„Lietuvos“ kino teatro kronikos: ir tuoj nebeliks Lietuvos

Publikuota: 2017-02-05
 

Melodraminis pavadinimas „ir tuoj nebeliks Lietuvos“ – iš plakato, kurį ant uždaryto „Lietuvos“ kino teatro 2005-aisiais buvo iškėlę menininkai. Vasario 1-ąją jis šmėkštelėjo erdviajame kino teatro vestibiulyje rodytoje kronikoje. Trumpam grįžo anų laikų dvasia, kai kas net verkė. Bet šįkart tai – ne „Pro-testo laboratorija“, o atsisveikinimo akcija.

Mecenatai Danguolė ir Viktoras Butkai gavo leidimą griauti kino teatrą ir statyti Modernaus meno centrą. Prieš prasidedant veiksmui, jie pakvietė miestiečius į vienos dienos parodą „Susitikimo pradžia“. Visą dieną vyko ekskursijos. Į kai kurias erdves užklydome pirmą kartą. Ir jau aišku, kad paskutinį. Tai buvo intensyviai melancholiškas renginys, kuriame susipynė prisiminimai, baigties motyvai ir pradžios intriga.

„Lietuvos“ istorijos filmas

Šitų ištrupėjusių, aprašinėtų, skylėtų sienų netrukus neliks. Daugelis mūsų dar prisimena po 1997-ųjų rekonstrukcijos atsiradusias minkštąsias kėdes, kuriose sėdėdami žiūrėjome „Kino pavasario“ filmus. Kai kas nieko blogo nenujausdamas valgė pastato gabaliuką, atpjautą nuo torto, iškepto atsinaujinimo proga. O dar kitiems buvo mielesnis sovietinių kėdžių trinksėjimas.

Turbūt yra ir mačiusiųjų, kaip 1959-aisiais į tuščią teritoriją įvažiuoja sunkvežimiai, žemkasių kaušai žarsto žemes. Visa tai buvo ir vėl bus, galvojau vaikščiodama po sales, kambarėlius, koridorius skirtinguose aukštuose.

Dieną trukusi paroda jau išmontuota. Jauna kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė iš kūrinių ir erdvių sukūrė pasakojimą, kurio filmas dabar sukasi mano atmintyje. Dešimtmetį pamažu iręs pastatas tampa praeitimi, kad atgimtų kažkuo kitu. Liminalinė stadija, aprašyta antropologo Arnoldo Van Gennepo, iš tiesų labai tinka nusakyti tam, kas vyksta. Kartu su kino teatro „Lietuva“ sienomis ardosi gerosios sovietmečio ir Nepriklausomybės pradžios patirtys. O mes kaip bendruomenė prarandame pagrindą liaudamiesi būti tuo, kuo buvome. Bet jau turime viziją, kas bus: „Studio Libeskind“ ir „Doarchitekts“ suprojektuotas kultūros centras. Tačiau dabar – nežinomybė ir praradimo jausmas. Mituose tokias būsenas padeda išgyventi ritualai, kuriems vadovauja tarpininkai tarp šio pasaulio ir ano. Jie drąsina žaidimais, gydo užkalbėjimais. Tokia ir parodos funkcija, o aš tik fiksuoju, kas užkalbėta.

Čia buvo ir tarpininkų, ir ritualų – paroda buvo apeinama sugrįžtant į išeities tašką, o prie įėjimo pasitiko oranžinė lapė, duris saugojo lapiukas, visur lydėjo gyvas aukštaūgis kiškis nulėpusiomis ausimis. Tai – Juozo Laivio (lapės) ir Aurelijos Maknytės (kiškis) kūriniai. Šie personažai mane iškart perkėlė į 2001-ųjų filmą „Donis Darko“, kur mirties prieangyje įstrigusiam paaugliui milžiniškas kiškis pranašauja pasaulio pabaigą po 28 dienų, 6 valandų, 42 minučių ir 12 sekundžių. Pasijutau keliaujanti tomis sekundėmis atgal, lemiamo momento link – pirmųjų dūžių į šias sienas.

Didžioji kino salė

Šią patalpą prisimename geriausiai. Čia mano savimonę keitė Tengizo Abuladzės ir Andrejaus Tarkovskio filmai; kartu su minia atstovėjau po visą aikštę susirangiusią eilę, idant žvilgtelėčiau į nuogą moterį „Miegamojo lange“, paskui – kad tris valandas skęsčiau kartu su „Titaniku“. Dabar nebėra kėdžių, o apsinuoginusi struktūra atskleidė savo ryšius su romėnų amfiteatrais. Tik mėtosi – vėl milžiniškas – Donato Jankausko (Duonio) batas su ženklu ant pado: dvi žmogbeždžionės laiko Žemės rutulį. Bet gal jis priklauso viršuje kybančiam pakaruokliui, palikusiam atsisveikinimo raštelį: „Laisvę alkofrontui.“

Tai – anoniminių įsibrovėlių protestas prieš valdžios norą sugrūsti mus visus į vienodo elgesio uniformas.

Į politines dabarties realijas įsijausti neleido Stanley Kubricko „2001: Kosminės odisėjos“ garsai, kuriais režisierius žymėjo didžiąsias transformacijas: kai atsiranda Žemė ir Mėnulis, kai žmogbeždžionė išmoksta naudotis įrankiais, kai žmogus virsta „žvaigždžių vaiku“. Ši muzika akompanavo grupės „Cooltūristės“ ir Adomo Žudžio audiovizualinei „Lietuvos“ transformacijos studijai „Ko nesakė Zaratustra“ (Laima Kreivytė sakė, kad į ją įlieti keli vos girdimi Lietuvos himno akordai). Toje vietoje, kur ekranas mus perkeldavo į neaplankytas Vakarų šalis, „Lietuvos“ kino teatras virto vargonais, tirpo, vėrėsi melsva vidaus tamsa, kurią saugojo baltais suvirintojų kostiumais vilkinčios figūros – kelionių laiku kosmonautės. Tai jau – ne kinas, o nauja medija poetiškai skambančiu pavadinimu: fotogrametrija.

Aparatinės

Tuo vidaus virtimo išore, o išorės – vidumi vaizdu svaiginausi žiūrėdama pro langelius iš viršaus – vienintelės šviesios erdvės parodoje. Kuratorė pasakojo čia dirbusių žmonių istorijas – kaip jiems tekdavo žiūrėti vis tuos pačius filmus, vis sujungti juostas, kartais suklystant. Pasakojimą klystkeliais vedžiojo skulptorių Marijos Šnipaitės ir Nerijaus Ermino instaliacijos – keisti daiktai kaip užuominos į poeziją, slypinčią už kasdienybės: ant sienos kybančios kuokos, iš cementinių gardelių dygstantys tarsi augalai, tarsi kiškio ausys (Šnipaitė), medžio šakomis sprogstantis juodas deimantas, sovietinės stiklo vazos ir švytintis sulankstomas stalas, šuoliuojantis arklys (Erminas). Jie strigo atmintyje kaip iš nežinomų žmonių gyvenimų iškirpti kino kadrai arba pranešimai iš anapus.

Ir staiga – laiko stotelė: ryškiai apšviestame rausvame kambarėlyje kybantis Lino Jusionio paveikslas – žydroje tuštumoje ištryškusiame fontane atsispindi grafičių rašmenys ant „Lietuvos“ sienų... Tuos rašmenis – jais užkoduotą slaptų pasisakymų, nutildymų, pagražinimų, pasipuikavimų istoriją – visą dieną registravo Vitalijus Červiakovas, savo atradimus skelbęs bėgančia raudonų raidžių eilute.

Salė 88

Po to – būtinas nusileidimas į pragarus. Šiai zonai atstovavo Salė 88, įrengta po 1997-ųjų rekonstrukcijos. Čia eidavome žiūrėti masėms neįdomių, bet intelektualiai intriguojančių filmų. Išrinktųjų klubo atmosferą kūrė siauras, į užslėptą tolį vedantis koridorius ir kino kūrėjų pavardėmis aprašinėta siena. Tos pavardės tebebuvo tomis paskutinėmis pastato sekundėmis.

Kristina Inčiūraitė sukūrė joms atsakymą: ant laiptų išrašyti lotyniški (todėl šiek tiek šventi) keiksmažodžiai vedė į kitą aparatinę, kur buvo girdėti Sophios Loren monologas iš filmo „Romos imperijos žlugimas“. Filmas sukurtas 1965-aisiais – tais pačiais, kai baigta statyti „Lietuva“. Filmo pavadinimas – triguba nuoroda: į sovietų imperijos pabaigą, į pastato griūtį, į politinę dabartį, nes jame pasakojama apie valstybės žlugimo pradžią, kai pilietiškumą įveikia korupcija.

Bet laiptais nekilome. Dirstelėję į nebeveikiančią lempą, iš kurios sklido fiktyvi pastato detektyvinio tyrimo šviesa (Aurelija Maknytė), traukėme gilyn į tamsą. Ten pasitiko Mirties iš Ingmaro Bergmano „Septintojo antspaudo“ vaiduokliai, iššaukti Justės Venclovaitės. O kino salėje laukė žalioji Juozo Laivio žuvis. Tai dar vienas mitų personažas tarp praeities ir ateities: ji ir priminė čia buvusią Vilniaus vandenvietę, kuri padėdavo vėsinti aparatūrą, ir tapo paskutiniu „Lietuvos“ istorijos kadru.

Ta žuvis nuo šiol plaukios mano atminties akvariume. Bet ji simboliškai mus perkelia į ateities filmą: trijų aukštų pastatą su erdviu holu, universalios paskirties sale, muziejaus parduotuve, kavine, saugyklomis, skaitykla, ekspozicijų erdve, lauko terasa, kur tikriausiai visi susitiksime. Tai Danguolės ir Viktoro Butkų dovana, o man – geroji verslo žinia specialiai „Verslo žinioms“.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Netflix“ įkūrėjas R. Hastingsas: tokio augimo dar neregėjome Premium

Reedas Hastingsas. Milijardierius, „Netflix“ įkūrėjas, filantropas. Žmogus, kuris sunaikino „Blockbuster“ ir...

Laisvalaikis
08:03
10 idėjų trumpoms savaitgalio išvykoms Lietuvoje

Rugsėjo 27 d. minima Pasaulinio turizmo diena. Dėl pandemijos pasaulinis turizmas sustojo, todėl Pasaulio...

Laisvalaikis
2020.09.25
Didžiųjų lenktynės: „Ambersail 2“ ir „Sailing Poland“

Dvi iš aštuonių pasaulyje „Ocean Race“ lenktynėms aplink pasaulį sukurtų jachtų – Lietuvos „Ambersail 2“ ir...

Laisvalaikis
2020.09.25
Pagal priemonę „Atostogos medikams“ turizmo verslui išmokėtas pirmasis milijonas eurų

Pagal priemonę „Atostogos medikams“ turizmo paslaugų teikėjams už suteiktas paslaugas jau išmokėta 1 mln. Eur...

Paslaugos
2020.09.25
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Ruduo įsibėgėja su įspūdinga renginių programa: savaitgalio sąraše „Kultūros naktis“, kino,...

Laisvalaikis
2020.09.25
Vyno rinka: nerimo yra, tačiau kainos stabilios Premium

Pasaulinėje vyno rinkoje – dviprasmiškos nuotaikos: vartojimui restoranuose mažėjant, traukiasi eksportas ir...

Laisvalaikis
2020.09.24
Lukiškių aikštės perdavimą vadina ir būtinąja gintimi, ir R. Karbauskio erotine fantazija

Lukiškių aikštės Vilniuje perdavimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui yra būtinoji...

Laisvalaikis
2020.09.24
Po 40-ies metų už savo „niekingą poelgį“ atsiprašė J. Lennono žudikas

Markas Chapmanas, vyras, 1980 m. gruodžio 8 d. nušovęs britų dainininką Johną Lennoną, atsiprašė jo našlės...

Laisvalaikis
2020.09.23
Nuo pandemijos – į žaidimų pasaulį Premium

„Mūsų žaidimas jungia protų mūšių, pabėgimo kambarių, stalo, vaidmenų žaidimų patirtis ir prideda šiek tiek...

Laisvalaikis
2020.09.23
„Sirenose“ – lūkesčiai ir kitos prekės, VDFF – M. Chodorkovskis ir pomidorai

Antrą savaitgalį paeiliui kaip iš gausybės rago pilasi didieji tarptautiniai renginiai: rugsėjo 24 d.

Laisvalaikis
2020.09.23
Kiekvienam pedagogui skirs po 100 Eur dotaciją poilsiui

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui iš Lietuvos ateities...

Paslaugos
2020.09.23
Archeologų lobis: Egipte rasti 2.500 metų senumo sarkofagai 

Sakaroje, buvusiame Senovės Egipto nekropolyje, archeologai šį mėnesį aptiko iš viso 27 sarkofagus, kurie po...

Laisvalaikis
2020.09.22
Įvertino, kaip su COVID-19 tvarkosi oro uostai: saugiausia Romoje

Romos Fiumičino (Fiumicino) oro uostą ekspertai paskelbė saugiausiu nuo COVID-19 – jam pirmajam suteiktos 5...

Laisvalaikis
2020.09.22
Šešiems kūrėjams – aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai

Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikti aukščiausi Kultūros ministerijos skiriami...

Laisvalaikis
2020.09.22
Šįmet vėl bus teikiami „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimai 

Po metų pertraukos grįžta „Sidabrinės gervės“ nacionalinio kino apdovanojimai. Organizatoriai skelbia, jog...

Laisvalaikis
2020.09.21
Planuojantiems keliones rudenį – 25 turizmo naujienos

Šį rudenį planuojantiems atostogas Lietuvoje Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir...

Paslaugos
2020.09.21
Atstovauti Lietuvai 2022-ųjų Venecijos bienalėje pretenduoja keturi projektai

Lietuvos kultūros taryba, baigusi paraiškų atstovauti Lietuvai 59-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje...

Laisvalaikis
2020.09.21
Vilniaus aukcionas – be proveržio

Praėjusį savaitgalį vykusiame LXIV Vilniaus aukcione proveržio nebuvo – sensacija vadintas puikios būklės...

Laisvalaikis
2020.09.21
„Emmy“ apdovanojimai išdalyti nuotoliniu būdu

Rugsėjo 20 d. Los Andžele, JAV, vyko prestižiniai televizijos apdovanojimai „Emmy“. Daugiausia statulėlių...

Laisvalaikis
2020.09.21
Įpročiai, kurie didina kasdienį nuovargį Premium 1

Miego trūkumą ir stresą dažniausiai kaltiname dėl prastos savijautos. Bet anot sveikatos priežiūros...

Laisvalaikis
2020.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus