„Lietuvos“ kino teatro kronikos: ir tuoj nebeliks Lietuvos

Publikuota: 2017-02-05
 

Melodraminis pavadinimas „ir tuoj nebeliks Lietuvos“ – iš plakato, kurį ant uždaryto „Lietuvos“ kino teatro 2005-aisiais buvo iškėlę menininkai. Vasario 1-ąją jis šmėkštelėjo erdviajame kino teatro vestibiulyje rodytoje kronikoje. Trumpam grįžo anų laikų dvasia, kai kas net verkė. Bet šįkart tai – ne „Pro-testo laboratorija“, o atsisveikinimo akcija.

Mecenatai Danguolė ir Viktoras Butkai gavo leidimą griauti kino teatrą ir statyti Modernaus meno centrą. Prieš prasidedant veiksmui, jie pakvietė miestiečius į vienos dienos parodą „Susitikimo pradžia“. Visą dieną vyko ekskursijos. Į kai kurias erdves užklydome pirmą kartą. Ir jau aišku, kad paskutinį. Tai buvo intensyviai melancholiškas renginys, kuriame susipynė prisiminimai, baigties motyvai ir pradžios intriga.

„Lietuvos“ istorijos filmas

Šitų ištrupėjusių, aprašinėtų, skylėtų sienų netrukus neliks. Daugelis mūsų dar prisimena po 1997-ųjų rekonstrukcijos atsiradusias minkštąsias kėdes, kuriose sėdėdami žiūrėjome „Kino pavasario“ filmus. Kai kas nieko blogo nenujausdamas valgė pastato gabaliuką, atpjautą nuo torto, iškepto atsinaujinimo proga. O dar kitiems buvo mielesnis sovietinių kėdžių trinksėjimas.

Turbūt yra ir mačiusiųjų, kaip 1959-aisiais į tuščią teritoriją įvažiuoja sunkvežimiai, žemkasių kaušai žarsto žemes. Visa tai buvo ir vėl bus, galvojau vaikščiodama po sales, kambarėlius, koridorius skirtinguose aukštuose.

Dieną trukusi paroda jau išmontuota. Jauna kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė iš kūrinių ir erdvių sukūrė pasakojimą, kurio filmas dabar sukasi mano atmintyje. Dešimtmetį pamažu iręs pastatas tampa praeitimi, kad atgimtų kažkuo kitu. Liminalinė stadija, aprašyta antropologo Arnoldo Van Gennepo, iš tiesų labai tinka nusakyti tam, kas vyksta. Kartu su kino teatro „Lietuva“ sienomis ardosi gerosios sovietmečio ir Nepriklausomybės pradžios patirtys. O mes kaip bendruomenė prarandame pagrindą liaudamiesi būti tuo, kuo buvome. Bet jau turime viziją, kas bus: „Studio Libeskind“ ir „Doarchitekts“ suprojektuotas kultūros centras. Tačiau dabar – nežinomybė ir praradimo jausmas. Mituose tokias būsenas padeda išgyventi ritualai, kuriems vadovauja tarpininkai tarp šio pasaulio ir ano. Jie drąsina žaidimais, gydo užkalbėjimais. Tokia ir parodos funkcija, o aš tik fiksuoju, kas užkalbėta.

Čia buvo ir tarpininkų, ir ritualų – paroda buvo apeinama sugrįžtant į išeities tašką, o prie įėjimo pasitiko oranžinė lapė, duris saugojo lapiukas, visur lydėjo gyvas aukštaūgis kiškis nulėpusiomis ausimis. Tai – Juozo Laivio (lapės) ir Aurelijos Maknytės (kiškis) kūriniai. Šie personažai mane iškart perkėlė į 2001-ųjų filmą „Donis Darko“, kur mirties prieangyje įstrigusiam paaugliui milžiniškas kiškis pranašauja pasaulio pabaigą po 28 dienų, 6 valandų, 42 minučių ir 12 sekundžių. Pasijutau keliaujanti tomis sekundėmis atgal, lemiamo momento link – pirmųjų dūžių į šias sienas.

Didžioji kino salė

Šią patalpą prisimename geriausiai. Čia mano savimonę keitė Tengizo Abuladzės ir Andrejaus Tarkovskio filmai; kartu su minia atstovėjau po visą aikštę susirangiusią eilę, idant žvilgtelėčiau į nuogą moterį „Miegamojo lange“, paskui – kad tris valandas skęsčiau kartu su „Titaniku“. Dabar nebėra kėdžių, o apsinuoginusi struktūra atskleidė savo ryšius su romėnų amfiteatrais. Tik mėtosi – vėl milžiniškas – Donato Jankausko (Duonio) batas su ženklu ant pado: dvi žmogbeždžionės laiko Žemės rutulį. Bet gal jis priklauso viršuje kybančiam pakaruokliui, palikusiam atsisveikinimo raštelį: „Laisvę alkofrontui.“

Tai – anoniminių įsibrovėlių protestas prieš valdžios norą sugrūsti mus visus į vienodo elgesio uniformas.

Į politines dabarties realijas įsijausti neleido Stanley Kubricko „2001: Kosminės odisėjos“ garsai, kuriais režisierius žymėjo didžiąsias transformacijas: kai atsiranda Žemė ir Mėnulis, kai žmogbeždžionė išmoksta naudotis įrankiais, kai žmogus virsta „žvaigždžių vaiku“. Ši muzika akompanavo grupės „Cooltūristės“ ir Adomo Žudžio audiovizualinei „Lietuvos“ transformacijos studijai „Ko nesakė Zaratustra“ (Laima Kreivytė sakė, kad į ją įlieti keli vos girdimi Lietuvos himno akordai). Toje vietoje, kur ekranas mus perkeldavo į neaplankytas Vakarų šalis, „Lietuvos“ kino teatras virto vargonais, tirpo, vėrėsi melsva vidaus tamsa, kurią saugojo baltais suvirintojų kostiumais vilkinčios figūros – kelionių laiku kosmonautės. Tai jau – ne kinas, o nauja medija poetiškai skambančiu pavadinimu: fotogrametrija.

Aparatinės

Tuo vidaus virtimo išore, o išorės – vidumi vaizdu svaiginausi žiūrėdama pro langelius iš viršaus – vienintelės šviesios erdvės parodoje. Kuratorė pasakojo čia dirbusių žmonių istorijas – kaip jiems tekdavo žiūrėti vis tuos pačius filmus, vis sujungti juostas, kartais suklystant. Pasakojimą klystkeliais vedžiojo skulptorių Marijos Šnipaitės ir Nerijaus Ermino instaliacijos – keisti daiktai kaip užuominos į poeziją, slypinčią už kasdienybės: ant sienos kybančios kuokos, iš cementinių gardelių dygstantys tarsi augalai, tarsi kiškio ausys (Šnipaitė), medžio šakomis sprogstantis juodas deimantas, sovietinės stiklo vazos ir švytintis sulankstomas stalas, šuoliuojantis arklys (Erminas). Jie strigo atmintyje kaip iš nežinomų žmonių gyvenimų iškirpti kino kadrai arba pranešimai iš anapus.

Ir staiga – laiko stotelė: ryškiai apšviestame rausvame kambarėlyje kybantis Lino Jusionio paveikslas – žydroje tuštumoje ištryškusiame fontane atsispindi grafičių rašmenys ant „Lietuvos“ sienų... Tuos rašmenis – jais užkoduotą slaptų pasisakymų, nutildymų, pagražinimų, pasipuikavimų istoriją – visą dieną registravo Vitalijus Červiakovas, savo atradimus skelbęs bėgančia raudonų raidžių eilute.

Salė 88

Po to – būtinas nusileidimas į pragarus. Šiai zonai atstovavo Salė 88, įrengta po 1997-ųjų rekonstrukcijos. Čia eidavome žiūrėti masėms neįdomių, bet intelektualiai intriguojančių filmų. Išrinktųjų klubo atmosferą kūrė siauras, į užslėptą tolį vedantis koridorius ir kino kūrėjų pavardėmis aprašinėta siena. Tos pavardės tebebuvo tomis paskutinėmis pastato sekundėmis.

Kristina Inčiūraitė sukūrė joms atsakymą: ant laiptų išrašyti lotyniški (todėl šiek tiek šventi) keiksmažodžiai vedė į kitą aparatinę, kur buvo girdėti Sophios Loren monologas iš filmo „Romos imperijos žlugimas“. Filmas sukurtas 1965-aisiais – tais pačiais, kai baigta statyti „Lietuva“. Filmo pavadinimas – triguba nuoroda: į sovietų imperijos pabaigą, į pastato griūtį, į politinę dabartį, nes jame pasakojama apie valstybės žlugimo pradžią, kai pilietiškumą įveikia korupcija.

Bet laiptais nekilome. Dirstelėję į nebeveikiančią lempą, iš kurios sklido fiktyvi pastato detektyvinio tyrimo šviesa (Aurelija Maknytė), traukėme gilyn į tamsą. Ten pasitiko Mirties iš Ingmaro Bergmano „Septintojo antspaudo“ vaiduokliai, iššaukti Justės Venclovaitės. O kino salėje laukė žalioji Juozo Laivio žuvis. Tai dar vienas mitų personažas tarp praeities ir ateities: ji ir priminė čia buvusią Vilniaus vandenvietę, kuri padėdavo vėsinti aparatūrą, ir tapo paskutiniu „Lietuvos“ istorijos kadru.

Ta žuvis nuo šiol plaukios mano atminties akvariume. Bet ji simboliškai mus perkelia į ateities filmą: trijų aukštų pastatą su erdviu holu, universalios paskirties sale, muziejaus parduotuve, kavine, saugyklomis, skaitykla, ekspozicijų erdve, lauko terasa, kur tikriausiai visi susitiksime. Tai Danguolės ir Viktoro Butkų dovana, o man – geroji verslo žinia specialiai „Verslo žinioms“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

VŽ rekomenduoja: Velykų savaitgalio renginiai

Gražiausias ir smagiausias šio savaitgalio „renginys“ neabejotinai bus Velykos. Aplink jas bus ir kitokio...

Laisvalaikis
12:11
„Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja: verslo eksperimentas – uždegti mokslu vaikus Premium

Renata Česūnienė, MB „Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja, pasitinka savo laboratorijoje. Stalas čia nukrautas...

Laisvalaikis
11:13
Krepšinio dramoje Stambule „Žalgiris“ palaužė „Fenerbahče“ 2

Pirmoje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje antradienį skaudų pralaimėjimą patyręs Kauno „Žalgiris“...

Laisvalaikis
2019.04.18
Medžių lajų takas žada intrigą 3

2015-aisias Anykščių regioniniame parke atidarytas vienu iš įdomiausių Lietuvos turizmo objektų vadinamas...

Laisvalaikis
2019.04.18
Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 1

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Eurolygos ketvirtfinalio startas: „Žalgiris“ nepasipriešino „Fenerbahče“ ekipai 1

Pirmosios Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės Kauno „Žalgiriui“ susiklostė labai nesėkmingai. Stambule...

Laisvalaikis
2019.04.16
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 8

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Virtuvės improvizacijos Madride: geros vietos pavalgyti

Madride metų laikas nėra labai svarbus – daugmaž visada čia rasi veikiančių lauko kavinių. Bet tikrasis...

Laisvalaikis
2019.04.15
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Ar taip tik atrodo, ar leidėjai mus tiesiog užvertė geromis knygomis? Bet kuriuo atveju, mėgstantiems...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Vilniuje tęsiasi mados renginių maratonas – šį savaitgalį sostinę kaukolės ir žirklių logotipu 21-ąjį kartą...

Laisvalaikis
2019.04.12
Geriausias pasaulio oro uostas keleiviams pasiūlė dar vieną „saldainį“ 1

Singapūro Čiangio („Changi“) oro uostas, septintus metus paeiliui išrinktas geriausiu pasaulyje, atidaro...

Laisvalaikis
2019.04.12
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau