arts“ (EA) ir Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) nutraukia 30 metų trukusią...

Inovacijos
2022.05.11
„Apple“ nutraukia muzikos grotuvų „iPod“ gamybą

„Apple“ po daugiau nei 20 metų oficialiai nutraukė muzikos grotuvų „iPod“ gamybą. Vienintelis likęs šios...

Inovacijos
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku