„Lietuvos“ kino teatro kronikos: ir tuoj nebeliks Lietuvos

Publikuota: 2017-02-05
 

Melodraminis pavadinimas „ir tuoj nebeliks Lietuvos“ – iš plakato, kurį ant uždaryto „Lietuvos“ kino teatro 2005-aisiais buvo iškėlę menininkai. Vasario 1-ąją jis šmėkštelėjo erdviajame kino teatro vestibiulyje rodytoje kronikoje. Trumpam grįžo anų laikų dvasia, kai kas net verkė. Bet šįkart tai – ne „Pro-testo laboratorija“, o atsisveikinimo akcija.

Mecenatai Danguolė ir Viktoras Butkai gavo leidimą griauti kino teatrą ir statyti Modernaus meno centrą. Prieš prasidedant veiksmui, jie pakvietė miestiečius į vienos dienos parodą „Susitikimo pradžia“. Visą dieną vyko ekskursijos. Į kai kurias erdves užklydome pirmą kartą. Ir jau aišku, kad paskutinį. Tai buvo intensyviai melancholiškas renginys, kuriame susipynė prisiminimai, baigties motyvai ir pradžios intriga.

„Lietuvos“ istorijos filmas

Šitų ištrupėjusių, aprašinėtų, skylėtų sienų netrukus neliks. Daugelis mūsų dar prisimena po 1997-ųjų rekonstrukcijos atsiradusias minkštąsias kėdes, kuriose sėdėdami žiūrėjome „Kino pavasario“ filmus. Kai kas nieko blogo nenujausdamas valgė pastato gabaliuką, atpjautą nuo torto, iškepto atsinaujinimo proga. O dar kitiems buvo mielesnis sovietinių kėdžių trinksėjimas.

Turbūt yra ir mačiusiųjų, kaip 1959-aisiais į tuščią teritoriją įvažiuoja sunkvežimiai, žemkasių kaušai žarsto žemes. Visa tai buvo ir vėl bus, galvojau vaikščiodama po sales, kambarėlius, koridorius skirtinguose aukštuose.

Dieną trukusi paroda jau išmontuota. Jauna kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė iš kūrinių ir erdvių sukūrė pasakojimą, kurio filmas dabar sukasi mano atmintyje. Dešimtmetį pamažu iręs pastatas tampa praeitimi, kad atgimtų kažkuo kitu. Liminalinė stadija, aprašyta antropologo Arnoldo Van Gennepo, iš tiesų labai tinka nusakyti tam, kas vyksta. Kartu su kino teatro „Lietuva“ sienomis ardosi gerosios sovietmečio ir Nepriklausomybės pradžios patirtys. O mes kaip bendruomenė prarandame pagrindą liaudamiesi būti tuo, kuo buvome. Bet jau turime viziją, kas bus: „Studio Libeskind“ ir „Doarchitekts“ suprojektuotas kultūros centras. Tačiau dabar – nežinomybė ir praradimo jausmas. Mituose tokias būsenas padeda išgyventi ritualai, kuriems vadovauja tarpininkai tarp šio pasaulio ir ano. Jie drąsina žaidimais, gydo užkalbėjimais. Tokia ir parodos funkcija, o aš tik fiksuoju, kas užkalbėta.

Čia buvo ir tarpininkų, ir ritualų – paroda buvo apeinama sugrįžtant į išeities tašką, o prie įėjimo pasitiko oranžinė lapė, duris saugojo lapiukas, visur lydėjo gyvas aukštaūgis kiškis nulėpusiomis ausimis. Tai – Juozo Laivio (lapės) ir Aurelijos Maknytės (kiškis) kūriniai. Šie personažai mane iškart perkėlė į 2001-ųjų filmą „Donis Darko“, kur mirties prieangyje įstrigusiam paaugliui milžiniškas kiškis pranašauja pasaulio pabaigą po 28 dienų, 6 valandų, 42 minučių ir 12 sekundžių. Pasijutau keliaujanti tomis sekundėmis atgal, lemiamo momento link – pirmųjų dūžių į šias sienas.

Didžioji kino salė

Šią patalpą prisimename geriausiai. Čia mano savimonę keitė Tengizo Abuladzės ir Andrejaus Tarkovskio filmai; kartu su minia atstovėjau po visą aikštę susirangiusią eilę, idant žvilgtelėčiau į nuogą moterį „Miegamojo lange“, paskui – kad tris valandas skęsčiau kartu su „Titaniku“. Dabar nebėra kėdžių, o apsinuoginusi struktūra atskleidė savo ryšius su romėnų amfiteatrais. Tik mėtosi – vėl milžiniškas – Donato Jankausko (Duonio) batas su ženklu ant pado: dvi žmogbeždžionės laiko Žemės rutulį. Bet gal jis priklauso viršuje kybančiam pakaruokliui, palikusiam atsisveikinimo raštelį: „Laisvę alkofrontui.“

Tai – anoniminių įsibrovėlių protestas prieš valdžios norą sugrūsti mus visus į vienodo elgesio uniformas.

Į politines dabarties realijas įsijausti neleido Stanley Kubricko „2001: Kosminės odisėjos“ garsai, kuriais režisierius žymėjo didžiąsias transformacijas: kai atsiranda Žemė ir Mėnulis, kai žmogbeždžionė išmoksta naudotis įrankiais, kai žmogus virsta „žvaigždžių vaiku“. Ši muzika akompanavo grupės „Cooltūristės“ ir Adomo Žudžio audiovizualinei „Lietuvos“ transformacijos studijai „Ko nesakė Zaratustra“ (Laima Kreivytė sakė, kad į ją įlieti keli vos girdimi Lietuvos himno akordai). Toje vietoje, kur ekranas mus perkeldavo į neaplankytas Vakarų šalis, „Lietuvos“ kino teatras virto vargonais, tirpo, vėrėsi melsva vidaus tamsa, kurią saugojo baltais suvirintojų kostiumais vilkinčios figūros – kelionių laiku kosmonautės. Tai jau – ne kinas, o nauja medija poetiškai skambančiu pavadinimu: fotogrametrija.

Aparatinės

Tuo vidaus virtimo išore, o išorės – vidumi vaizdu svaiginausi žiūrėdama pro langelius iš viršaus – vienintelės šviesios erdvės parodoje. Kuratorė pasakojo čia dirbusių žmonių istorijas – kaip jiems tekdavo žiūrėti vis tuos pačius filmus, vis sujungti juostas, kartais suklystant. Pasakojimą klystkeliais vedžiojo skulptorių Marijos Šnipaitės ir Nerijaus Ermino instaliacijos – keisti daiktai kaip užuominos į poeziją, slypinčią už kasdienybės: ant sienos kybančios kuokos, iš cementinių gardelių dygstantys tarsi augalai, tarsi kiškio ausys (Šnipaitė), medžio šakomis sprogstantis juodas deimantas, sovietinės stiklo vazos ir švytintis sulankstomas stalas, šuoliuojantis arklys (Erminas). Jie strigo atmintyje kaip iš nežinomų žmonių gyvenimų iškirpti kino kadrai arba pranešimai iš anapus.

Ir staiga – laiko stotelė: ryškiai apšviestame rausvame kambarėlyje kybantis Lino Jusionio paveikslas – žydroje tuštumoje ištryškusiame fontane atsispindi grafičių rašmenys ant „Lietuvos“ sienų... Tuos rašmenis – jais užkoduotą slaptų pasisakymų, nutildymų, pagražinimų, pasipuikavimų istoriją – visą dieną registravo Vitalijus Červiakovas, savo atradimus skelbęs bėgančia raudonų raidžių eilute.

Salė 88

Po to – būtinas nusileidimas į pragarus. Šiai zonai atstovavo Salė 88, įrengta po 1997-ųjų rekonstrukcijos. Čia eidavome žiūrėti masėms neįdomių, bet intelektualiai intriguojančių filmų. Išrinktųjų klubo atmosferą kūrė siauras, į užslėptą tolį vedantis koridorius ir kino kūrėjų pavardėmis aprašinėta siena. Tos pavardės tebebuvo tomis paskutinėmis pastato sekundėmis.

Kristina Inčiūraitė sukūrė joms atsakymą: ant laiptų išrašyti lotyniški (todėl šiek tiek šventi) keiksmažodžiai vedė į kitą aparatinę, kur buvo girdėti Sophios Loren monologas iš filmo „Romos imperijos žlugimas“. Filmas sukurtas 1965-aisiais – tais pačiais, kai baigta statyti „Lietuva“. Filmo pavadinimas – triguba nuoroda: į sovietų imperijos pabaigą, į pastato griūtį, į politinę dabartį, nes jame pasakojama apie valstybės žlugimo pradžią, kai pilietiškumą įveikia korupcija.

Bet laiptais nekilome. Dirstelėję į nebeveikiančią lempą, iš kurios sklido fiktyvi pastato detektyvinio tyrimo šviesa (Aurelija Maknytė), traukėme gilyn į tamsą. Ten pasitiko Mirties iš Ingmaro Bergmano „Septintojo antspaudo“ vaiduokliai, iššaukti Justės Venclovaitės. O kino salėje laukė žalioji Juozo Laivio žuvis. Tai dar vienas mitų personažas tarp praeities ir ateities: ji ir priminė čia buvusią Vilniaus vandenvietę, kuri padėdavo vėsinti aparatūrą, ir tapo paskutiniu „Lietuvos“ istorijos kadru.

Ta žuvis nuo šiol plaukios mano atminties akvariume. Bet ji simboliškai mus perkelia į ateities filmą: trijų aukštų pastatą su erdviu holu, universalios paskirties sale, muziejaus parduotuve, kavine, saugyklomis, skaitykla, ekspozicijų erdve, lauko terasa, kur tikriausiai visi susitiksime. Tai Danguolės ir Viktoro Butkų dovana, o man – geroji verslo žinia specialiai „Verslo žinioms“.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Apollo 11“ misija ligi šiol vadinama ir didžiausiu melu, ir pasididžiavimo šaltiniu 7

Pastarosiomis dienomis pasaulis prisimena 1969 m. liepos 20-ąją, kai Mėnulio paviršių pirmąsyk palietė...

Laisvalaikis
2019.07.22
„Palmių aliejaus prakeiksmas“ MO muziejuje 7

Vilniuje, MO muziejuje, iki liepos 26 d. rodomas Viktorijos Mickutės virtualios realybės filmas „Palmių...

Laisvalaikis
2019.07.22
Karaliaučiaus turistiniai perlai: nuo „Šokančio miško“ iki povandeninių laivų 7

Nuo liepos 1 d. pradėjus dalinti nemokamas e. vizas į Karaliaučių, ten plūstelėjo Lietuvos turistai.

Paslaugos
2019.07.22
Egipto kurortuose plinta plastiko draudimų banga 3

Vis daugiau Egipto kurortų žengia Hurgados pėdomis ir įveda plastiko draudimą.

Paslaugos
2019.07.22
Švedų vyninės „Arilds Vingard“ pamokos Premium 1

Švedijos pietuose esančiame Skonės (Skåne) regione, Kulabergo pusiasalyje, įsikūrusi didžiausia šalies vyninė...

Laisvalaikis
2019.07.21
Iliustruotoji istorija: Churchillio „angelai“ padegė Europą 3

Dar antrojo pasaulinio karo pradžioje britų kariškiai laikėsi nuomonės, kad vykstant karui steigti...

Laisvalaikis
2019.07.21
Virtuvės šefas M. Paulinas: Lietuvai žiauriai reiktų „Michelin“ žvaigždės Premium 16

Pagaliau ir į mūsų šalį atėjo laikai, kai išrankesniems valgytojams rūpi ne restorano pavadinimas ar...

Laisvalaikis
2019.07.21
Iliustruotoji istorija: Stalino budelis nužudė milijonus 14

Josifo Stalino užmiesčio namas skendi nakties tamsoje, kai 1953 m. kovo 2 d. juodas limuzinas sustoja...

Laisvalaikis
2019.07.20
Vaikams – pigesnė „McLaren 720S“ versija 2

Šis automobilis atviru kėbulu, pakeliamomis durimis, garso arba vaizdo įrašus grojančia multimedijos sistema...

Automobiliai
2019.07.20
Klimato kaitą jaučiame skrandžiu Premium

Klimato kaitą dar dažnai įsivaizduojame kaip mistinį reiškinį, kuris keičia Žemės veidą, tačiau neliečia mūsų...

Laisvalaikis
2019.07.20
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Tarsi paklusdami orų prognozėms – sako, bus karšta, savaitgalio renginiai išsklido po atviras erdves visoje...

Laisvalaikis
2019.07.19
Verslumo guru L. Farrellas: dar neturėjome tiek galimybių imtis verslo Premium

„Dar niekada neturėjome tiek galimybių imtis verslo. Verslumo taisyklės yra universalios, bėda ta, kad dažnai...

Laisvalaikis
2019.07.19
Baltijos–Amerikos klinikos savininkė I. Malinauskienė atidarė restoraną 27

Vilniuje, pušyne šalia Nemenčinės plento, atidarytas naujos koncepcijos baras-restoranas „PineWood“. Svečiams...

Laisvalaikis
2019.07.18
Paroda: A. Sutkaus fotografijos Kaune

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro memoria“, kurioje –...

Laisvalaikis
2019.07.18
Paskelbti mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai

Už reikšmingus tarptautinius mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva užsienyje dirbantiems...

Laisvalaikis
2019.07.18
Paskelbtos kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės 3

Kultūros ministerija paskelbė visas 2020 m. mažąsias kultūros sostines, nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba...

Laisvalaikis
2019.07.17
Antrinė meno rinka įžvelgia augimą 2

Nors antrinės meno rinkos dalyviai – „Vilniaus aukcionas“ ir ARS VIA – pirmąjį šių metų pusmetį vertina...

Laisvalaikis
2019.07.17
Kodėl (ne)reikia griauti paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Premium 22

Vilniaus savivaldybės užmojis nukelti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai ir diskusijos dėl jo kelia ir kitą,...

Laisvalaikis
2019.07.17
Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 13

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

Laisvalaikis
2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau