Filmo premjera: ką mums liudija „Purpurinis rūkas“

Publikuota: 2019-02-16

Kino teatruose pradėtas rodyti naujas Raimundo Banionio filmas „Purpurinis rūkas“, pirmiausiai skirtas žiniai apie santaiką, regis, netinkamiausiu jai metu.

Felikso Rozinerio apysakos „Purpuriniai dūmai“ sukurtas filmas prasideda erdvia, saulėta Jeruzalės panorama ir pagrindinio herojaus svarstymu, ar jam vykti į kelionę liudyti prieš Vladą, įtariamą Holokausto byloje. Jozefo (personažą vyresniame amžiuje vaidina Arkadijus Vinokuras) prisiminimai taps sudėtingu, bet sykiu ir aiškiu atsakymu į jo abejones – liudyti ar atleisti, gyventi toliau ir neleisti plisti keršto virusui? Viskas čia gerai, tik apmaudu, kad egzaltuota, lyg iš seno didaktiško filmo atklydusi balso už kadro intonacija tampa erzinančiu trukdžiu suprasti filmo išeities taškus (garsas filme, deja, išliks pažeidžiamiausia vieta).

Simbolinę spindinčių kupolų panoramą, dangaus mėlį ir pasaulio kaip žvilgsniu neaprėpiamos erdvės jausmą keičia Jozefo prisiminimai apie niūrų pokarį, mišką, provincijos miestelį, ribotą erdvę, kurioje privalo išsitekti ir išgyventi visi – iš Sovietų Sąjungos pakraščio į Rūkų miestelį nublokštas Joškė, partizanų būrys su Vladu priešakyje, Daugėla ir jo duktė, sovietų milicininkai, statytiniai, išdavikai…

Atsakymai į Jozefo klausimus sau pasiveja kartu su pasakojimu. Filmas (ir santūraus dailininkų darbo dėka) stebėtinai vientisas, nors rutuliojasi trijuose laiko sluoksniuose – pagrindinį siužetą įrėminančioje dabartyje, pokariu ir ikikariniuose Joškės vaikystės prisiminimuose. Visi jie vienaip ar kitaip paaiškina ne tik veiksmus, bet ir personažų sielų „peizažus“. Filme tyliau ar garsiau suskamba okupacijos ir partizaninio karo, Holokausto ir prisitaikymo, tremties ir pokarinio susvetimėjimo, baimės, individualizmo temos.

Grįžtant prie tradicijos

Būtent didžiosios istorijos ir asmeninių pasakojimų apie pokarį sutapimai ar šaižūs disonansai buvo tema, didele dalimi įvaizdinusi mūsiškojo kino tapatybę (vis atviresnis kalbėjimas apie pokarį 7-ojo dešimtmečio filmuose „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. V. Žalakevičius), „Laiptai į dangų“ (rež. R. Vabalas), „Jausmai“ (rež. A. Dausa, A. Grikevičius), o vėliau – įspūdinga Algimanto Puipos „Amžinoji šviesa“). Keli neseni pasakojimai tarsi užgožė gerbtiną tradiciją kalbėti apie pokarį nesupaprastinant siužetų ir personažų pasirinkimo klausimų. „Purpurinis rūkas“ patenka į įvairius šia tema kalbančiųjų kontekstus, garbingai atlaiko konkurenciją ne tik su šiuolaikiniais filmais-plakatais, bet ir praplečia jau susiformavusių temų, svarstymų apie pokarį ribas kino lauke.

Trečiuoju keliu

R. Banionis imasi originalios ir dar nebandytos nacionaliniame kine užduoties – nekvestionuojant partizanų karo su sovietais naratyvo, papasakoti vienišo, dėl didžiosios ir asmeninės istorijų visiems ir kiekvienam tampančio svetimu jauno žydo istoriją – klampią, pilną komplikuotų santykių su žmonėmis ir susidūrimų su tikrove.

Iš pirmo žvilgsnio Joškė yra tas, kurį renkasi likimas. Bet būtent jis yra ir tas, kuris, formaliai dirbdamas sovietų mokykloje, pasirenka padorumą – neišduoti partizano Vlado, išgelbėti nuo tremties partizano mylimąją ir auginti partizano sūnų. Tuo šio herojaus interpretacija skiriasi nuo įsimintiniausių 7-ojo dešimtmečio personažų, kurie norėjo visiems būti geri ir dori. Trečias išgyvenimo ir padorumo kelias tuomet atrodė neįmanomas – Donato Baniono Vaitkus iš „Niekas nenorėjo mirti“ gavo kulką, o Vaclovo Blėdžio Indriūnas iš „Laiptų į dangų“ – sūnaus lavoną. „Purpuriniame rūke“ šių personažų gretas savaip papildo Vido Petkevičiaus suvaidintas Daugėla, kuris „dėl šventos ramybės“ net ne prieš, kad Vladas kartu su kitais partizanais gulėtų miestelio aikštėje. Jis išvežamas į Sibirą.

Ir visgi svarbiausias režisieriui yra Joškė – svetimas tarp savų, bet sugebėjęs rasti jėgų ir pasirinkti atleidimą – už tėvų nužudymą, už nepasitikėjimą, už kraupią išdavystę. Aktorius Severinas Norgaila subtiliai, nerezultatyviai, lyg klausdamas apie savo Joškę, kuria silpno prieš aplinkybes ir stipraus savo dvasia žmogaus portretą.

R. Banionio sugrįžimas

R. Banionis, tradicinio kino pasakojimo šalininkas, sugrįžo į kino teatrų ekranus po 26 metų nepamiršęs, kad masuotė ir antras planas – ne tas pats. Todėl geba sukurti ne paprastą linijinį, o labiau polifoninį pasakojimą. Režisierius moka dirbti su aktoriais ir tą darbą malonu stebėti – ir S. Norgaila, ir Tado Gudaičio Vladas ne tik tarmiškai kalba, bet – ir tai svarbiau – charakterizuoja personažus surasta prasminga, įtikinama plastika.

Kai kas gal ir ginčytina – Giedrė Mockeliūnaitė geba užpildyti jai duotą bežodės personažės Janės tylą stipriu charakteriu ir jausmais, nulemiančiais drastiškus veiksmus, bet toks sprendimas tradicinės kalbos filmui atrodo pernelyg konceptualus, išprotautas.

Vienas įdomiausių filmo personažų – partizanas Vladas, kurį vitališkai ir santūriai kuria T. Gudaitis. Filmo autoriams pavyko suderinti mūsų šiuolaikiniame istoriniame kine sunkiai suderančius dalykus – filme sugyvena Vladas, esantis gana toli nuo vadovėlinio idealizuoto partizano portreto, ir jokių abejonių partizano pasirinkimu nekeliantis istorinio teisingumo turinys.

Neteisinga būtų nepripažinti, kad retsykiais pasakojimui stinga veržlumo. Dinamikos bėdas saugiausia būtų nurašyti scenaristės Renatos Šerelytės nepatirčiai kino dramaturgijoje (kartojant, kad dramaturgija yra mūsų filmų Achilo kulnas). Bet visgi spėju, kad ne mažiau kalta ir režisieriaus baimė sutirštinti spalvas, perspausti, taikytis prie žiūroviško kino standartų. Beje, nors filme pakanka įtampų ir jausmų, vis dėlto apsispręsta muziką naudoti kaip emocijų kompensaciją, nesubtiliai, gožiant gerą aktorių vaidybą. Norisi tikėti, kad tas paaugliškas rungtyniavimas tarp tų, kurie kadre, ir tų, kurie už kadro, – tiesiog nesusipratimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvė D. Opolskaitė – tarp ES literatūros premijos laureatų 1

Lietuvos rašytoja Daina Opolskaitė tapo viena iš keturiolikos rašytojų, trečiadienį apdovanotų Europos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Iš Kauno į Nidą vėl plaukios istorinė „Raketa“ 6

Romantikai turėtų suklusti: nuo birželio pradžios Nemunu reguliariu maršrutu Kaunas–Nida–Kaunas pradės...

Laisvalaikis
2019.05.22
Vyriausybė pritarė Macikų konclagerio „įpaminklinimui“

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip tvarkyti buvusio nacių ir vėliau sovietų naudoto Macikų lagerio...

Laisvalaikis
2019.05.22
Pirmas kartas: prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjo arabų rašytoja

Šių metų tarptautinį „Man Booker“ prizą laimėjo rašytoja iš Omano Jokha Alharthi. BBC pranešimu, tai...

Laisvalaikis
2019.05.22
J. Koonsas susigrąžino brangiausio šių dienų menininko statusą

Skulptorius Jeffas Koonsas (g. 1955) tapo šių laikų menininku, kurio darbas aukcione parduotas brangiausiai.

Laisvalaikis
2019.05.22
R. Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto 27

Lietuvos plaukikė, Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė baigia sportinę karjerą, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
2019.05.21
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Palangos J. Basanavičiaus gatvėje uždrausta vasarą važiuoti paspirtukais, dviračiais 5

Palangos savivaldybė dėl saugumo uždraudė judriausioje miesto J. Basanavičiaus gatvėje vasarą važiuoti...

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Pergalę „Eurovizijoje“ švenčia Nyderlandai   8

64-ojo tarptautinio „Eurovizijos“ dainų konkurso laurų vainiką užsidėjo Nyderlandų atlikėjas Duncanas...

Laisvalaikis
2019.05.19
Princas Charlesas ėmėsi viešbučių verslo

Jungtinės Karalystės ir 15-os užjūrio teritorijų sosto įpėdinis princas Charlesas gegužę prie visų savo...

Laisvalaikis
2019.05.18
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Lietuvoje vyksta Gatvės muzikos diena

Gegužės 18 d. Lietuvos miestų gatvėse skamba muzika. Andriaus Mamontovo – muzikanto, kompozitoriaus,...

Laisvalaikis
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18
Clode‘o Monet paveikslą pirkėjas įvertino 110,7 mln. USD

Prancūzų dailininko, impresionizmo atstovo Claude‘o Monet (1840–1926) nutapytas paveikslas „Šieno kupeta“...

Laisvalaikis
2019.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau