Portugalijos vyndariai tarptautiniam skoniui nepataikauja

FOTOGALERIJA Portugalijos vyno keliais (16 nuotr.)

Populiariausi šalies taškai – sostinė Lisabona, kur vakarais dainuojamos ilgesingos fado dainos, o į miesto kalvas kopia maži mediniai, trinksintys tramvajai, ir romantiški Algarvės paplūdimiai. Abu juos su sostine jungia greitkelis, kuriuo skriejantys keliautojai ir nepagalvoja, kad kerta paslaptingiausią šalies regioną Alentežą (Alentejo). Ne išimtis ir šių eilučių autorė.

Unikalūs vynai

Alentežas – didžiausias Portu­galijos vyno regionas (22.000 ha), padalytas į 8 subregionus, pasižyminčius skirtingomis klimato sąlygomis ir dirvožemiu. Čia daromas vynas stebina įvairove: nuo „bistro stiliaus“ gaivių, greitam vartojimui skirtų vynų iki solidžių, charakterį atskleidžiančių tik po ilgesnio brandinimo.

Būtent šio regiono vynus dėl geriausio kainos ir kokybės santykio kasdieniam vartojimui dažniausiai perka ir patys portugalai.

Alentežas yra vienas karščiausių Europos regionų. Va­sa­ros dienomis čia tvyro 40 laipsnių karštis, naktimis temperatūra gali nukristi daugiau nei perpus. Regiono centrinėje dalyje ir pietuose gaminami sodrūs raudonieji, o aukštutiniame Alenteže – lengvesni, su išreikštu minerališkumu vynai. Mat čia esantys kalnai siekia iki 1.000 m virš jūros lygio, vyrauja stambus granitinis dirvožemis. Aukštutinė Alentežo dalis mažiau kenčia nuo karštos vasaros saulės, čia vėsesnės naktys ir gausesnis lietus.

Išskirtinėmis sąlygomis pasižymi Vidigeiros subregionas: jis piečiausias, bet yra arčiau vandenyno, nuo kurio plūsta vėsesnis oras. Dirvožemyje vyrauja kalkakmenis, todėl čia pagaminama puikaus baltojo vyno. Bet kone svarbiausias Alentežo vyno unikalumą ir specifiškumą lemiantis veiksnys yra vietinės vynuogių veislės. Raudonosios ‘Aragonez’ (žinomos kaip ‘Tempranillo’ ar ‘Tinta Roriz’), ‘Trincadeira’, ‘Alfrocheiro’, ‘Castelāo’, ‘Touriga Nationa’, ‘Alicante Bouschet’... Beje, pastaroji įeina į didesnėje regiono dalyje maišomų vynų sudėtį, o portugalai – tikri maišymo meistrai.

Iš Pietų Prancūzijos kilusi ‘Alicante Bouschet’ į Alentežą buvo atvežta prieš 150 metų, čia puikiai prigijo ir ilgainiui tapo viena pagrindinių veislių. Šių vynuogių sultys turi daug raudonojo pigmento, vynui suteikiančio intensyvią spalvą, tvirtą struktūrą, taniniškumą, nuosaikią rūgštį.

Baltasis vynas gaminamas iš ‘Antāo Vaz’, ‘Rou­peiro’, ‘Arinto’, ‘Fernāo Pi­res’, ‘Gou­veio’ vynuogių. Būtent ‘Antāo Vaz’, au­ginama čia apie 1.000 metų, yra populiariausia, su vietos terroir labiausiai susidraugavusi Alentežo baltųjų vynuogių veislė, kituose regionuose jos beveik nesutiksi. Ji itin atspari karščiams, o kalkakmenio dirvožemis jai tinka tobulai. ‘Antāo Vaz’ vynuogių vynai paprastai esti klampūs, gaivaus aromato, su tropinių vaisių – ličių, ananasų, persikų, apelsinų natomis, tvirtos struktūros ir labai minerališki. Gerai sunokusių vynuogių vynas tinkamas palaikyti ilgiau.

Su regiono vynais ir mais­tu teko susipažinti vietos vyno ūkiuose.

Ir tradicijos, ir dabartis

Nuo greitkelio nusukus siauru keliuku matyti pastatas, veikiau primenantis modernaus meno centrą nei vyninę (vėliau paaiškėja, kad toks centras įkurtas po degustacijų sale). Modernių konstrukcijų „Quinta do Quetzal“ – gana jauna, bet žaibiškai besiplečianti įmonė, 2006 m. įkurta olandų meno kolekcininkų šeimos. Čia vynas daromas laikantis romėnų laikų technologijų, sykiu įdiegus moderniąsias.

„Herdade dos Grous“ ūkis ant ežero kranto žavi tradicinės architektūros pastatu. Čia daromas pasaulyje pripažintas vynas, auginamos daržovės, vaismedžiai, ganyklos pilnos arklių, asiliukų, kiaulių su paršeliais. Namų maistas tiekiamas ūkiui priklausančio viešbutėlio svečiams.

Atvykome čia per patį derliaus skynimą, tačiau vyndarys Ricardo Silva entuziastingai kviečia prie stalo, o prie kumpių, sūrių, ėrienos kepsnių atkemša vyno. Kalbama, kad Alentežo vynai turi unikalų charakterį, o „Herdade dos Grous“ vynai turbūt unikaliausi iš visų. Antai ‘Antao Vaz‘, ‘Arinto‘ ir ‘Roupeiro‘ veislių mišinys, tipinių egzotinių vaisių skonio, išsiskiria savotišku sūrumu, mineralais ir kiek primena portugališką „Chablis“ versiją.

Pagrindinis vyninės vyndarys Luisas Duarte 1987 m. vienas pirmųjų pradėjo jungti modernias ir vietines tradicines technologijas. Rezultatų reikėjo palaukti, tačiau net keletą metų vienas ūkio vynų pelnė geriausio raudonojo Alentežo vyno vardą. Jo žodžius patvirtino Portugalijos vyno parodoje „Vinipax“ vykęs čempionatas: tarptautinė komisija, kurios nare teko garbė būti, „Herdade dos Grous“ ūkio raudonąjį vyną aklosios degustacijos metu išrinko geriausiu.

Amforų vynas

Įvažiuojame į Vila de Frades miestelį. Šalia baltutėlės bažnyčios – „Honrado“ vyninė, garsi vynu, daromu didelėse molinėse amforose, vadinamose talha (Vinhos de Talha). Atidarius rūsio duris, akys plečiasi iš nuostabos: kampuose sustatytos 2 m aukščio amforos tarsi alsuoja gyvybe – prieš savaitę supilta vynuogių sunka pamažu virsta vynu. Guvus, gal šimtametis diedulis, pasilypėjęs laibomis kopetėlėmis, mediniu įrankiu energingai maišo kunkuliuojančią masę.

Rubenas Honrado, iš tėvo ką tik perėmęs vyndarystę, pasakoja, kad šeima tokį vyną daro iš kartos į kartą. Prieš 15 metų čia pat atidarė restoraną, jame savo vyną ir parduodavo. Tačiau atūžus susidomėjimo natūraliais vynais bangai nusprendė gamybą sertifikuoti. Taigi, vaikinas baigė verslo koledžą Londone ir grįžo padėti šeimai.

Abi Rubeno močiutės, mama ir sesuo restoranėlio virtuvėje sukasi kaip vijurkai. Ant stalų keliauja kepti pipirai, pupelių sriuba, regione auginamų juodaplaukių ilgakojų kiaulių mėsa. Klaidžiodamos Montados miškuose tos kiaulės smaguriauja kamštinių ąžuolų gilėmis ir lauko žolėmis, todėl mėsai būdingas ypatingas saldus skonis ir aromatas, o tolygiai pasiskirstę riebalinis ir raumeninis sluoksniai primena marmurą.

Ypatingas patiekalas – sūris „Serra“ iš nepasterizuoto avių pieno. Jis apvalios formos, luobelė kieta, viduje – kremo tirštumo masė. Visi tie gardumynai tobulai dera su Honrado šeimos „senoviniais vynais“. Tikimės oksiduoto, „plokščio“, dvokiančio vyno, tačiau tokių savybių – nė kvapo.

Po netikėtos patirties grįžtame į modernųji pasaulį.

Elegancija – svarbiausia

Kita vyninė – iš tolo šviečianti „Ribafreixo“, IT specialistų įkurta 2007 m. Hilario Ribeiro, įmonės direktorius, pasakoja, kad jos savininkai jaučia aistrą vietos vynui, o jų tikslas – išlaikyti jo autentiką. Neturėdami patirties, jie nusamdė vyndarį Paulo Laureano, Portugalijoje vadinamą gero vyno kūrėju. Paulo vynuogynuose įdiegė šiuolaikišką lapijos priežiūros sistemą, baltąsias vynuoges perkėlė į itin didelės skalūno koncentracijos dirvožemį ir t. t. Jo pastangų rezultatas – ypatinga „Ribafreixo“ vynų elegancija. Baltieji labai gaivūs, raudonieji drąsiai galėtų konkuruoti su pripažintais prancūziškais ar itališkais vynais.

Vyninė garsėja ne tik vynais, bet ir gourmet restoranu. Vietinis šefas ištikimas tradicijoms. Alentežo patiekalus jis įvelka į modernų rūbą, tačiau tradicinių skonių nekeičia. Tad nenuostabu, kad restoranas pilnas lankytojų – ir iš gretimų kaimų, ir iš užsienio.

„Ne“ standartams

Vyno ūkių lankymo programą vainikuoja „Vinipax“, tris dienas trunkanti Portugalijos vyno paroda su gausybe dalyvių iš visų regionų ir tūkstančiais lankytojų. Anot parodos direktoriaus Anibalo Coutinho, „Vinipax 2018“ ypač akcentavo senovinėmis technologijomis padarytus vynus, kurie pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio.

Per keletą dienų išragavus apie kelis šimtus vynų, pabendravus su vyndariais, kyla įspūdis, kad garsiausi Alentežo vyndariai nepataikauja tarptautinių vartotojų skoniui, mėgindami įsiteikti ir eksportuoti „nupoliruotus“, standartinio skonio vynus. Garsūs someljė, vyno pardavėjai atkreipė dėmesį ir pasirinko tuos vynus, kurie išlaikė unikalų, autentišką charakterį ir būtent tuo sudomino išprususius ir visko mačiusius vyno gerbėjus. Šią mintį patvirtino ir Paulo Laureano, legenda jau tapęs Portugalijos vyno konsultantas. „Alentežo vynai „nekorumpuoti“. Čia vyndariai nepasuko lengviausiu keliu, kaip atsitiko daugelyje regionų. Taip jie atkreipė dėmesį į save“, – sako jis.